CP v2

Tag: Hamas

  • Fauda sugrįžo į „Netflix“: 5 sezonas nukelia į 2023 metų spalio 7-osios atakų pasekmes

    Fauda sugrįžo į „Netflix“: 5 sezonas nukelia į 2023 metų spalio 7-osios atakų pasekmes

    Naujas sezonas jau „Netflix“

    Izraelio serialas Fauda antradienį sugrįžo į „Netflix“ su penktuoju sezonu. Naujoji dalis pasakojama praėjus dvejiems metams po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ surengtų išpuolių Izraelio pietuose.

    Ankstesniuose sezonuose kūrėjai siekė parodyti žmogiškas istorijas abiejose Izraelio ir Palestinos konflikto pusėse. Penktajame sezone šis fonas išlieka, tačiau siužetas tiesiogiai remiasi pastarųjų metų karo ir įtampos regione kontekstu.

    Kas laukia žiūrovų?

    Penktą sezoną sukūrė Avi Issacharoffas ir Lioras Razas, kuris taip pat vaidina pagrindinį herojų Doroną Kaviliją. Doronas vadovauja slaptai Izraelio kariuomenės grupei ir persekioja „Hamas“ operatyvininką, kurį, kaip manė, jau buvo nukovęs.

    Siužetas plečiasi ir už Artimųjų Rytų ribų: Doronas vyksta į Marselį Prancūzijoje, kai paaiškėja, jog senas bičiulis pasuko savavališko keršto keliu. Kūrėjai taip pabrėžia, kaip konfliktas persimeta į diasporas ir tarptautines erdves.

    Kūrėjų tikslas ir karo kaina

    Lioras Razas pabrėžė, kad naujasis sezonas nėra bandymas atkurti realius įvykius dokumentiškai. Pasak jo, esmė buvo sukurti istoriją, į kurią organiškai įsilietų serialo veikėjai ir jų pasirinkimai.

    „Mums buvo svarbu būti kuo tikslesniems tam, kas nutiko realybėje, bet kartu įmesti mūsų personažus į nenuspėjamą situaciją“, – sakė Lioras Razas.

    Aktorius taip pat akcentavo žinutę, kurią kūrėjai tikisi perduoti auditorijai įvairiose šalyse. „Tikiuosi, kad žiūrovai supras, kodėl taika svarbi, ir kaip karas griauna gyvenimus mūsų regione ir už jo ribų“, – sakė Lioras Razas.

    Faktai apie 2023 metų spalio 7 dieną

    2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ atakų metu Izraelyje žuvo apie 1 200 žmonių, o dar 251 asmuo buvo paimtas įkaitais ir išgabentas į Gazos Ruožą. Tai tapo lūžio tašku, po kurio Izraelis pradėjo plataus masto karinę kampaniją Gazos Ruože.

    Gazos Ruože, „Hamas“ valdomos sveikatos apsaugos institucijos duomenimis, žuvo daugiau kaip 73 600 palestiniečių. Jungtinės Tautos yra nurodžiusios, kad šie skaičiai laikomi patikimais, o Izraelio pareigūnai yra sakę, jog bendras žuvusiųjų mastas iš esmės atitinka realybę.

  • Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sulaukė didėjančio opozicijos spaudimo po laikraščio „Haaretz“ publikacijos, kurioje teigiama, kad Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) iš anksto perspėjo apie 2023 metais spalio 7 dieną įvykdytą „Hamas“ išpuolį. Opozicinės jėgos reikalauja aiškaus atsakymo, ar apie grėsmę buvo žinoma ir ką dėl to darė politinė vadovybė.

    „Haaretz“ nurodo, kad JAE prezidentas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas esą likus maždaug pusantros savaitės iki atakos informavo B. Netanyahu apie rengiamą plataus masto operaciją. Pranešime teigiama, kad buvo perspėta ir apie galimą poveikį regiono stabilumui.

    Publikacijoje, paremtoje daugiausia anoniminiais šaltiniais ir knygoje aprašytu tyrimu, teigiama, jog B. Netanyahu įspėjimą priėmė santykinai ramiai. Esą jis manė, kad „Hamas“ dėmesys tuo metu labiau nukreiptas į Vakarų Krantą, o Izraelis esą pasiruošęs įvairiems scenarijams.

