Tag: Hayabusa2

  • Asteroidas 1998 KY26 „įsibėgėja“ lyg su varikliu, bet mokslininkai abejoja: ledo jame gali nebūti

    Mažytis asteroidas 1998 KY26 kosmose juda taip, lyg jį stumtų nematomas variklis – jo pagreitį sunku paaiškinti vien Saulės ar planetų trauka. Ilgą laiką buvo įtariama, kad akmuo išskiria dujas iš viduje esančio ledo, tačiau nauji skaičiavimai rodo: toks paaiškinimas gali būti klaidingas.

    Kaip rašo „ZME Science“, inžinierių ir astronomų atliktas temperatūrų modeliavimas leidžia manyti, kad šis objektas yra per šiltas, kad jame ilgą laiką būtų išlikęs vandens ledas. Tai svarbu, nes būtent ledo virtimas dujomis dažnai laikomas viena pagrindinių priežasčių, kodėl kometos patiria papildomą „postūmį“.

    1998 KY26 – labai mažas, vos apie 11 metrų skersmens objektas, be to, jis sukasi itin greitai: vieną apsisukimą atlieka maždaug per 5,35 minutės. Dėl tokių savybių net ir nedideli išoriniai veiksniai gali reikšmingai paveikti jo judėjimą.

    Asteroidas siejamas su vadinamųjų „tamsiųjų kometų“ klase: iš išorės jos primena paprastus asteroidus, bet elgiasi tarsi kometos – jų orbitą gali keisti papildomos jėgos, nors matomos uodegos nėra. 2023 metais paskelbtame darbe buvo siūlyta, kad KY26 iš orbitos plokštumos „išstumia“ garuojantis vanduo.

    Modeliavimas: per šilta, kad ledas išliktų

    Aiškindamiesi, ar ledas galėtų slėptis asteroido viduje, Džordžijos technologijos instituto mokslininkai sudarė detalų 1998 KY26 kompiuterinį modelį. Jame įvertinti objekto dydis, forma, atspindėjimas, orbita ir kitos fizikinės savybės.

    Tyrėjai atliko 260 simuliacijų, apimančių 13 skirtingų prielaidų rinkinių – pavyzdžiui, skirtingą sudėtį ar orientaciją erdvėje. Skaičiavimai parodė, kad vidutinė asteroido temperatūra yra apie minus 47 laipsnius Celsijaus, o šalčiausiose vietose ji vidutiniškai siekia bent minus 61 laipsnį Celsijaus.

    Nors tokie skaičiai skamba įspūdingai, vakuume vandens ledas gali palaipsniui „išgaruoti“ net ir gerokai žemesnėje nei nulinė temperatūroje. Skaičiuojama, kad ilgalaikiam išlikimui reikėtų maždaug žemesnės nei minus 128 laipsnių Celsijaus temperatūros, tad KY26 tam paprasčiausiai per šiltas.

    Modelis taip pat nerodė, kad ledas galėtų saugiai „pasislėpti“ giliai po paviršiumi: pagrindiniame scenarijuje asteroido centras buvo vos maždaug vienu laipsniu vėsesnis nei paviršius. Net ir darant prielaidą, kad objektas sudarytas iš laisvesnės, šilumą izoliuojančios „skaldos krūvos“, problema neišsisprendė.

    Tyrėjų publikacijoje žurnale „Icarus“ teigiama, kad tokioje temperatūroje vandens dujų išsiskyrimo sparta būtų per didelė, kad ledas galėtų išlikti užkastas. Skaičiavimai rodo, kad net jei vanduo sudarytų 1 proc. masės, atsargos išnyktų maždaug per 2 065 metus, o jei būtent vandens garai aiškintų neįprastą pagreitį – ledas būtų išeikvotas vos per 62 metus.

    Tai pernelyg trumpas laikotarpis objektui, kuris, kaip manoma, galėjo milijonus metų keliauti iš pagrindinio asteroidų žiedo į dabartinę orbitą arčiau Žemės. Dėl to daroma išvada, kad 1998 KY26 greičiausiai yra gana sausas asteroidas, o ne „aktyvi“ tamsioji kometa.

    Jei ne ledas, kas stumia asteroidą?

    Viena iš alternatyvų – Saulės šviesa. Spinduliuotė sukuria menką slėgį, o įkaitęs paviršius išspinduliuoja šilumą, kuri taip pat gali sukelti silpnas, bet ilgainiui reikšmingas jėgas, keičiančias mažų kūnų judėjimą.

    2025 metais kitame tyrime buvo pasiūlyta, kad būtent Saulės spinduliuotės slėgis ir šiluminė spinduliuotė galėtų paaiškinti KY26 pagreitį be jokio dujų „reaktyvinio“ efekto. Nauji temperatūrų skaičiavimai šią interpretaciją dar labiau sustiprina, nors mokslininkai pabrėžia, kad vis dar neaišku, kiek ilgai asteroidas yra dabartinėje orbitoje.

