Skydliaukės sutrikimai, tokie kaip hipotirozė, hipertirozė ar autoimuninis Hashimoto tiroiditas, dažnai susiję ne tik su genetika ar streso lygiu, bet ir su kasdieniais mitybos įpročiais. Specialistai pabrėžia, kad nėra vieno universalaus draudžiamo produkto, tačiau kai kurios produktų grupės daliai žmonių gali apsunkinti būklės kontrolę.
Svarbu atskirti, kada kalbama apie realią medicininę indikaciją, o kada apie socialiniuose tinkluose plintančius mitus. Daugeliu atvejų mitybos korekcijos turi prasmę tik tuomet, kai jos derinamos su diagnoze, laboratoriniais tyrimais ir gydytojo sudarytu planu.
Žali kryžmažiedžiai ir jodas
Kryžmažiedžiai daržovės, pavyzdžiui, kopūstai, brokoliai, briuseliniai kopūstai ar lapiniai kopūstai, turi junginių, kurie dideliais kiekiais gali trukdyti jodo panaudojimui skydliaukės hormonų sintezei. Didžiausia rizika aptariama tada, kai šios daržovės dažnai vartojamos žalios ir labai dideliais kiekiais, ypač esant jodo trūkumui.
Praktikoje tai nereiškia, kad šių daržovių reikia atsisakyti. Terminio apdorojimo metu dalis aktyvių medžiagų suyra, todėl virti, troškinti ar kepti kryžmažiedžiai daugumai žmonių laikomi saugia ir vertinga raciono dalimi.
Glitimas: kada verta riboti?
Hashimoto tiroiditas ir kitos autoimuninės būklės dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems celiakija, todėl glitimo tema skydliaukės kontekste minima dažnai. Vis dėlto gydytojai akcentuoja, kad glitimo atsisakymas yra būtinas pirmiausia tiems, kuriems celiakija ar glitimo netoleravimas patvirtinti tyrimais, o ne vien pagal savijautą.
Jei žmogus serga celiakija ir toliau vartoja glitimo turinčius produktus, žarnyne palaikomas uždegimas gali bloginti maistinių medžiagų įsisavinimą ir apsunkinti bendrą būklės kontrolę. Tačiau be diagnozės griežta eliminacija ne visada duoda naudą ir gali nepagrįstai apriboti mitybą.
Ultrapervdirbtas maistas ir klaidingas „jodo“ įspūdis
Greitas maistas, užkandžiai, dešros ir kiti ultrapervdirbti produktai kartais klaidingai siejami su jodu vien todėl, kad juose daug druskos. Tačiau tokie gaminiai nebūtinai gaminami naudojant joduotą druską, o dažnai pasižymi dideliu sočiųjų riebalų ir natrio kiekiu, kuris siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Skydliaukės sveikatai svarbu ne tik jodas, bet ir bendra mitybos kokybė, kūno svorio kontrolė bei pakankamas baltymų, skaidulų ir mikroelementų kiekis. Dėl to specialistai dažniau rekomenduoja mažinti ultrapervdirbtą maistą ne dėl vieno vitamino ar mineralo, o dėl bendro poveikio metabolinei ir širdies sveikatai.
„Jeigu turite skydliaukės ligą, mitybos pokyčiai turėtų būti paremti tyrimais ir individualia situacija, o ne universaliais draudimais“, – sako endokrinologai.
Kas dažniausiai laikoma palankia mityba?
Skydliaukės hormonų gamybai reikšmingas jodas, tačiau jo perteklius taip pat gali būti žalingas, ypač vartojant didelius jūros dumblių kiekius ar papildus be priežiūros. Dėl to dažniau akcentuojami subalansuoti jodo šaltiniai, pavyzdžiui, žuvis, kiaušiniai ir pieno produktai, atsižvelgiant į individualius poreikius.
Taip pat dažnai minimi selenas ir cinkas, kurie svarbūs hormonų apykaitai ir antioksidacinei apsaugai. Į racioną įtraukiami žuvies produktai, ankštiniai, mėsa, sėklos bei riešutai, tačiau papildus rekomenduojama vartoti tik pasitarus su gydytoju, kad būtų išvengta perdozavimo.
