Įrašas, kuris sugrąžino seną istoriją
Baltųjų rūmų oficialioje socialinių tinklų paskyroje pasirodė ilgas įrašas, skirtas gorilos Harambės žūties dešimtmečiui paminėti. Publikacijoje Harambė vadinamas legenda ir interneto kultūros simboliu, o pats tonas priminė iškilmingą nekrologą.
Toks valdžios institucijos komunikacijos pasirinkimas greitai tapo diskusijų objektu: vieni jį vertino kaip bandymą žaisti su interneto nostalgija, kiti – kaip netinkamą viešųjų ryšių žinutę, kai visuomenė tikisi aiškių atsakymų dėl aktualių politinių ir ekonominių klausimų.
Kas nutiko 2016 metais
Harambė buvo nušautas 2016 metų gegužės 28 dieną Sinsinačio zoologijos sode, kai trejų metų vaikas pateko į gorilos aptvarą. Zoologijos sodo atstovai tuomet aiškino, kad sprendimas priimtas siekiant apsaugoti vaiką, nes situacija buvo laikoma pavojinga.
Įvykis akimirksniu išplito internete ir tapo vienu ryškiausių to meto virusinių reiškinių: atsirado memai, peticijos ir ginčai dėl saugumo zoologijos soduose bei dėl to, ar šūvis buvo vienintelė išeitis. Harambės vardas vėliau tapo savotišku interneto folkloru, kuris periodiškai sugrįžta į viešąją erdvę.
Reakcijos: nuo ironijos iki kritikos
Naujas Baltųjų rūmų įrašas sukėlė bangą ironiškų komentarų, kuriuose akcentuota, kad valdžia esą turėtų koncentruotis į „dienos klausimus“, o ne į senas interneto istorijas. Dalies komentatorių teigimu, toks turinys kuria įspūdį, kad komunikacija socialiniuose tinkluose orientuota į dėmesio pritraukimą, o ne į informavimą.
Kritikai taip pat pabrėžė, kad įrašas pasirodė kontekste, kai viešojoje darbotvarkėje gausu temų, susijusių su tarptautiniais konfliktais, vidaus politika ir pragyvenimo kainomis. Dėl to Harambės minėjimas buvo interpretuojamas kaip simbolinis „nukreipimas“ nuo rimtų klausimų, net jei pats įrašas formaliai ir nebuvo susijęs su politiniais sprendimais.
Vis dėlto daliai auditorijos toks komunikacijos tonas pasirodė kaip šiuolaikinių socialinių tinklų logikai pritaikytas bandymas kalbėti „interneto kalba“. Ekspertai dažnai atkreipia dėmesį, kad institucijoms laviruoti tarp žmogiško, artimo tono ir oficialumo yra sudėtinga, o menkiausias nukrypimas gali tapti reputacine rizika.