    1998 KY26 jau buvo pateikęs ir daugiau netikėtumų: 2025 metų rugsėjį astronomai pranešė, kad jis yra tris kartus mažesnis ir sukasi dvigubai greičiau, nei manyta anksčiau. Tai reiškia, kad jo fizikinės savybės ir elgsena gali būti dar jautresnės išoriniams veiksniams.

    Intrigos šiai istorijai prideda ir tai, kad Japonijos kosminis aparatas „Hayabusa2“ jau pakeliui į 1998 KY26, o susitikimas su asteroidu planuojamas 2031 metų liepą. Būtent šio aparato stebėjimai gali padėti galutinai atsakyti, ar KY26 tikrai yra sausas, ir kas tiksliai lemia jo keistą „įsibėgėjimą“.

    Kol kas stipriausi įrodymai rodo, kad šis objektas nebūtinai elgiasi kaip kometa – tikėtina, tai itin mažas ir greitai besisukantis asteroidas, kurio judėjimą gali pastebimai pakeisti net tokia, atrodytų, menka jėga kaip Saulės šviesa.

  • Asteroidas 1998 KY26 keistai greitėja: „tamsios kometos“ versija kelia vis daugiau abejonių

    Asteroidas 1998 KY26 keistai greitėja: „tamsios kometos“ versija kelia vis daugiau abejonių

    Dauguma asteroidų juda gana nuspėjamai, tačiau 1998 KY26 elgiasi kitaip – jo trajektorijoje fiksuojamas netikėtas pagreitėjimas, kuris ne visai dera su įprastomis tokius kūnus veikiančiomis jėgomis.

    Tarp svarstytų paaiškinimų buvo versija, kad šis maždaug 11 metrų skersmens dangaus kūnas iš tiesų gali būti vadinamoji „tamsi kometa“ – objektas, atrodantis kaip asteroidas, bet vos pastebimai išmetantis dujas ir taip pats save „pastumiantis“. Apie naują problemą šioje hipotezėje rašo „ScienceAlert“.

    Tačiau aerokosmoso inžinieriai Korbinas Hansenas ir Masatoshi Hirabayashi iš Džordžijos technologijos instituto pateikia argumentą, kodėl kometinis paaiškinimas gali būti netikslus: jų skaičiavimais, 1998 KY26 yra per šiltas, kad ilgą laiką išlaikytų po paviršiumi vandens ledą.

    Tai svarbu todėl, kad būtent ledas, šylant ir virstant dujomis, kometoms dažnai suteikia papildomą „reaktyvinį“ postūmį. Jei ledo nėra (arba jo per mažai), tenka ieškoti kitų priežasčių, kodėl asteroidas keistai greitėja.

    Kodėl „tamsi kometa“ atsidūrė po klausimu

    Asteroidai paprastai laikomi uolienų sankaupomis, o kometos išsiskiria tuo, kad turi ledo, kuris Saulės kaitroje sublimuoja ir sukuria papildomą trauką. Vis dėlto ne visos kometos demonstruoja ryškią uodegą – „tamsių kometų“ aktyvumas gali būti beveik nematomas.

    Dėl to tokie objektai vizualiai gali priminti asteroidus, tačiau jų judėjime atsiranda nedidelis, gravitacija sunkiai paaiškinamas pagreitėjimas. Būtent tokį „perteklinį“ pagreitį mokslininkai yra matę ir 1998 KY26 atveju.

    Šis asteroidas, kaip nurodoma, apsisuka apie savo ašį maždaug kas 5,35 minutės, o neįprastas pagreitėjimas pasireiškia kryptimi, statmena jo orbitos plokštumai. Tai ir paskatino svarstyti, ar jis negalėtų būti „tamsi kometa“.

    Temperatūrų modelis: per šilta ledui išlikti

    Tyrėjai sudarė temperatūrų modelį, remdamiesi tuo, kas žinoma apie 1998 KY26 – jo dydžiu, orbita, atspindžio savybėmis ir tikėtina sudėtimi. Tokie skaičiavimai leidžia įvertinti, kokios temperatūros vyrauja tiek paviršiuje, tiek giliau.

    Skaičiuojama, kad po paviršiumi esantis vandens ledas per ilgą laiką galėtų išlikti tik tuomet, jei temperatūra būtų žemesnė nei maždaug 145 kelvinai (apie minus 128 laipsnius Celsijaus).