    Ministro pirmininko biuras šią informaciją neigė ir tvirtino, kad B. Netanyahu su JAE prezidentu nesikalbėjo. Pranešimas buvo pavadintas visišku melu, todėl šalies politinėje erdvėje kilo nauja diskusijų banga dėl atsakomybės ir sprendimų grandinės prieš 2023 metų spalio 7 dienos įvykius.

    Opozicija reikalauja tyrimo

    Opozicinio „Change Camp“ lyderiai bendrame pareiškime paragino nedelsiant pradėti išsamų tyrimą. Jų teigimu, visuomenė turi teisę žinoti, ką ministras pirmininkas žinojo, kada apie tai sužinojo ir kodėl, jei įspėjimas buvo gautas, nebuvo informuota saugumo sistema.

    „Izraelio visuomenė turi teisę žinoti: ką Netanyahu žinojo, kada tai sužinojo, kodėl neinformavo saugumo institucijų ir kodėl nesiėmė veiksmų apsaugoti Izraelio piliečių“, – sakė opozicijos lyderiai.

    Buvęs Izraelio gynybos pajėgų Generalinio štabo viršininkas Gadi Eisenkotas, kuris laikomas vienu iš B. Netanyahu politinių varžovų artėjančiuose rinkimuose, teigė, kad įspėjimų būta ne vieno. Jo vertinimu, 2023 metų spalio 7 diena tapo esminiu valstybės saugumo ir sprendimų priėmimo išbandymu.

    Demokratų partijos lyderis Yairas Golanas taip pat kaltino ministrą pirmininką neatsakingumu ir teigė, kad šalis buvo nuvesta į krizę. Opozicija akcentuoja, jog pagrindinis klausimas dabar yra ne vien žvalgybos klaidos, bet ir politinės vadovybės reakcija į gautus signalus.

    Ką teigia šaltiniai ir kodėl tai svarbu

    Buvęs Izraelio vyriausybės atstovas Eylonas Levy situaciją apibūdino kaip strateginę nesėkmę ir pabrėžė, kad net ir turint įspėjimų svarbiausia yra jų patikimumo įvertinimas bei sprendimų greitis. Pasak jo, jei įspėjimas iš tiesų buvo gautas, galėjo būti nuspręsta jo nelaikyti pakankamai patikimu, nes buvo tikima, kad „Hamas“ yra atgrasytas.

    „Jei ši informacija teisinga, sunku paaiškinti, kodėl ja nebuvo pasidalinta, nebent buvo manoma, kad ji nepatikima. Netanyahu buvo įsitikinęs, kad „Hamas“ yra atgrasytas“, – sakė Eylonas Levy.

    „Haaretz“ pranešime taip pat teigiama, kad „Hamas“ lyderis Gazos Ruože Yahya Sinwaras, kuris vėliau buvo nužudytas, apie rengiamą operaciją kalbėjo su buvusiu palestiniečių pareigūnu, ragindamas perduoti žinią Izraelio atstovams. Esą ši informacija per tarpininkus pasiekė JAE patarėją, o galiausiai ir JAE vadovą.

    2023 metais spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai surengė koordinuotą išpuolį prieš Izraelį sausuma, jūra ir oru, o tuo pat metu buvo apšaudytos Izraelio teritorijos. Per ataką žuvo daugiau kaip 1 200 žmonių, dar apie 250 buvo pagrobti ir išgabenti į Gazos Ruožą.

    Atsakydamas Izraelis pradėjo intensyvią karinę kampaniją Gazos Ruože, apėmusią oro smūgius ir sausumos operaciją. Pasak Gazos Ruožo sveikatos ministerijos, kuri yra valdoma „Hamas“, nuo konflikto pradžios žuvusiųjų skaičius viršijo 73 600; Jungtinės Tautos nurodo, kad ministerijos pateikiami skaičiai laikomi patikimais.

    Rinkimai ir atsakomybės klausimas

    Izraelis 2026 metais spalio 27 dieną turėtų rinkti 120 vietų Knesetą. Rinkimuose balsuojama už politines partijas ir jų kandidatų sąrašus, o ne už pavienius kandidatus, todėl kampanijų ašis dažnai tampa pasitikėjimas lyderyste ir krizių valdymu.

