CP v2

Tag: Hallux valgus

  • Šiuos rudeninius batus ekspertai vadina spąstais pėdoms: modeliai, kurių geriau vengti

    Šiuos rudeninius batus ekspertai vadina spąstais pėdoms: modeliai, kurių geriau vengti

    Fizioterapeutai, ortopedai ir pėdų priežiūros specialistai vis dažniau įspėja, kad netinkama avalynė gali tyliai gadinti pėdas metų metus, o pasekmės išryškėja tik vėliau. Tuomet dažnai tenka spręsti ne tik skausmo, bet ir deformacijų problemą, o kai kuriais atvejais prireikia invazinių gydymo metodų.

    Dažniausiai minimos bėdos yra hallux valgus (vadinamieji „kauliukai“), plaktukiniai pirštai, skliautų nusileidimas ir pėdos nuovargis, kuris ilgainiui gali persiduoti keliams, klubams ar nugarai. Specialistai pabrėžia, kad dalis sutrikimų būna įgimti, tačiau nemažą jų dalį lemia ilgalaikiai kasdieniai įpročiai, įskaitant netinkamus batus.

    Pastaraisiais metais išpopuliarėjo vadinamieji „barefoot“ tipo batai, kurių priekis platesnis, o padas plokščias ir lankstus. Tokia konstrukcija leidžia pirštams nesusispausti ir pėdai judėti natūraliau, tačiau šie modeliai ne visiems patinka dėl specifinės formos ir dažnai aukštesnės kainos.

    „Didžiausia klaida yra rinktis batus pagal išvaizdą, ignoruojant pėdos formą, pirštų erdvę ir pado lankstumą“, – sako kineziterapijos specialistai, vertinantys pėdos apkrovas kasdienėje veikloje.

    Renkantis rudeninę ir žieminę avalynę patariama ypač atidžiai įvertinti kelis rizikos veiksnius. Daugiausia kritikos sulaukia modeliai su siauru, smailėjančiu priekiu, nes jie spaudžia pirštus ir gali skatinti deformacijas, ypač jei tokie batai avimi kasdien ir ilgai.

    Taip pat įspėjama dėl labai kieto, mažai lankstaus pado, kuris riboja natūralų pėdos darbą žingsniuojant. Kai padas visai nesilanksto, dalis žmonių pradeda kompensuoti judesį kituose sąnariuose, o tai gali prisidėti prie netaisyklingos laikysenos ir pervargimo.

    Dar vienas dažnas rudens pirkinys, dėl kurio kyla problemų, yra batai su nestabiliu ar pernelyg aukštu kulnu. Nors trumpam pasivaikščiojimui jie gali atrodyti patogūs, ilgesnėse distancijose didėja spaudimas priekinei pėdos daliai, o pusiausvyra tampa mažiau stabili, ypač ant šlapių ar slidžių dangų.

    Ekspertai primena, kad patogus uždaras batas turėtų turėti pakankamai vietos pirštams, stabilų kulno laikymą ir pado lankstumą pagal paskirtį. Jei batai spaudžia iškart pasimatavus, tikimybė, kad jie „prasinešios“ ir taps tinkami, dažniausiai yra mažesnė, nei tikimasi, ypač jei medžiagos standžios.

    Jei pėdos jau jautrios, yra „kauliukų“ požymių ar dažnai atsiranda nuospaudų, specialistai rekomenduoja pasitarti su ortopedu ar podiatrijos specialistu. Individualiai parinkti vidpadžiai ar kryptingai parinkta avalynė kai kuriais atvejais gali sumažinti skausmą ir sulėtinti deformacijų progresavimą.

  • Kenkia pėdoms labiau, nei manote: kineziterapeutė įvardijo avalynę, kurios geriau nepirkti

    Daugiau nei 6 iš 10 suaugusiųjų kasdien avi netinkamo dydžio batus, o tai ilgainiui gali baigtis skausmu, nuospaudomis ir pėdų deformacijomis. Kineziterapeutė Milica McDowell pabrėžia, kad problema dažnai prasideda nuo įsitikinimo, jog suaugus pėdos dydis nebesikeičia.

    Pasak specialistės, su amžiumi pėda gali tapti ilgesnė ir platesnė, be to, keičiasi jos skliautai, raiščių elastingumas ir atramos taškai. Todėl avalynė, kuri tiko prieš kelerius metus, nebūtinai tiks dabar, ypač jei pasikeitė kūno svoris, fizinis aktyvumas ar darbo pobūdis.

    „Labai paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad visą suaugusiojo gyvenimą avėsi tą patį batų dydį. Daugelis mano, kad nustojus augti ūgiui, pėdos taip pat nebesikeičia“, – sakė Milica McDowell.

    Kineziterapeutė teigia, kad vaikščiojimui ir kasdienai labiausiai tinka avalynė su platesne priekine dalimi, kad pirštai turėtų vietos natūraliai skleistis. Taip pat rekomenduojamas mažas aukščio skirtumas tarp kulno ir pirštų, apie 8 milimetrus ar mažiau, nes tai padeda išlaikyti natūralesnę eiseną.

    Dar viena dažna klaida, pasak specialistės, yra itin minkšta, stipriai amortizuojanti avalynė, kuri pastaraisiais metais tapo madinga. Nors ji gali suteikti trumpalaikį komfortą, per didelė amortizacija kartais „atlieka visą darbą už pėdą“, todėl pėdos raumenys gali silpti, o stabilumas blogėti.

    „Po ilgos vaikščiojimo dienos tinkamoje avalynėje pėdos gali jausti nuovargį, bet neturėtų būti diskomforto. Tai esminis skirtumas“, – sakė Milica McDowell.

    Specialistė ragina rimtai vertinti vadinamuosius įspėjamuosius ženklus: pasikartojančias nuospaudas, tirpimą, mėšlungį, spaudimo jausmą pirštuose ar pėdos „degimą“ po vaikščiojimo. Tai dažnai reiškia ne tai, kad pėda „turi priprasti“, o kad batas tiesiog netinka.

    Idėja „pranešioti“ nepatogią avalynę, anot kineziterapeutės, dažniausiai yra klaidinanti. Jei batai trina, spaudžia ar nuolat sukelia nuospaudas, tikimybė, kad problema savaime dings, maža, o uždelstas sprendimas gali didinti audinių dirginimą.

    Nuolatinis skausmas, atsiradę gumburai ties nykščio sąnariu ar ryškėjantys pirštų iškrypimai yra signalas pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Pėdų problemos tiesiogiai veikia kasdienę savijautą, judėjimą, fizinį aktyvumą ir net nugaros bei kelių apkrovas.