Budapešte prasidėjo keturių dienų renginių programa, skirta iliuzionisto ir pabėgimo triukų meistro Harry Houdini mirties 100-mečiui. Miestas, kuriame gimė būsimasis artistas, šią sukaktį mini atminimo ženklais, pasirodymais ir kino renginiais, į ją atvyksta svečiai iš įvairių šalių.
Renginių ciklas siejamas su „Houdini 100“ iniciatyva ir apima memorialinės lentos atidengimą, cirko pasirodymus bei specialią programą Houdini gimimo vietoje. Sukakties proga taip pat organizuojamas kino festivalis, akcentuojantis menininko palikimą ir jo įtaką šiuolaikinei magijos kultūrai.
Į Budapeštą atvyko George Hardeen, pristatomas kaip vienintelis gyvas Houdini palikuonis, taip pat magijos pasaulyje gerai žinomi svečiai ir profesionalai. Tarp jų minimi ir JAV magijos bendruomenės atstovai, ir Vengrijoje žinomi scenos menininkai, prisidedantys prie programos.
Kas buvo Harry Houdini?
Harry Houdini gimė 1874 metais Budapešte, tuomet jo vardas buvo Erikas Weisas. Būdamas vaikas jis su šeima emigravo į Jungtines Valstijas, kur vėliau ėmė formuotis jo, kaip scenos atlikėjo, kelias nuo paprastų triukų iki itin rizikingų pabėgimo numerių.
Sceninis vardas Houdini pasirinktas pagerbiant prancūzų iliuzionistą Jeaną Eugène’ą Robert-Houdiną, dažnai laikomą modernios magijos pradininku. Pasaulinę šlovę Houdini pelnė kaip antrankių ir spynų meistras, o jo pasirodymai neretai buvo kuriami taip, kad žiūrovui atrodytų kaip reali grėsmė atlikėjo gyvybei.
Kaip gimė pabėgimo legenda?
Istorikai ir magijos tyrinėtojai pabrėžia, kad Houdini sėkmę lėmė ne tik techniniai įgūdžiai, bet ir fizinis pasirengimas, ištvermė bei gebėjimas kurti įtampą. Jo karjeroje svarbiu lūžiu laikomas 1899 metais įvykęs susitikimas su impresarijumi Martinu Becku, kuris paskatino susitelkti į pabėgimo numerius.
Houdini gastroliavo Europoje ir JAV, o jo pasirodymuose dažnai dalyvaudavo vietos policija, pateikdama antrankius, spynas ar net kameras. Nors atlikėjas būdavo apieškomas, o sąlygos atrodydavo neįveikiamos, jis vis ištrūkdavo, stiprindamas savo, kaip „antrankių karaliaus“, mitą.
Ne mažiau svarbi buvo ir kita Houdini veiklos pusė: jis viešai kovojo su apsimetėliais, kurie pelnėsi iš tariamų antgamtinių galių. Tai stiprino jo, kaip racionalaus ir skeptiško scenos meistro, reputaciją ir padėjo formuoti naują požiūrį į magiją kaip į amatą, o ne mistiką.
Mirtis, kuri iki šiol kelia klausimų
Houdini mirė 1926 metais, spalio 31 dieną, Detroite. Oficialiai nurodyta mirties priežastis siejama su peritonitu, kilusiu dėl trūkusios apendikso ataugos, tačiau jau dešimtmečius aptarinėjama ir versija apie incidentą Monrealyje, kai atlikėjas esą netikėtai gavo smūgių į pilvą.
Dalis pasakojimų mini ir spekuliacijas apie galimą kerštą iš spiritualistų, kuriuos Houdini kritikavo, tačiau patikimų įrodymų šioms prielaidoms trūksta. Taip pat žinoma, kad 2007 metais buvo keliamas palaikų ekshumacijos klausimas, bet iki šiol jis nebuvo įgyvendintas.
Šiandien Houdini vardas išlieka vienu atpažįstamiausių magijos istorijoje, o jo palikimas gyvena ne tik knygose ir filmuose, bet ir muziejuose bei kolekcijose. Budapešto renginiai primena, kad pasaulinė legenda prasidėjo būtent šiame mieste, o jo istorija vis dar sugeba prikaustyti smalsumą.