Havajuose niekada natūraliai neapsigyveno geniai, tačiau evoliucija salose „užpildė spragą“ – taip atsirado mažas geltonas paukštis ʻakiapōlāʻau, dažnai vadinamas Havajų geniu.
Jis medžioja vabzdžius medienoje naudodamas neįprastą snapą, primenantį tarsi iš dviejų skirtingų paukščių „sukomplektuotą“ įrankį: viena dalis veikia kaip kaltas, kita – kaip lankstus zondas.
Naujas tyrimas rodo, kad keisčiausia šio paukščio prisitaikymo detalė gali būti ne snapas. Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, mokslininkai įtaria, kad dalį „kirtimo“ jėgos ʻakiapōlāʻau gauna iš pėdų ir čiurnų.
Kitaip nei geniai, kurie daugiausia remiasi galvos ir kaklo raumenimis, ʻakiapōlāʻau, panašu, į kiekvieną smūgį įdeda visą kūną – tai leidžia jam išskobti medį ir pasiekti lervas.
Snapas kaip du įrankiai viename
Paukščio maisto paieškos technika prasideda nuo šakos „žvalgybos“ – jis gali švelniai baksnoti viršutine snapo dalimi, tarsi tikrindamas, ar po žieve nėra tuščių ertmių.
Aptikęs tinkamą vietą, ʻakiapōlāʻau plačiai išsižioja ir saugiai atitraukia plonesnę viršutinę snapo dalį. Tada trumpesne, tvirtesne apatine dalimi kartotinai kala į medį, kol iškala angą.
Kai skylė pakankamai didelė, paukštis „persijungia“ – į angą įkiša ploną viršutinę snapo dalį ir judina ją į šonus, ieškodamas vabzdžių lervų.
Tyrėjai nustatė, kad ši viršutinė dalis yra stebėtinai lanksti: jos kaulinis pagrindas yra apie 38 proc. trumpesnis nei jį dengiantis keratino „apvalkalas“. Manoma, tai padeda pasiekti siaurus plyšius nesulaužant snapo.
Netikėta smūgio jėgos paslaptis
Tyrimo autoriai nagrinėjo tris muziejuose saugomus ʻakiapōlāʻau griaučių egzempliorius ir lygino jų anatomiją su žemyninių kikilių giminaičiais.
Pastebėta, kad šio paukščio šlaunikaulis yra santykinai trumpas ir tvirtas – tai gali padėti išlaikyti žemą svorio centrą, kai jis kabinasi ant šakų.
Didžiausias atradimas – neįprastai išvystyta raumens, lenkiančio čiurną, tvirtinimosi vieta. Tokia sandara leidžia spėti, kad ʻakiapōlāʻau gali galingai sulenkti čiurnas ir taip „stūmėti“ kūną žemyn smūgio metu.
Mokslininkų vertinimu, tai reiškia, kad paukštis kala į medį ne vien galva ar kaklu, o veikiau „sūpuoja“ visą kūną – beveik kaip kirvį.
Evoliucijos sutvertas „Havajų genys“ – nykstanti rūšis
ʻakiapōlāʻau priklauso Havajų medunešių (honeycreepers) grupei – tai iš bendro protėvio išsivysčiusi įspūdinga paukščių įvairovė, garsėjanti specializuotais snapais.
Tačiau šis evoliucinis „inžinerijos“ stebuklas šiandien atsidūręs pavojuje. ʻakiapōlāʻau laikomas nykstančia rūšimi: skaičiuojama, kad gamtoje jų gali būti mažiau nei 2 000, ir visi jie gyvena tik Didžiojoje Havajų saloje.
Grėsmių sąrašas ilgas – buveinių nykimas, įvežtiniai plėšrūnai ir uodų platinamos paukščių ligos. Be to, šylant klimatui uodai gali pasiekti vis aukštesnes vietoves, kurios anksčiau vietiniams paukščiams buvo saugesnės.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Ornithology“.