CP v2

Tag: Haga

  • Mirė Bosnijos karo nusikaltėlis Ratko Mladičius: Haga užvėrė vieną kruviniausių bylų

    Mirė Bosnijos karo nusikaltėlis Ratko Mladičius: Haga užvėrė vieną kruviniausių bylų

    Hagos kalėjimo ligoninėje, būdamas 84 metų, mirė buvęs Bosnijos serbų kariuomenės vadas ir už karo nusikaltimus nuteistas Ratko Mladičius. Apie jo mirtį paskelbė Serbijos valstybinis transliuotojas RTS, o žinia iškart atnaujino diskusijas apie atsakomybę už 1990-ųjų Balkanų karų nusikaltimus.

    R. Mladičius buvo viena labiausiai tarptautinėje teisėje minimų figūrų iš buvusios Jugoslavijos konfliktų laikotarpio. Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai jį nuteisė laisvės atėmimu iki gyvos galvos už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

    Srebrenica ir Sarajevas

    Nuosprendyje esminė vieta teko 1995 metų liepą įvykdytoms masinėms bosniakų žudynėms Srebrenicoje. Teismas nustatė, kad per trumpą laiką buvo nužudyta daugiau kaip 8 000 žmonių, o šis nusikaltimas laikomas didžiausiu genocidu Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

    Kita byla, tapusi R. Mladičiaus atsakomybės simboliu, buvo ilgametė Sarajevo apgultis. Bosnijos serbų pajėgos, dislokuotos aplink miestą, 1992–1995 metais vykdė nuolatinį apšaudymą ir snaiperių atakas, nuo kurių nukentėjo civiliai, o miestas tapo vienu ryškiausių modernių konfliktų humanitarinės krizės pavyzdžių.

    15 metų slapstymasis

    Tarptautinis tribunolas pirmą kartą R. Mladičiui kaltinimus pateikė 1995 metais, tačiau jis dar kurį laiką išliko Bosnijos serbų kariuomenės vadovybėje. Vėliau jis dingo iš viešumos ir ilgus metus slapstėsi, o tai tapo vienu didžiausių iššūkių tarptautiniam teisingumui regione.

    R. Mladičius buvo sulaikytas Serbijoje 2011 metais, po maždaug 15 metų bėgimo. Teismo procesai Hagoje truko ne vienerius metus, o jo sveikatos būklė, kaip ne kartą teigė šeimos atstovai ir gynėjai, prastėjo po patirtų insultų.

    Ką reiškia ši mirtis?

    R. Mladičiaus mirtis neužbaigia teisinės ir istorinės diskusijos apie Balkanų karų palikimą, tačiau užveria vieną ryškiausių Hagos teismų epochų puslapių. Jo byla dažnai minima kaip precedentas, parodęs, kad net ir aukščiausio rango karo vadai gali atsidurti tarptautinio teisingumo akiratyje.

    Tuo pat metu visuomenės vertinimai regione išlieka skirtingi: daliai žmonių jis yra karo nusikaltėlis, kitur jis vis dar romantizuojamas kaip karo lyderis. Tokios priešpriešos, anot tarptautinės teisės ir susitaikymo procesus nagrinėjančių ekspertų, ir toliau veikia politinį klimatą bei atminties politiką Pietryčių Europoje.

  • Nyderlandų karalienė Maksima sutiko Narendrą Modį: vienas rankovių akcentas pavergė visus

    Nyderlandų karalienė Maksima sutiko Narendrą Modį: vienas rankovių akcentas pavergė visus

    Nyderlandų karalienė Maksima pastarosiomis savaitėmis dalyvauja itin intensyviame oficialių renginių maratone. Vienas ryškiausių epizodų įvyko Hagoje, kai kartu su karaliumi Willemu-Alexandru ji pasitiko Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modį. Vizitas siejamas su dvišalių santykių stiprinimu ir bendradarbiavimo plėtra.

    Indijos premjero garbei rūmuose Huis ten Bosch buvo surengti oficialūs pietūs. Viešumoje didžiausio dėmesio sulaukė ne protokolo detalės, o karalienės apranga, kuri, anot stebėtojų, buvo apgalvota iki smulkmenų. Daugiausia žvilgsnių prikaustė jos rankovių dizainas ir subtiliai išryškintos rankos.

