Kodėl kopūstai laikomi vertingi?
Kopūstai yra mažai kaloringa daržovė, tačiau joje gausu vitamino C, vitamino K, folatų ir kalio. Kryžmažiedėms daržovėms būdingi bioaktyvūs junginiai, pavyzdžiui, gliukozinolatai, organizme gali virsti izotiocianatais.
Šie junginiai tiriami dėl galimo antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio, tačiau dauguma išvadų siejamos su kryžmažiedžių daržovių vartojimu apskritai, o ne vien tik kopūstų sultimis. Raudonieji kopūstai papildomai turi antocianinų, suteikiančių jiems violetinę spalvą.
Šviežios, raugintos ir pasterizuotos sultys
Šviežiai spaustos žalių kopūstų sultys nėra tas pats, kas raugintos sultys ar skystis nuo raugintų kopūstų. Fermentacijos metu ima dominuoti pieno rūgšties bakterijos, todėl keičiasi produkto sudėtis ir poveikis.
Nepasterizuoti fermentuoti produktai gali turėti gyvų mikroorganizmų, tačiau jų kiekis ir rūšys priklauso nuo gamybos ir laikymo. Tyrimai rodo, kad įvairių fermentuotų produktų gausi mityba gali būti siejama su didesne žarnyno mikrobiomo įvairove ir kai kurių uždegimo rodiklių pokyčiais.
Vis dėlto tai nereiškia, kad identišką efektą užtikrins kasdien išgeriama stiklinė kopūstų sulčių. Tiesioginių, šiuolaikinius klinikinių tyrimų standartus atitinkančių įrodymų apie specifinę kopūstų sulčių „kūrą“ vis dar trūksta.
Kur slypi mito šaknys ir ką daryti dėl opų?
Kopūstų sulčių populiarumą kaip priemonę skrandžiui iš dalies išaugino nedidelis 1949 metais publikuotas tyrimas. Jame aprašyta, kad 13 pacientų, gėrusių šviežias kopūstų sultis, opos gyjo gana greitai, tačiau imtis buvo labai maža, o metodika neatitinka dabartinių reikalavimų.
Jei įtariamos skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, svarbiausia nustatyti priežastį. Dažniausiai vertinama Helicobacter pylori infekcija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, o gydymas gali apimti rūgštingumą mažinančius vaistus ir, jei reikia, antibiotikus.
„Kopūstų sultys neturėtų pakeisti diagnostikos ir gydytojo paskirto gydymo, o gali būti tik mitybos dalis“, – pabrėžia gydytojai, vertindami tokias namų priemones.
Kada kopūstų sultys gali netikti?
Vartojant kopūstus ar jų sultis daliai žmonių gali sustiprėti dujų kaupimasis, pilvo pūtimas, gurguliavimas ar viduriavimas, ypač jautresnį virškinamąjį traktą turintiems asmenims. Dažniausiai patariama pradėti nuo mažos porcijos ir stebėti savijautą.
Reikia prisiminti ir tai, kad spaudžiant sultis pašalinama nemaža dalis minkštimo, kartu ir skaidulų. Dėl to sultys sotina prasčiau nei troškinti kopūstai ar salotos, todėl jos neturėtų būti pristatomos kaip lygiavertis skaidulų šaltinis.
Atsargesni turėtų būti ir vartojantys varfariną, nes kopūstuose yra vitamino K, galinčio veikti šio vaisto poveikį. Dažniausiai kalbama ne apie visišką atsisakymą, o apie pastovų vartojimo kiekį ir didesnių pokyčių derinimą su gydytoju.
Apibendrinant, kopūstų sultys gali papildyti racioną, tačiau joms nereikėtų priskirti stebuklingo vaisto statuso. Daugiausia naudos paprastai duoda įvairi, daržovėmis turtinga mityba, o ne viena „gydanti“ stiklinė per dieną.