    E. Levy teigimu, dar per anksti tvirtai prognozuoti, kaip naujausi pranešimai paveiks B. Netanyahu šansus, tačiau esminė rinkimų tema gali tapti atsakomybė už 2023 metų spalio 7 dienos įvykius. Opozicija tikisi, kad viešas spaudimas privers pateikti daugiau atsakymų apie tai, kaip buvo vertinami įspėjimai ir kas priėmė sprendimus iki tragedijos.

  • Netanjahu atmeta naują JAV planą Gazai: Izraelis nepasitrauks, kol „Hamas“ nebus nuginkluotas

    Izraelis atmetė naujausią Jungtinių Valstijų siūlymą dėl Gazos Ruožo ir neketina išvesti savo pajėgų, kol „Hamas“ nebus visiškai nuginkluota. Tokį pareiškimą vyriausybės posėdyje paskelbė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu.

    Anot jo, pasitraukimo iš Gazos nebus tol, kol neįvyks, kaip jis įvardijo, tikras ir visiškas „Hamas“ nusiginklavimas. Izraelis taip pat teigia tęsiantis veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią grėsmėms kariuomenei ir civiliams.

    Ką siūlė Vašingtonas?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos pabaigoje paskelbė apie jo iniciatyva pasiektą susitarimo kontūro planą, kuriame „Hamas“ nusiginklavimas būtų siejamas su Izraelio pajėgų pasitraukimu iš Gazos. Šis planas taip pat numatė, kad Gazos valdymas ilgainiui pereitų naujai palestiniečių administracijai.

    Benjaminas Netanjahu pripažino, kad su Vašingtonu vyksta konsultacijos dėl Izraelio pastabų. Jis pabrėžė, kad dalis JAV idėjų Izraeliui priimtinos, tačiau kitos esą kertasi su jo valstybės saugumo interesais.

    Palestinos valstybės klausimas

    Izraelio premjeras dar kartą pakartojo, kad nesutiks su palestiniečių valstybės sukūrimu nei Gazos Ruože, nei Vakarų Krante. Ši pozicija išlieka viena esminių kliūčių bet kokiam platesniam politiniam susitarimui regione.

    Tarptautinėje arenoje pastangos siekti ilgalaikio sprendimo dažnai remiasi dviejų valstybių principu, tačiau Izraelio vyriausybės retorika rodo, kad artimiausiu metu proveržis šiuo klausimu mažai tikėtinas.

    Trapios paliaubos ir kontrolė vietoje

    Nuo spalio galiojančios paliaubos sumažino intensyvių kovų mastą, tačiau tolimesni susitarimo etapai, kaip skelbiama, iki šiol neįgyvendinti. Tekste nurodoma, kad „Hamas“ tebėra nenusiginklavusi, o Izraelio kariuomenė išlaiko kontrolę maždaug 65 proc. Gazos teritorijos.

    Abi konflikto pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimais. Gazos valdžios institucijos skelbia apie daugiau nei 1 200 žuvusių palestiniečių nuo paliaubų įsigaliojimo, o Izraelis tvirtina smogiantis tik grėsmę keliantiems kovotojams ir pažeidėjams; pranešama ir apie penkis žuvusius Izraelio karius.

    „Neįvyks jokio pasitraukimo iš Gazos Ruožo, kol „Hamas“ nebus visiškai nuginkluota“, – sakė Benjaminas Netanjahu.

    Artimiausiu metu situacijos kryptį lems tai, ar JAV pasiūlymas bus koreguojamas atsižvelgiant į Izraelio reikalavimus, ir ar atsiras mechanizmas, galintis užtikrinti realų nusiginklavimą bei patikrą. Kol kas vieši pareiškimai rodo, kad kompromisui erdvės nedaug, o paliaubos išlieka trapios.

  • Netanyahu atmetė JAV paliaubų planą Gazai, kurį priėmė „Hamas“: įvardijo griežtą sąlygą

    Netanyahu atmetė JAV paliaubų planą Gazai, kurį priėmė „Hamas“: įvardijo griežtą sąlygą

    Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atmetė naujausią JAV parengtą Gazos paliaubų ir antrojo plano etapo gairių dokumentą, kurį „Hamas“ buvo pareiškusi priimanti. Sprendimas paskelbtas ministrų kabineto posėdyje, didėjant politiniam spaudimui šalies viduje.