    Karalienė pasirinko smėlio atspalvio kombinezoną iš „Elie Saab“ kolekcijos. Viršutinė dalis priminė marškinių siluetą su apykakle ir kišenėmis, o liemenį pabrėžė blizgus, gėlių motyvo akcentas. Plačios, tvarkingai krintančios klešnės suteikė įvaizdžiui griežtos elegancijos.

    Vis dėlto ryškiausias elementas buvo rankovės: kiek pūstos ties riešais, puoštos ažūriniu siuvinėjimu, jos atrodė tarsi skulptūriškai suformuotos iš audinio. Karalienė įvaizdį papildė neutralių tonų aukštakulniais ir tos pačios spalvos delnine, o papuošalus rinkosi santūrius. Taip vizualiniu centru tapo būtent rankovių detalė.

    Tokie pasirinkimai monarchijose dažnai vertinami kaip vadinamoji mados diplomatija, kai drabužis tampa komunikacijos priemone. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kombinezonas vietoj klasikinės suknelės gali siųsti modernumo ir praktiškumo žinutę, kartu išlaikant oficialiam protokolui tinkamą solidumą. Tai dera su Nyderlandų monarchijos siekiu būti suvokiamai kaip šiuolaikiška, bet tradicijas gerbianti institucija.

    Pastaraisiais metais tokie įvaizdžiai vis dažniau aptariami ne tik pramogų, bet ir politinio viešumo kontekste. Vizitų metu aprangos detalės tampa greitai atpažįstamais simboliais, padedančiais sukurti aiškų pasakojimą apie šalies toną, prioritetus ir santykį su partneriais. Šįkart karalienė Maksima, regis, pasirinko subtilų, bet itin efektyvų akcentą, apie kurį kalbėta garsiau nei apie daugelį kitų vakaro detalių.

  • Narendra Modi pradėjo Europos turą Hagoje: susitikimai su Nyderlandų karališkąja šeima ir verslu

    Narendra Modi pradėjo Europos turą Hagoje: susitikimai su Nyderlandų karališkąja šeima ir verslu

    Startas Nyderlanduose

    Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi pradėjo Europos dalį oficialiame vizitų ture Hagoje, kur susitiko su Nyderlandų karaliumi Willemu-Alexanderiu ir karaliene Máxima. Susitikimas vyko Huis ten Bosch rūmuose, o darbotvarkėje svarbią vietą užėmė ekonominiai ryšiai ir investicijos.

    Kartu Modi bendravo ir su Nyderlandų verslo atstovais, aptardamas prekybos, inovacijų bei technologijų bendradarbiavimo kryptis. Pastaraisiais metais Indija ir Nyderlandai akcentuoja tiek pramonės modernizavimą, tiek didesnį dėmesį aukštos pridėtinės vertės sektoriams.

    Ką aptaria su Nyderlandų vyriausybe?

    Vizito metu numatyti ir politiniai susitikimai su Nyderlandų kolega Robu Jetenu, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama gynybai, saugumui, inovacijoms ir energetikai. Tai sritys, kuriose Europa siekia mažinti priklausomybes, o Indija nori pritraukti kapitalą, technologijas ir ilgalaikius partnerius.

    Indijos premjeras, kreipdamasis į Indijos bendruomenę Hagoje, pabrėžė augantį prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą su Nyderlandais. Jis išskyrė technologijas ir inovacijas kaip sritis, kurios gali tapti nauju dvišalių santykių varikliu.

    Indijos Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, dvišalės prekybos apimtis 2024–2025 finansiniais metais siekė apie 25 500 000 000 eurų. Nyderlandai Indijai išlieka vienu svarbiausių partnerių Europoje, ypač logistikos, chemijos pramonės, aukštųjų technologijų ir investicijų srityse.

    Kas laukia toliau: Švedija, Šiaurės šalys ir Italija

    Po Nyderlandų Modi planuoja vykti į Švediją, kur susitiks su ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu ir apžvelgs dvišalių santykių spektrą. Taip pat numatytas dalyvavimas susitikimuose su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kur dėmesys skiriamas Europos ir Indijos ekonominių ryšių gilinimui.

