CP v2

Tag: Harmony Link

  • Lietuva ir Lenkija spartina „Harmony Link“: iki 2030-ųjų – naujas elektros tiltas ir daugiau saugumo

    Lietuva ir Lenkija Varšuvoje aptarė strateginio elektros jungties projekto „Harmony Link“ eigą ir veiksmus, kurie turi priartinti jo įgyvendinimą iki 2030 metų. Kartu derybose daug dėmesio skirta ir tarpvalstybinei energetikos infrastruktūros apsaugai, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių regiono prioritetų.

    Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas su Lenkijos kolega Miłoszu Motyka sutarė ruoštis prisijungimo taško susitarimo pasirašymui. Šis dokumentas paprastai apibrėžia techninius sprendinius ir atsakomybes, nuo kurių priklauso statybų, bandymų ir paleidimo grafikai bei sklandus sistemos veikimas.

    Pagal aptartą kryptį, „Harmony Link“ pilnas komercinis veikimas numatomas iki 2030 metų. Lietuva taip pat planuoja siekti Europos Sąjungos finansavimo iš programos Connecting Europe Facility, kuri skirta tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros projektams, didinantiems rinkos integraciją ir tiekimo saugumą.

    Susitikime akcentuota ir praktinė kaimyninė pagalba krizių metu. Po audrų padarinių Lietuvoje Lenkijos avarinės tarnybos buvo prisidėjusios prie elektros tiekimo atkūrimo tūkstančiams gyventojų, o ši patirtis, pasak abiejų šalių, parodė poreikį iš anksto sutarti dėl greitesnių bendrų veiksmų ir geresnės kritinės infrastruktūros apsaugos.

    Taip pat aptarta Lenkijos iniciatyva Europos Sąjungos Taryboje dėl Ukrainos elektros importo išimties anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymui, siekiant išlaikyti tinklų stabilumą žiemos laikotarpiu. Tokie sprendimai vertinami kaip laikinos priemonės, kurios energetikos krizės sąlygomis gali sumažinti papildomą spaudimą regiono sistemoms.

    „Kaimyniška pagalba ir greita reakcija krizių metu rodo, kad mūsų partnerystė su Lenkija veikia praktiškai“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Jo teigimu, bendras darbas šalinant stichijos padarinius sustiprino supratimą, kad energetikos infrastruktūra turi būti saugoma ne tik fizinėmis, bet ir organizacinėmis priemonėmis. Dėl to Lietuva ir Lenkija ketina plėsti bendradarbiavimą, kad būtų pasirengusios tiek gamtinėms, tiek saugumo rizikoms.

  • „PSE“ iki 2027 metų planuoja 55 konkursus už iki 1,2 mlrd. eurų: kas bus statoma ir kur

    Iki 2027 metų numatyti konkursai

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE) paskelbė iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos planuojanti skelbti pirkimus statybos ir įrangos tiekimo darbams. Bendra planuojamų konkursų vertė siekia iki maždaug 1,2 mlrd. eurų.

    Pagal PSE pateiktą planą, iki šio laikotarpio numatoma 33 konkursai statybos ir montavimo darbams bei dar 22 konkursai investicinei įrangai ir tiekimams. Toks apimties grafikas yra vienas didesnių pastarųjų metų perdavimo tinklo investicijų paketuose.

    Kur bus investuojama

    PSE nurodo, kad pirkimai apims elektros pastočių statybą ir rekonstrukciją bei atskirų perdavimo linijų atkarpų įrengimą. Tokios investicijos paprastai siejamos su tinklo patikimumo didinimu ir galimybe prijungti daugiau naujų gamybos pajėgumų.

    Perdavimo tinklo plėtra regione tampa vis aktualesnė dėl sparčiau augančios atsinaujinančios energetikos dalies ir poreikio stiprinti elektros srautų valdymą. Didesnis tinklo laidumas ir modernizuotos pastotės mažina perkrovų riziką ir padeda užtikrinti sistemos stabilumą.

    Didžiausi projektai: 400 kV ir jungtis su Lietuva

    Didžiausios vertės planuose įvardyti du konkursai, kurių kiekvieno vertė gali siekti iki maždaug 140 mln. eurų. Pirmasis numatytas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir susijęs su dvigrandės 400 kV linijos Gdańsk Błonia–Olsztyn Mątki statyba.

    Antrasis didžiausias konkursas planuojamas 2027 metų pirmąjį ketvirtį ir apima 220 kV linijos statybą nuo Ełko iki Lenkijos ir Lietuvos sienos. Šis projektas įvardijamas kaip dalis antrosios elektros jungties su Lietuva „Harmony Link“ kontekste.

    Pačios PSE teigimu, įmonė valdo aukščiausių įtampų 400 kV ir 220 kV perdavimo tinklą, kurio linijų ilgis viršija 16 tūkst. kilometrų, taip pat eksploatuoja 110 elektros pastočių. Toks mastas reiškia, kad net ir pavienių koridorių modernizavimas gali turėti apčiuopiamą poveikį sistemos pralaidumui ir patikimumui.