    Pagrindinė Izraelio pozicija nesikeičia: kariuomenės atsitraukimas iš Gazos Ruožo, anot vyriausybės, galimas tik tuomet, kai „Hamas“ realiai nusiginkluos. Jeruzalė teigia, kad bet koks dalinis ar laikinas ginklų perdavimas laikomas nepakankamu.

    Pagrindinė Izraelio sąlyga

    Ministrų kabineto posėdyje Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis nesitrauks, kol „Hamas“ nebus „iš tikrųjų“ nuginkluota. Jo teigimu, kariuomenė toliau vykdytų operacijas, jei matytų grėsmes Izraelio pajėgoms ar civiliams.

    „Nebus jokio atsitraukimo, kol „Hamas“ nebus iš tikrųjų nuginkluota“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Izraelio vadovas taip pat nurodė, kad JAV pateiktame dokumente yra punktų, kurie Izraeliui priimtini, ir tokių, su kuriais jis nesutinka. Vyriausybė tvirtina dėl savo pastabų ir išlygų informuojanti Vašingtoną.

    „Hamas“ spaudžia tarpininkus

    „Hamas“ viešai paskelbė palaikanti JAV siūlomą kryptį ir ragino tarpininkus daryti spaudimą Izraeliui, kad procesas nebūtų stabdomas. Grupės atstovai akcentuoja, jog, jų vertinimu, ginčas kyla dėl atsitraukimo ir nuginklavimo eiliškumo.

    „Tikimės, kad tarpininkai ir JAV darys spaudimą Netanyahu vyriausybei laikytis gairių ir netrukdyti procesui“, – sakė „Hamas“ politinio biuro narys Bassemas Naimas.

    Pastarosiomis savaitėmis „Hamas“ taip pat pranešė apie vidinius pokyčius vadovybėje, o tai, analitikų vertinimu, gali būti bandymas sutelkti poziciją deryboms. Tuo pat metu Izraelio pusė pabrėžia, kad politiniai pareiškimai nėra lygiaverčiai patikrinamiems nusiginklavimo veiksmams.

    Politinis fonas ir trintis su Vašingtonu

    Šis sprendimas priimtas Benjaminui Netanyahu susiduriant su spaudimu iš dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų, kurios priešinasi planui, jei jis numatytų atsitraukimą dar iki visiško „Hamas“ nusiginklavimo. Apžvalgininkai pažymi, kad tokios nuotaikos gali reikšmingai riboti vyriausybės manevro laisvę.

    JAV iniciatyva laikoma platesnių pastangų stabilizuoti padėtį regione dalimi, tačiau Izraelio ir JAV pozicijos ne visada sutampa dėl terminų ir saugumo garantijų. Papildomą įtampą kuria ir paraleliai vykstantys ginčai dėl Irano bei platesnio regioninio saugumo.

    Kontekstą papildo ir tai, kad karas Gazos Ruože tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos išpuolio, po kurio Izraelis pradėjo plataus masto operacijas. Humanitarinė situacija Gazos Ruože išlieka itin įtempta, o tarptautinė bendruomenė nuosekliai ragina didinti civilių apsaugą ir humanitarinės pagalbos patekimą.

    Kol kas signalai iš abiejų pusių rodo, kad pagrindinis derybų mazgas išlieka tas pats: kas turi įvykti pirma, kada ir kaip patikrinamai. Be aiškios kontrolės schemos dėl nuginklavimo, Izraelio vyriausybė rodo mažai noro sutikti su atsitraukimu, net jei „Hamas“ formaliai pritaria planui.

  • Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Nauja daina ir aštri žinutė

    Britų atlikėjas Boy George, grupės Culture Club lyderis, socialiniame tinkle „X“ paskelbė naują kūrinį, kuriuo išreiškė solidarumą su Izraeliu. Regio stilistikos daina pavadinta Od Nirkod (We Will Dance Again) ir kol kas nepasirodė pagrindinėse muzikos transliavimo platformose.

    Kartu su įrašu atlikėjas parašė trumpą sveikinimą „Shalom“. Būtent socialinių tinklų pasirinkimas ir tekstuose pateikiami teiginiai tapo pagrindiniu kibirkšties šaltiniu, išprovokavusiu itin poliarizuotas reakcijas.

    Ką reiškia pavadinimas?