    Vėliau Modi vyks į Oslą, kur rengiamas trečiasis Indijos ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas su Norvegijos, Švedijos, Danijos, Suomijos ir Islandijos lyderiais. Planuojama aptarti technologijų plėtrą, atsinaujinančią energetiką, gynybą, kosmoso programas ir Arkties regiono klausimus.

    Europos turo pabaiga numatyta Italijoje gegužės 20 dieną, kur Modi susitiks su ministre pirmininke Giorgia Meloni. 2024 metais abi šalys sutarė dėl bendro strateginių veiksmų plano, kuriame įtvirtintos kryptys nuo saugumo ir gynybos iki darbo jėgos judumo, akcentuojant saugius ir teisėtus migracijos kanalus.

  • Kachovkos HE užtvankos sunaikinimo žala įvertinta 13 mlrd. eurų: kada spręs dėl kompensacijos

    Ukrainos prezidento biuro atstovė Iryna Mudra nurodė, kad Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sunaikinimo padaryta žala siekia apie 13 mlrd. eurų. Pasak jos, tokią sumą pagrindžia Europos Komisijos ir Pasaulio banko atlikti skaičiavimai.

    Ji pabrėžė, kad tai nėra konkretaus atstatymo projekto sąmata. Skaičius apima praradimo ir padarinių vertinimą, o sprendimas, ar objektą apskritai atkurti ir kokiu formatu, būtų priimamas atskirai, pagal Ukrainos atsigavimo planus ir poreikius.

    „Tai nėra atstatymo kaina ir neatsako į klausimą, ar hidroelektrinė turi būti atkurta būtent tokia pati. Tai kompensacijos už praradimą įvertinimas“, – sakė Iryna Mudra.

    Anot jos, galutinę sumą turėtų nustatyti speciali kompensacijų komisija, kuri remtųsi tarptautinių institucijų pateikta metodika ir įvertinimais. Komisija dar nėra suformuota, todėl galutinių sprendimų terminas priklausys nuo jos steigimo ir darbo pradžios.

    Komisijos veiklos teisinis pagrindas numatytas tarptautinėje konvencijoje, kurią Hagoje pasirašė 35 valstybės kartu su Europos Sąjunga. Dokumentas įsigalios tik tada, kai jį ratifikuos mažiausiai 25 dalyviai, o Ukrainos atstovai prognozuoja, kad tam realistiškai gali prireikti maždaug metų.

    Pasak I. Mudros, net ir nustačius kompensacijos dydį, komisija neįpareigotų Ukrainos gautų lėšų skirti būtent užtvankos atstatymui. Lėšų panaudojimą, atsižvelgdama į prioritetus, infrastruktūros būklę ir regiono poreikius, spręstų pati Ukraina.

    Užtvanka buvo sunaikinta 2023 metais birželio 6 dieną, o šis įvykis sukėlė didelio masto humanitarines, aplinkosaugines ir ekonomines pasekmes žemiau Dnipro upės. Kartu tai tapo vienu ryškiausių infrastruktūrinių smūgių, kurio poveikį Ukrainai dar teks vertinti ilgą laiką.

    Pasaulio bankas atskiruose vertinimuose yra fiksavęs, kad Ukrainos nuostoliai dėl plataus masto karo sudaro šimtus milijardų eurų, o poreikiai atsigavimui auga dėl nuolatinių atakų ir sugriovimų. Tokie skaičiavimai paprastai apima tiek tiesioginę žalą, tiek ekonominius praradimus bei būtinas investicijas atstatymui.

  • Tvarūs Nyderlandai: ką iš stažuotės parsivežė Panevėžio r. švietimo atstovės ir kodėl tai svarbu

    Stažuotė Nyderlanduose: ko ieškota

    Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Jasiūnienė ir Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ direktorė Daina Murauskienė balandžio 13–18 dienomis dalyvavo stažuotėje Tvarūs Nyderlandai: švietimas ir bendruomenės kūrimas.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su įstaigomis ir iniciatyvomis, kurios tvarumą diegia ne kaip atskirą projektą, o kaip kasdienę ugdymo, infrastruktūros ir bendruomenės veikimo dalį. Tokia kryptis vis dažniau siejama su kompetencijomis, kurias akcentuoja ir šiuolaikinis ugdymas: kritinis mąstymas, pilietiškumas, atsakomybė už aplinką.

