Berlyne įsikūrusi nevyriausybinė organizacija HateAid pateikė baudžiamąjį skundą dėl „Meta“ išmaniųjų akinių prekybos Vokietijoje. Organizacija teigia, kad šie įrenginiai sudaro prielaidas nepastebimai filmuoti žmones ir taip pažeidžia griežtas šalies privatumo taisykles.
Pastaraisiais mėnesiais išmaniųjų akinių tema Europoje aštrėja, nes daugėja pranešimų apie filmavimą be sutikimo viešose erdvėse. Kritikai pabrėžia, kad nedidelė kamera veido lygyje pakeičia situaciją iš esmės, nes aplinkiniai ne visada supranta, kada yra įrašinėjami.
HateAid argumentuoja, kad vien galimybė filmuoti nepastebimai gali būti vertinama kaip teisinė rizika, o prekyba tokiu produktu turėtų būti ribojama, kol bus įtvirtinti aiškesni saugikliai. Skunde minimi ir akinių partneriai bei prekybininkai, kurie, anot organizacijos, prisideda prie įrenginių platinimo.
„Meta“ atstovas Matthew Pollard teigė, kad išmanieji akiniai dar 2022 metais buvo suderinti su Vokietijos reguliuotoju BNetzA. Bendrovė pabrėžia, kad įrenginiai nuo pradžių kurti su privatumo apsaugomis, tarp jų ir įrašymą rodantis indikatorius bei techniniai sprendimai, skirti apsunkinti jo išjungimą.
Vis dėlto kritikai tvirtina, kad vien indikatorius ne visada išsprendžia problemą, nes realiomis sąlygomis jis gali būti nepastebimas, o situacijos dinamiškos. HateAid siūlo, kad tokie akiniai būtų lengvai atpažįstami iš tolo, o filmavimui jautriose vietose galiotų aiškūs apribojimai, panašūs į taikomus automobilio vaizdo registratoriams ar kūno kameroms.
Diskusiją stiprina ir tai, kad Europos privatumo priežiūros institucijos yra užsakiusios ataskaitą apie išmaniuosius akinius, kuri turėtų būti baigta šią vasarą. Jos išvados gali tapti svarbiu pagrindu tam, kaip Europoje bus reguliuojami dėvimi įrašymo įrenginiai ir kokių papildomų reikalavimų sulauks gamintojai.