    Fraze Od Nirkod (We Will Dance Again) siejama su 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyta „Hamas“ ataka prieš „Supernova Sukkot Gathering“ festivalį. Per ją žuvo šimtai žmonių, o po išpuolio Izraelis pradėjo plataus masto karinę operaciją Gazos Ruože.

    Tas pats pavadinimas buvo naudojamas ir 2024 metais sukurtam dokumentiniam filmui apie minėtą ataką. Todėl naujas Boy George kūrinys nuo pirmųjų valandų buvo vertinamas ne tik kaip muzikinis darbas, bet ir kaip politinė pozicija.

    Kritika dėl žodžių apie Gazą

    Dainoje skamba eilutės, kuriose teigiama, kad tai, kas vyksta Gazoje, yra karas, o ne genocidas. Tokia formuluotė tiesiogiai kertasi su pastaraisiais metais viešai skelbtais Jungtinių Tautų struktūrų, žmogaus teisių organizacijų ir nepriklausomų tyrėjų vertinimais, kuriuose akcentuojami masiniai civilių nuostoliai ir galimi tarptautinės teisės pažeidimai.

    Viename iš naujausių Jungtinių Tautų nepriklausomos komisijos dokumentų teigiama, kad Izraelio institucijų ir saugumo pajėgų veiksmai kai kuriais atvejais vertinti kaip sąmoningai nukreipti prieš palestiniečių vaikus, o tai siejama su itin sunkiais nusikaltimais, įskaitant galimo genocido požymius. Šios formuluotės yra jautrios ir teisiškai sudėtingos, tačiau būtent jos tapo kertiniu argumentu kritikams, kaltinantiems atlikėją realybės iškraipymu.

    Socialinių tinklų audra ir atlikėjo pozicija

    Po įrašo pasirodymo socialiniuose tinkluose pasipylė tūkstančiai komentarų. Dalies vartotojų teigimu, daina esą primena propagandinį kūrinį ir menkina civilių kančias, o pats atlikėjas kaltinamas ignoruojantis tarptautinių organizacijų duomenis apie humanitarinę krizę Gazoje.

    Kiti komentatoriai pabrėžė, kad muzikantui nederėtų konflikte rinktis vieną politinę pusę, ypač kai viešojoje erdvėje nuolat atnaujinami duomenys apie žuvusius civilius ir sugriautą infrastruktūrą. Kritika buvo nukreipta ne tik į dainos žinutę, bet ir į tai, kad menininkas, turintis didelę auditoriją, gali prisidėti prie visuomenės susipriešinimo.

    Pats Boy George jau anksčiau viešai kalbėjo apie paramą Izraeliui ir teigė turintis daug žydų kilmės draugų, kurių esą neketina išsižadėti dėl politinio spaudimo. „Ar žmonės iš manęs, kaip principingo žmogaus, reikalauja nusisukti nuo savo žydų draugų? To nebus“, – sakė Boy George.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip greitai šiuolaikinėje informacinėje erdvėje muzikinis kūrinys gali tapti politinės kovos objektu. Menininkų pasisakymai apie Izraelio ir „Hamas“ karą vis dažniau vertinami ne kaip nuomonė, o kaip įtaką visuomenės požiūriui turintis veiksnys, galintis sukelti reputacines pasekmes.

  • Požeminiai tuneliai po Lenkijos ir Baltarusijos siena: pareigūnai tikrina galimas sąsajas su „Hamas“

    Lenkijos sienos apsaugos pareigūnai pranešė aptikę kelis požeminius tunelius po siena su Baltarusija, kuriais, įtariama, buvo organizuojamas neteisėtas migrantų patekimas į Europos Sąjungą. Per vieną iš tokių perkasų per trumpą laiką galėjo pereiti daugiau kaip 180 užsieniečių, daugiausia iš Afganistano ir Pakistano.

    Tuneliai aptikti Podlaskės vaivadijoje, miškingose vietovėse netoli Narevkos. Pareigūnų duomenimis, vienas iš jų buvo kelių dešimčių metrų ilgio, apie 1,5 metro aukščio, o įėjimas buvo paslėptas Baltarusijos pusėje, išėjimas – netoli pasienio užtvaro Lenkijos teritorijoje.

    Kas kelia didžiausią įtarimą?

