CP v2

Tag: Hantavirusas

  • Kruiziniame laive Atlante įtariamas hantavirusas: mirė trys, dar keli izoliuoti

    Kruiziniame laive Atlante įtariamas hantavirusas: mirė trys, dar keli izoliuoti

    Atlante plaukusiame Nyderlandų vėliava registruotame kruiziniame laive fiksuojamas galimas hantaviruso protrūkis. Pietų Afrikos institucijos pranešė, kad mirė trys žmonės, o keli kiti asmenys susirgo ir yra stebimi.

    Skelbiama, kad 70 metų Nyderlandų pilietis mirė laivui atvykus į Šv. Elenos salą, o jo 69 metų žmona vėliau mirė po hospitalizacijos Johanesburge. Trečioji mirtis taip pat siejama su įtariama infekcija, o 69 metų Jungtinės Karalystės pilietis gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

    Laive dirba sveikatos specialistai

    Laivybos bendrovė informavo, kad vietos sveikatos priežiūros tarnybos įlipo į laivą ir apžiūri asmenis, kuriems pasireiškė simptomai. Taip pat pranešta, jog serga du laivo įgulos nariai.

    Laivas šiuo metu yra prišvartuotas netoli Žaliojo Kyšulio prie vakarų Afrikos krantų, o keleiviams kol kas neleidžiama išlipti. Laive yra apie 150 keleivių ir 70 įgulos narių, maršrutas driekėsi iš Argentinos per Antarktidą ir Folklando salas Kanarų salų link.

    Kas yra hantavirusas ir kaip jis plinta?

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų šlapimu, seilėmis ar išmatomis, ypač kai išdžiūvusios dalelės pakyla į orą ir yra įkvepiamos. Kai kuriais atvejais infekcija siejama su hemoragine karštine ar sunkiu kvėpavimo nepakankamumu, o rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose patalpose, kur gali būti graužikų.

    Australų virusologas Paulas Griffinas naujienų agentūrai teigė, kad pasaulyje kasmet nustatoma maždaug 150 000–200 000 hantaviruso infekcijų. Jis pabrėžė, kad perdavimas nuo žmogaus žmogui laikomas labai retu, tačiau tokios situacijos kaip kruizinis laivas išlieka jautrios dėl glaudaus kontakto ir bendrų erdvių.

    „Tai, ką matome laive, kelia įtarimų, kad galėjo vykti tam tikras tolesnis perdavimas“, – sakė Paulas Griffinas.

    Kodėl atvejis kelia klausimų?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad kruiziniuose laivuose infekcijų valdymas yra sudėtingas dėl ribotos erdvės, bendrų valgymo ir poilsio zonų, taip pat dėl to, kad daliai keleivių gali būti sunkiau greitai gauti išsamią diagnostiką. Dėl šios priežasties protrūkių valdymas paprastai remiasi greita izoliacija, kontaktų nustatymu ir griežtesne higienos kontrole.

    Kol kas oficialiai nepatvirtinta, kaip tiksliai žmonės galėjo užsikrėsti, ir ar atvejai yra susiję su vienu infekcijos šaltiniu. Situaciją aiškinantis tyrimas turėtų atsakyti, ar infekcija galėjo būti susijusi su galimu graužikų poveikiu laive, ar su užkratu, įgytu dar prieš kelionę.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: kaip plinta infekcija, kokie simptomai ir rizikos

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: kaip plinta infekcija, kokie simptomai ir rizikos

    Kas žinoma apie protrūkį?

    Atlanto vandenyne plaukusiame kruiziniame laive fiksuoti įtariami hantaviruso atvejai, o dalis keleivių ir įgulos narių susirgo. Pranešta, kad mažiausiai trys žmonės mirė, o dar keliems prireikė medikų pagalbos.

    Nors tiksli užsikrėtimų grandinė dar aiškinama, visuomenės sveikatos specialistai tokiuose atvejuose pirmiausia vertina galimą kontaktą su graužikais. Uždaros erdvės ir intensyvus žmonių judėjimas laive apsunkina rizikų suvaldymą.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusas yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai, o žmonės užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių iš išdžiūvusio šlapimo, seilių ar išmatų. Skirtingi hantavirusai siejami su skirtingomis klinikinėmis formomis.

    Viena pavojingiausių yra hantaviruso sukeliamas plaučių sindromas, kai pažeidžiami plaučiai ir gali greitai vystytis kvėpavimo nepakankamumas. Kita forma, dažnesnė kai kuriuose Europos ir Azijos regionuose, yra hemoraginė karštligė su inkstų sindromu, galinti sukelti rimtų inkstų komplikacijų.

    Kaip plinta ir kur rizika didžiausia?

    Pagrindinis perdavimo kelias yra sąlytis su užkrėstų graužikų išskyromis, ypač kai jos sujudinamos ir pakyla į orą. Dėl to rizikingiausios situacijos dažniausiai susijusios su prastai vėdinamomis patalpomis, sandėliukais, kajutėmis, techninėmis zonomis ar vietomis, kur yra graužikų pėdsakų.

