Giliausia vieta Žemėje
Čelendžerio gelmė yra pietinėje Marianos įdubos dalyje Ramiajame vandenyne. Tai ne vienas taškas, o trijų tarpusavyje susijusių baseinų sistema, o giliausias laikomas rytinis baseinas.
Nors dažnai pateikiamas vienas konkretus skaičius, naujausi tyrimai rodo, kad tiksliai įvardyti gylį sudėtinga. Skirtingi matavimo metodai ir prielaidos gali duoti apčiuopiamai besiskiriančius rezultatus.
Kodėl gylį taip sunku išmatuoti?
Vienas pagrindinių metodų yra akustinė batimetrija, kai laivas siunčia garso impulsus į dugną ir matuoja jų grįžimo laiką. Iš pirmo žvilgsnio tai paprasta, tačiau esminis kintamasis yra garso greitis vandenyje.
Garso sklidimą keičia temperatūra, druskingumas ir slėgis, o šie parametrai su gyliu smarkiai kinta. Marianos įduboje, beveik 11 kilometrų gylyje, slėgis viršija 1 000 atmosferų, todėl net nedidelės paklaidos gali virsti metrais.
Nauji skaičiavimai ir 18 metrų skirtumas
2023 metais Japonijos tyrimų laivas Hakuho-maru surinko duomenis, kuriuos mokslininkai vėliau perskaičiavo taikydami penkis skirtingus modelius, aprašančius garso greitį vandenyje. Vien rytiniame baseine gauti įverčiai svyravo nuo 10 914 iki 10 932 metrų.
Tai reiškia iki 18 metrų skirtumą vien dėl to, koks modelis parenkamas tiems patiems matavimams interpretuoti. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie neatitikimai nėra išimtis, kai kalbama apie ekstremalius gylius.
Sudarydami jiems tinkamiausią modelį, autoriai panaudojo 2023 metais surinktus viršutinių 1 900 metrų temperatūros ir druskingumo duomenis. Gilesniems sluoksniams pritaikytas ankstesnis profilis, išmatuotas Hakuho-maru ekspedicijos metu 1992 metais.
Sujungus šiuos duomenis, giliausio rytinio baseino preferuojama reikšmė įvertinta 10 927 metrais. Vis dėlto tai nėra galutinis atsakymas, o geriausias įvertis pagal pasirinktą duomenų rinkinį ir metodiką.
Kodėl skirtingos ekspedicijos pateikia kitus skaičius?
Kituose šaltiniuose ir ekspedicijose minimi kiek kitokie rezultatai, pavyzdžiui, apie 10 920 metrų, o 2021 metais NOAA skelbti įverčiai siekė apie 10 935 metrus. Tai rodo, kad tikslumas priklauso ne tik nuo prietaisų, bet ir nuo skaičiavimo prielaidų.
Įtakos turi net laivo judėjimo ypatybės: didesniu greičiu matavimų taškai išsidėsto rečiau, todėl dugno padengimas tampa mažiau detalus. Svarbus ir sonaro spindulio plotis, nes apie 11 kilometrų gylyje viena matavimo „juosta“ gali apimti šimtus metrų dugno, tad tai nėra vieno taško nuskaitymas.
Dėl šių priežasčių Čelendžerio gelmės gylis labiau primena nuolat tikslinamą mokslinį įvertį, o ne vieną kartą visiems laikams nustatytą skaičių. Naujos ekspedicijos, geresni garso greičio profiliai ir detalesnis dugno žemėlapis gali dar pakoreguoti šiandien priimtas reikšmes.