    Tačiau net šalčiausiuose 1998 KY26 regionuose, tyrėjų vertinimu, vidutinė temperatūra per jo orbitą siekia bent 212 kelvinų (apie minus 61 laipsnį Celsijaus) – tai per šilta, kad kometinis ledas galėtų stabiliai išsilaikyti.

    Autoriai skaičiuoja, kad net jei vandens ledas sudarytų 1 proc. šio kūno masės, tokioje temperatūroje jis išnyktų per kiek daugiau nei 2 000 metų. O jei būtent ledo dujų išmetimas būtų atsakingas už keistą pagreitį, toks „kuras“ galėtų baigtis vos per 62 metus.

    Kas galėtų stumti asteroidą ir kada bus aiškiau

    Tyrėjai atkreipia dėmesį į svarbią išlygą: nėra iki galo aišku, kiek laiko 1998 KY26 yra dabartinėje orbitoje. Dėl to teorinė galimybė, kad ledas vis dėlto yra, visiškai neatmetama, bet ji, remiantis pateikiamais argumentais, silpnėja.

    Jei ne dujų išmetimas, viena iš alternatyvų – Saulės spinduliuotės slėgis. Nors ši jėga labai menka, tam tikromis sąlygomis ji gali būti pakankama šiek tiek pakeisti mažo kūno judėjimą.

    Aiškesnių atsakymų gali duoti ir būsimi stebėjimai bei misijos: nurodoma, kad Japonijos kosmoso agentūros zondas „Hayabusa2“ keliauja 1998 KY26 link, o susitikimas su šiuo objektu planuojamas 2031 metų liepą.

  • Prie Žemės aptiktas keistas dirbtinis objektas 1998 KY26: į jį nukreipta „Hayabusa2“ misija

    Pastaraisiais metais daugėja pranešimų apie mažus, greitai besisukančius kūnus, kurie trumpam priartėja prie Žemės. Vienas tokių objektų, kataloge žymimas kaip 1998 KY26, išsiskiria ryškumu ir sukimosi dinamika, todėl dalis tyrėjų svarsto, ar tai gali būti technogeninės kilmės kūnas.

    Objektas buvo pastebėtas naudojant Europos pietinės observatorijos instrumentus, įskaitant Very Large Telescope (VLT), o pradiniai matavimai rodo, kad jo skersmuo gali siekti apie 11 metrų. Stebėjimai taip pat fiksavo greitą sukimąsi ir didesnį nei įprasta atspindį, kas nėra dažnas požymis natūraliems, porėtiems nuolaužiniams asteroidams.

    Naujesnėje mokslinėje analizėje iškelta hipotezė, kad dalį neįprastų požymių galima aiškinti tuo, jog tai gali būti žmogaus sukurtas objektas. Kaip vienas galimų paaiškinimų minimas Sovietų Sąjungos zondas „Fobos-1“, paleistas 1988 metais į Marso palydovo Fobo tyrimų misiją, bet netrukus praradęs ryšį.

    „Šiuo metu tai tėra hipotezė, kuri remiasi orbitų ir fizinių savybių sutapimais, o ne galutiniu patvirtinimu“, – sakė astronomas Avi Loebas.

    Tyrėjai akcentuoja, kad 1998 KY26 judėjimo parametrai ir padėtis kai kuriais vertinimais gali būti artimi scenarijui, kai senas zondas ilgainiui atsiduria panašioje orbitoje kaip stebimas kūnas. Vis dėlto tokie sutapimai dar nereiškia tapatumo, nes mažų kūnų orbitos gali kisti dėl Saulės spinduliuotės slėgio, šiluminio Jarkovskio efekto ir kitų veiksnių.

    Papildomos užuominos siejamos su šviesio kitimu: ryškumo svyravimai, fiksuojami žemės teleskopais, gali rodyti pailgą formą arba netaisyklingą paviršių. Be to, jeigu objektas iš tiesų yra vientisesnis ir tvirtesnis nei tipinis „nuolaužų krūvos“ tipo asteroidas, jis gali išlikti stabilus net ir greitai sukdamasis.

    Galutinio atsakymo tikimasi sulaukti tik atlikus detalesnius artimo praskridimo ar tiesioginio tyrimo stebėjimus. Pranešama, kad Japonijos zondas „Hayabusa2“, anksčiau sėkmingai pargabenęs mėginių iš asteroido Ryugu, yra susiejamas su būsima šio objekto tyrimų programa, o atvykimas prie tikslo siejamas su 2031 metais.

    Toks tyrimas svarbus ne vien dėl smalsumo. Artimos Žemei orbitos objektų katalogavimas ir jų fizinių savybių supratimas tiesiogiai siejasi su planetinės gynybos uždaviniais, o taip pat padeda geriau atskirti natūralius kūnus nuo kosminių šiukšlių ar senų aparatų fragmentų, kurių aplink Žemę ir Saulę daugėja.