Ivano Frankivsko srityje, Halyčo nacionalinio gamtos parko teritorijoje, užfiksuotas invazinis ispaniškas šliužas (Arion vulgaris). Apie radinį pranešė parko mokslo skyriaus vadovas Vasylius Malaniukas.
Ši rūšis laikoma viena problemiškiausių invazinių sausumos moliuskų Europoje, nes greitai prisitaiko prie skirtingų buveinių ir gali daryti žalą tiek daržams, tiek natūralioms ekosistemoms. Specialistai pabrėžia, kad ispaniškas šliužas aptinkamas ne vien prie žmogaus gyvenamų vietų, bet ir toliau nuo jų.
„Be žemės ūkio teritorijų, ispaniškas šliužas aktyviai kolonizuoja ir natūralius gamtinius kompleksus, o aš pats jį esu radęs net 5–10 kilometrų nuo gyvenviečių“, – sakė Vasylius Malaniukas.
Parko pateiktais duomenimis, šliužas pastebėtas netoli Kryloso kaimo, griovos dugne, skroblo ir ąžuolo miške. Įdomu tai, kad gyvūnas buvo aptiktas tuo metu, kai jį puolė plėšrusis žygis, vadinamas raukšlėtuoju žygiu (Carabus intricatus).
Mokslininko teigimu, šliužą galėjo privilioti žmogaus paliktos atliekos: netoliese buvęs plastikinis butelis, tikėtina, su likusiais vaisinio gėrimo pėdsakais. Tokie kvapai ir drėgmė dažnai tampa papildomu veiksniu, padedančiu invaziniams bestuburiams lengviau įsitvirtinti.
Viena pagrindinių problemų, dėl kurių invazinės rūšys plinta sparčiai, yra natūralių priešų trūkumas naujose teritorijose. Pasak specialisto, ispaniškus šliužus gali ėsti ežiai, kai kurie varliagyviai, dalis roplių ir paukščių, taip pat pavienės vabzdžių grupės, tarp jų plėšrieji vabalai žygiai.
Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad invazinių rūšių plitimas dažnai siejamas su žmonių veikla: augalų, dirvožemio, sodo produkcijos pervežimu, komposto judėjimu ir atliekomis. Todėl prevencija paprastai remiasi paprastais, bet nuosekliais veiksmais: nepalikti maisto atliekų gamtoje, tvarkingai tvarkyti kompostą ir prieš įvežant augalus į sklypą patikrinti, ar nėra šliužų ar jų kiaušinėlių.