    Didžiausią nerimą kelia ne vien pats tunelių egzistavimas, bet ir jų konstrukcijos pobūdis. Saugumo ekspertai, kurių vertinimai aptariami tarptautinėje žiniasklaidoje, pabrėžia, kad tokio tipo požeminė infrastruktūra dažniau siejama su gerai organizuotomis, resursų turinčiomis grupėmis, o ne atsitiktiniais kontrabandininkais.

    Dėl to Lenkijos pareigūnai, remdamiesi pirminiais požymiais ir analize, neatmeta versijos, kad prie tunelių įrengimo galėjo prisidėti asmenys, turintys ryšių su radikaliomis struktūromis, įskaitant „Hamas“ ar „Hezbollah“, taip pat su „Islamo valstybės“ tinklais. Tokie vertinimai kol kas įvardijami kaip tiriamos kryptys, o ne patvirtinti faktai.

    Migrantų maršrutai ir sulaikymai

    Lenkijos pasieniečiai teigia, kad dalį asmenų pavyko sulaikyti netrukus po sienos kirtimo. Tarp sulaikytųjų buvo ir du vairuotojai, kurie, įtariama, atvyko paimti migrantų ir gabenti juos toliau į Vakarų Europą.

    Pastaraisiais metais Lenkija ir kitos regiono valstybės migracijos spaudimą Baltarusijos pasienyje įvardija kaip hibridinės veiklos elementą. Varšuva ne kartą kaltino Minsko struktūras prisidedant prie neteisėtos migracijos organizavimo, o pasienyje nuolat stiprinamos tiek fizinės, tiek technologinės kontrolės priemonės.

    Ką tai reiškia saugumui?

    Požeminių perkasų aptikimas rodo, kad kontrabandininkai ir nelegalios migracijos organizatoriai prisitaiko prie sustiprintų užtvarų ir stebėjimo sistemų. Tokie tuneliai yra sudėtingiau aptinkami, reikalauja planavimo ir logistikos, todėl tyrėjams svarbu nustatyti ne tik vykdytojus, bet ir finansavimo bei koordinavimo grandinę.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad tyrimas tęsiamas, o galimos tarptautinių ekstremistinių organizacijų sąsajos bus vertinamos remiantis žvalgybine informacija ir kriminalistiniais duomenimis. Kol kas tai išlieka viena iš versijų, kuriai patvirtinti reikalingi papildomi įrodymai.

  • Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Diplomatinis boikotas po JT sprendimo

    Izraelis pranešė nutraukiantis visus kontaktus su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Apie tai paskelbta po to, kai Izraelis įtrauktas į JT kasmetinį sąrašą šalių ir grupuočių, siejamų su seksualiniu smurtu konfliktų metu.

    Izraelio atstovas JT Danny Danonas pareiškė, kad tokį sprendimą laiko nepagrįstu ir politiškai motyvuotu. Izraelio užsienio reikalų ministerija šį įtraukimą pavadino gėdingu ir absurdišku.

    „Su šiuo generaliniu sekretoriumi mes baigėme“, – sakė Danny Danonas.

    Jo teigimu, Izraelio įtraukimas į sąrašą prilygina šalį „Hamas“ ir tai esą yra nepriimtina. Izraelio misija JT nurodė, kad su generalinio sekretoriaus biuru nebendraus tol, kol A. Guterresas eis pareigas.

    Ką skelbia JT ataskaita

    JT generalinio sekretoriaus metinė ataskaita apie seksualinį smurtą konfliktų metu įprastai iš anksto pristatoma susijusioms šalims. Šį kartą, remiantis JT pateikiama formuluote, ataskaitoje minėta „patikima informacija“ apie galimus Izraelio saugumo pajėgų veiksmus palestiniečių atžvilgiu kalėjimuose ir kituose sulaikymo centruose.

    JT taip pat nurodė, kad inspektoriams buvo ribojama prieiga prie tokių objektų, todėl dalis vertinimų grindžiami liudijimais, medicininiais duomenimis ir kitais nepriklausomais šaltiniais. Izraelis savo ruožtu tvirtina, kad kvietė JT atstovus atvykti ir patikrinti kaltinimus vietoje, tačiau, pasak Izraelio atstovų, tai nebuvo padaryta.