    Tiesioginis plitimas nuo žmogaus žmogui laikomas retu ir priklauso nuo konkretaus viruso tipo. Vis dėlto protrūkių metu stebėsena griežtinama, nes ankstyvoje stadijoje simptomai gali būti panašūs į įprastą sezoninę infekciją.

    Simptomai: kodėl pradžia klaidinanti?

    Ankstyvieji požymiai dažnai primena gripą: karščiavimą, šaltkrėtį, raumenų skausmą, galvos skausmą, bendrą silpnumą. Dėl to pirmomis dienomis žmonės ne visada kreipiasi į gydytojus arba ligą sieja su peršalimu.

    Hantaviruso sukeliamo plaučių sindromo atveju simptomai gali pasireikšti praėjus maždaug nuo vienos iki aštuonių savaičių po kontakto su virusu. Vėliau būklė gali staigiai blogėti, atsiranda dusulys, o plaučiuose gali kauptis skysčiai.

    Hemoraginė karštligė su inkstų sindromu labiau veikia inkstus: gali kristi kraujospūdis, atsirasti kraujavimo požymių, vystytis ūminis inkstų nepakankamumas. Tai ypač pavojinga, jei žmogus pavėluotai patenka į gydymo įstaigą.

    Kiek tai pavojinga ir ar yra gydymas?

    Mirties rizika skiriasi pagal hantaviruso tipą ir ligos formą. Kai kurių formų atveju mirtingumas gali siekti apie 35 proc., o hemoraginės karštligės su inkstų sindromu atvejais literatūroje dažnai minimas maždaug 1–15 proc. intervalas.

    Specifinio gydymo, kuris tiesiogiai naikintų virusą, dažniausiai nėra, todėl taikomas palaikomasis gydymas. Priklausomai nuo būklės, gali būti reikalinga deguonies terapija, dirbtinė plaučių ventiliacija, o sunkiais inkstų pažeidimo atvejais ir dializė.

    Medikai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis į gydytojus ir būklės stebėjimas yra kritiškai svarbūs, nes komplikacijos gali išsivystyti greitai. Dėl to protrūkių kontekste dažnai akcentuojama savijautos stebėsena ir rizikingų kontaktų įvertinimas.

    Kaip sumažinti užsikrėtimo tikimybę?

    Prevencijos pagrindas yra graužikų kontrolė ir saugus aplinkos tvarkymas. Valant vietas, kur galėjo būti graužikų išskyrų, rekomenduojama naudoti pirštines ir dezinfekcines priemones, o dulkes keliančių veiksmų vengti.

    Specialistai perspėja, kad šlavimas ar siurbimas, jei yra išdžiūvusių išmatų, gali pakelti užkrėstas daleles į orą. Tokiais atvejais svarbus patalpų vėdinimas, drėgnas valymas ir aiškus higienos protokolas, ypač kolektyvinėse erdvėse.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Atlante: mažiausiai 3 mirę, keleiviai evakuojami

    Atlanto vandenyne plaukusiame kruiziniame laive „MV Hondius“ užfiksuotas hantaviruso protrūkis, per kurį, preliminariais duomenimis, žuvo mažiausiai trys žmonės. Apie situaciją informuota Pasaulio sveikatos organizacija, o daliai keleivių pradėta organizuoti medicininė evakuacija.

    Remiantis pirminiais pranešimais, patvirtintas bent vienas užsikrėtimo atvejis, dar keli laikomi įtariamais. Vienas keleivis, 69 metų Jungtinės Karalystės pilietis, dėl sunkios būklės buvo paguldytas į reanimaciją Johanesburge, o vėliau vietos institucijos patvirtino infekciją.

    Laivas priklauso bendrovei „Oceanwide Expeditions“ ir vykdė reisą iš Ušuajos į Žaliąjį Kyšulį. Pranešama, kad laive galėjo būti apie 150 turistų iš skirtingų šalių, todėl sveikatos apsaugos institucijos vertina galimą riziką ir taiko atsargumo priemones.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo koordinuojanti veiksmus, susijusius su keleivių, turinčių simptomų, pervežimu į gydymo įstaigas ir tolimesniu stebėjimu. Daliai žmonių pagalba jau suteikta krante, kiti lieka prižiūrimi laive.

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų išskyromis, pavyzdžiui, įkvepiant dulkes, kuriose yra užkrato. Infekcija gali sukelti sunkius kvėpavimo sistemos pažeidimus, o dalis atvejų baigiasi mirtimi, ypač jei pagalba suteikiama per vėlai.

    Specialistai pabrėžia, kad perdavimas nuo žmogaus žmogui laikomas retu, tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali būti įmanomas, todėl protrūkių metu dažnai taikomos griežtesnės izoliavimo ir stebėsenos priemonės. Tokiose situacijose ypač svarbi greita simptomų atpažinimo, laboratorinių tyrimų ir kontaktų nustatymo grandinė.

    Kol kas nėra pranešimų, kad protrūkis būtų išplitęs už laivo ribų, tačiau institucijos paprastai vertina ir maršruto uostus, ir galimus sąlyčio taškus kelionės metu. Dėl šios priežasties keleivių būklė gali būti stebima ir po išlaipinimo, o esant poreikiui taikomi papildomi visuomenės sveikatos saugikliai.