    Mokyklos ir projektai, kurie veikia

    Stažuotės metu lankyta „Amsity International School“ Amsterdame, kur tvarumas integruojamas į mokymosi turinį ir mokinių kasdienybę. Ypatingas dėmesys skiriamas patirtiniam ugdymui ir praktinėms veikloms lauko erdvėse, kurios stiprina vaikų ryšį su aplinka.

    Taip pat aplankyta „International School of The Hague“, kur daugiakultūrė bendruomenė ir mokiniai įtraukiami į realių aplinkos iššūkių tyrimus. Tokie modeliai remiasi nuostata, kad tvarumo temos veiksmingiausios tada, kai mokiniai mato rezultatą ir gali patys prisidėti sprendimais.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo „De Ceuvel“ Amsterdamo šiaurėje – kūrybinė ir socialinė erdvė buvusioje laivų statykloje, kuri įgyvendinta pagal žiedinės ekonomikos ir bendruomeniško valdymo principus. Čia tvarumas apima ne tik energiją ar atliekas, bet ir tai, kaip žmonės dalijasi atsakomybėmis, kuria edukacines veiklas ir prižiūri aplinką.

    Nuo pakrantės apsaugos iki miesto stogų

    Stažuotės programoje dėmesio skirta ir gamta pagrįstiems sprendimams, pavyzdžiui, Hagos paplūdimio „Zandmotor“ projektui. Tai dirbtinai suformuotas smėlio pusiasalis, kurio idėja paremta tuo, kad vėjas ir srovės laikui bėgant smėlį natūraliai paskirsto palei pakrantę, prisidedant prie apsaugos nuo erozijos.

    Tokie sprendimai pasaulyje dažnai pristatomi kaip alternatyva vien tik inžinerinėms priemonėms, kai siekiama suderinti saugumą, biologinę įvairovę ir rekreaciją. Praktiniai pavyzdžiai padeda suprasti, kaip tvarumo tikslai gali būti pasiekiami ne per draudimus, o per iš anksto suplanuotą aplinkos formavimą.

    Lankytas ir „NEMO“ mokslo muziejaus žaliasis stogas, kuriame tvarūs architektūros sprendimai sujungti su edukacija apie saulę, vėją ir vandenį. Toks formatas primena, kad net nedidelės, bet gerai suprojektuotos miesto erdvės gali tapti mokymosi laboratorija.

    Dar vienas akcentas – „Schoonschip“ Amsterdame, plūduriuojantis kvartalas, kuriame tvarumo sprendimai susieti su kasdieniu gyvenimu. Tokios gyvenvietės Europoje dažniausiai aptariamos klimato kaitos kontekste, kaip bandymai prisitaikyti prie vandens lygio svyravimų ir mažinti poveikį aplinkai.

    Bendruomenės vaidmuo ir pritaikymas Lietuvoje

    Vizito metu vyko susitikimas su lietuvių bendruomenės Nyderlandų karalystėje nariu Pauliumi Davidavičiumi. Aptarta, kaip bendruomenės susitelkimas padeda išlaikyti kultūrinį ryšį ir kartu kurti iniciatyvas, kurios remiasi savanoryste, partnerystėmis ir nuosekliu organizavimu.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, būtent bendruomeniškumas yra esminė sąlyga, kad tvarumo idėjos nevirstų vienkartinėmis akcijomis. Kai atsakomybės pasidalijamos, o rezultatai matomi kasdienėje aplinkoje, tvarumo praktikos tampa natūralia ugdymo ir organizacijos kultūros dalimi.

    Įgyta patirtis, pasak dalyvių, paskatino permąstyti, kaip aktyviau įtraukti mokyklas, vaikus ir tėvus į veiklas, kurios augina aplinkosauginį raštingumą. Tokios iniciatyvos vis dažniau siejamos ne tik su ekologija, bet ir su vaikų savarankiškumu, atsakomybe bei gebėjimu veikti komandoje.