    Platesnis kontekstas: įtampa su JT auga

    Izraelio ir JT santykiai išlieka įtempti nuo 2023 metais įvykdyto „Hamas“ išpuolio ir po jo prasidėjusio karo Gazos Ruože. Izraelis ne kartą kritikavo JT pareigūnų pareiškimus dėl civilių aukų ir humanitarinės padėties, o A. Guterresas tapo vienu dažniausiai Izraelio politikų kritikuojamų tarptautinių lyderių.

    JT sąraše „Hamas“ taip pat figūruoja dėl kaltinimų seksualiniu smurtu per 2023 metų spalio 7 dienos ataką ir galimo įkaitų išnaudojimo. Izraelis pabrėžia, kad būtent šis palyginimas, jo vertinimu, labiausiai diskredituoja pačią sąrašo logiką.

    „Iš mūsų pusės generalinio sekretoriaus durys lieka atviros“, – sakė Stéphane Dujarric.

    JT atstovas spaudai patvirtino, kad organizacija yra informuota apie Izraelio pareiškimus, tačiau pabrėžė, kad JT tęs ataskaitų rengimą pagal nustatytą mandatą. A. Guterresso kadencija baigiasi 2026 metų gruodžio 31 dieną, tad diplomatinis konfliktas gali persikelti ir į platesnes diskusijas dėl JT vaidmens bei patikimumo vertinant karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų įtarimus.

  • „Board of Peace“ ataskaita: kodėl Hamas, anot iniciatyvos, stabdo antrą Gazos paliaubų etapą

    „Board of Peace“ ataskaita: kodėl Hamas, anot iniciatyvos, stabdo antrą Gazos paliaubų etapą

    Ataskaita Jungtinėms Tautoms

    Iniciatyva „Board of Peace“, kurią 2026 metais įkūrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmojoje ataskaitoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai teigia, kad pagrindinė kliūtis pereiti prie antrojo paliaubų etapo Gazos Ruože yra Hamas.

    Dokumente pabrėžiama, jog, nepaisant paliaubų, smurtas tęsiasi beveik kasdien, o abi pusės viena kitą kaltina susitarimų pažeidimais. Ataskaitoje taip pat akcentuojamos humanitarinės pasekmės, kai civiliai žūsta, o pagalbos tiekimas susiduria su ribojimais.

    Ką siūlo antrasis etapas?

    „Board of Peace“ vertinimu, esminis žingsnis, be kurio neįmanoma judėti toliau, yra patikrinamas Hamas ginkluotės atsisakymas, spaudimo svertų civiliniam gyvenimui Gazos Ruože atsisakymas ir realus perėjimas prie civilinės valdysenos.

    Ataskaitoje teigiama, kad būtent šie sprendimai nulems tolimesnių veiksmų seką: nuo rekonstrukcijos starto iki aiškiai apibrėžto Izraelio pajėgų pasitraukimo grafiko ir tarptautinės stabilizavimo misijos scenarijaus.

    Paliaubos formaliai galioja, bet smurtas tęsiasi

    Iniciatyva atkreipia dėmesį, kad paliaubų pažeidimai fiksuojami beveik kasdien, o dalis incidentų, anot ataskaitos, yra rimti. Pabrėžiama, kad tokių veiksmų kaina matuojama ne tik politinėmis derybomis, bet ir tiesioginiu poveikiu civiliams, gyvenantiems nuolatinėje baimėje.

    Ataskaitą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ketina pristatyti „Board of Peace“ aukštasis atstovas Gazos klausimais Nickolay Mladenov. Dokumente taip pat teigiama, kad priemonės, resursai ir planai pereiti prie kito etapo iš esmės yra parengti, tačiau procesą lemia šiuo metu priimami šalių sprendimai.

    „Šiuo etapu pagrindinė kliūtis visiškam įgyvendinimui išlieka Hamas atsisakymas sutikti su patikrinamu nusiginklavimu, atsisakyti prievartinės kontrolės ir sudaryti sąlygas tikram civiliniam perėjimui Gazoje“, – teigiama ataskaitoje.

    Paliaubos, kurias tarpininkaujant derino JAV, Kataras ir Egiptas, turėjo tapti keliu į platesnį susitarimą po 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyto Hamas išpuolio prieš Izraelį ir vėliau sekusios plataus masto Izraelio operacijos Gazos Ruože.

    Pasak tekste aprašytos schemos, pirmasis etapas apėmė įkaitų paleidimą mainais į palestiniečius, laikomus Izraelio kalėjimuose. Tačiau pereinant prie antrojo etapo, numatančio Hamas nusiginklavimą, laipsnišką Izraelio pajėgų atsitraukimą ir tarptautinės stabilizavimo pajėgos dislokavimo galimybę, derybos įstrigo.

    „Board of Peace“ dokumente nusiginklavimas įvardijamas kaip kritiška prielaida: be jo, teigiama, sunku pradėti sisteminę rekonstrukciją, susitarti dėl laiku apibrėžto kariuomenės pasitraukimo ir sukurti patikimą politinį kelią palestiniečių apsisprendimui bei valstybingumo perspektyvai.

  • Izraelio kariuomenė: Gazos miesto smūgiu taikytasi į „Hamas“ karinio sparno vadą Izz al-Din al-Haddad

    Izraelio kariuomenė: Gazos miesto smūgiu taikytasi į „Hamas“ karinio sparno vadą Izz al-Din al-Haddad

    Ką skelbia Izraelis

    Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė surengusi aviacijos smūgį Gazos mieste, kurio taikiniu, jos teigimu, buvo „Hamas“ karinio sparno vadas Izz al-Din al-Haddad. Izraelio institucijos iš karto nepateikė nepriklausomai patvirtintos informacijos, ar smūgis pasiekė tikslą.

    „Hamas“ viešai nedavė greito patvirtinimo dėl Izz al-Din al-Haddad likimo, todėl pranešimai kol kas išlieka vienašališki. Tokiais atvejais galutinės detalės dažnai paaiškėja tik po kelių valandų ar dienų, kai pasirodo papildomi įrodymai ir pareiškimai.

    „Vadovaudamiesi ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir gynybos ministro Yisraelio Katz nurodymais, kariuomenė Gazos Ruože sudavė smūgį, nukreiptą į Izz al-Din al-Haddad“, – sakė Izraelio gynybos ministerija.

    Izraelio pusė al-Haddad sieja su 2023 metų spalio 7 dienos išpuoliais ir teigia, kad jis yra vienas pagrindinių „Hamas“ karinės struktūros organizatorių. Šie kaltinimai nuolat kartojami Izraelio pareiškimuose, tačiau dalis detalių, susijusių su konkrečiais sprendimų priėmėjais, viešai patikrinamos tik ribotai.

    Kodėl tai svarbu kare

    Jei smūgis būtų patvirtintas kaip sėkmingas, tai reikštų bandymą pakeisti „Hamas“ karinio vadovavimo grandinę, kuri, Izraelio vertinimu, koordinuoja operacijas Gazos Ruože. Tokie taikymosi veiksmai paprastai daro įtaką ne tik karinėms galimybėms, bet ir deryboms dėl paliaubų bei įkaitų klausimo.

    Izraelio gynybos ministerija taip pat siejo al-Haddad su įkaitų laikymu ir išpuolių koordinavimu, teigdama, kad jis prisidėjo prie sprendimų, kurie apsunkino susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto, kol nėra nepriklausomo patvirtinimo, dalis šių teiginių lieka oficialios pozicijos rėmuose.

    „Jis yra atsakingas už tūkstančių Izraelio civilių ir karių žūtį, pagrobimus ir sužalojimus“, – sakoma Izraelio pareiškime.

    Ko laukti toliau

    Po tokių pranešimų dėmesys paprastai krypsta į kelis klausimus: ar „Hamas“ patvirtins smūgio rezultatą, ar bus fiksuojamos papildomos operacijos Gazos mieste, ir kaip tai paveiks paliaubų procesus. Ne mažiau svarbu, ar bus pateikta daugiau duomenų apie smūgio aplinkybes ir galimą žalą civiliams, nes tai nuolat kelia tarptautinį rezonansą.

    Artimiausiomis dienomis situaciją gali aiškinti papildomi Izraelio kariuomenės pranešimai, „Hamas“ reakcija bei tarptautinių organizacijų vertinimai. Kol kas aišku viena: informacinė erdvė šiuo klausimu išlieka fragmentiška, o faktų patikrinimas priklauso nuo vėlesnių patvirtinimų.