Vokietija spalio 3 dieną mini 36-ąsias susivienijimo metines. 1990 metais tuometinė Vokietijos Demokratinė Respublika prisijungė prie Federacinės Respublikos, taip užbaigdama 41 metus trukusį šalies padalijimą, o Berlynas vėl tapo vieningos valstybės sostine.
Ši data Vokietijoje žinoma kaip Vokietijos vienybės diena ir kasmet minima vis kitoje federalinėje žemėje. Minėjimuose nuolat prisimenama, kad politinis susivienijimas įvyko greitai, tačiau socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas užtruko dešimtmečius.
Susivienijimo simboliai ir žinutės
Vienas ryškiausių susivienijimo simbolių yra Glienikės tiltas, jungiantis Berlyną ir Potsdamą, kadaise buvęs Šaltojo karo pasienio linijos dalimi. Čia Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos politikas Steevenas Bretzas pagerbė buvusį kanclerį Helmutą Kohlį, laikomą susivienijimo architektu.
„Mes jam esame daug skolingi, ypač už tai, kad vienybė pavyko“, – sakė S. Bretzas.
H. Kohlis 1990 metų spalio 2 dieną televizijos kreipimesi kalbėjo apie istorinį lūžį, pabrėždamas, kad po daugiau nei keturių dešimtmečių padalijimo šalis vėl tampa viena. Jis taip pat ragino nepamiršti žmonių, kurie patyrė sienos ir režimo represijų pasekmes.
„Šeimos buvo žiauriai išskirtos, politiniai kaliniai kalėjo kalėjimuose, žmonės žuvo prie sienos“, – teigė H. Kohlis.
Ką rodo naujausi skaičiai?
Nors gyvenimo sąlygų vertinimas Rytų ir Vakarų Vokietijoje daugelyje sričių artėja, kai kurios struktūrinės disproporcijos išlieka. Federalinės valdžios įgaliotinio Rytų Vokietijai 2026 metų ataskaitoje pažymima, kad rytiečiai vis dar rečiau užima aukščiausias pareigas federalinėse institucijose, nors jų dalis vadovaujančiuose postuose didėja.
Ryškus skirtumas matomas ir sukaupto turto perdavime: 2025 metais didžioji dalis apmokestinamų paveldėjimų bei dovanų vertės teko Vakarų Vokietijai. Tai siejama su istoriniu kapitalo kaupimo netolygumu ir skirtingomis ekonominėmis starto sąlygomis po 1990 metų.
Dar vienas ilgalaikis susivienijimo padarinys susijęs su darbo rinka. Tyrėjų duomenimis, po sistemos kaitos tik 17 proc. buvusios Rytų Vokietijos gyventojų išlaikė ankstesnius darbus, nes dalis įmonių prarado rinkas, buvo restruktūrizuotos ar uždarytos, o kvalifikuoti jauni žmonės dažnai rinkosi persikelti į vakarinę šalies dalį.
Dėl to kai kuriuose regionuose iki šiol jaučiamas gyventojų mažėjimas, mažesnis aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbdavių skaičius ir stambesnių įmonių būstinių koncentracija Vakaruose. Federalinė vyriausybė deklaruoja tikslą šiuos skirtumus mažinti, daugiau investuojant į struktūriškai silpnesnius regionus.
Kodėl Vokietija buvo padalyta?
Vokietijos padalijimas susiformavo po Antrojo pasaulinio karo, kai nugalėjusios valstybės pasidalijo šalį į okupacines zonas. Didėjant įtampai tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkių, 1949 metais buvo įkurtos dvi valstybės: Vakarų pusėje Federacinė Respublika, Rytuose – Vokietijos Demokratinė Respublika.
Šaltojo karo metais padalijimą įtvirtino ir fizinės kliūtys, ryškiausia jų – Berlyno siena. Tarptautinės sąlygos susivienijimui buvo įtvirtintos vadinamojoje Dvi plius keturios sutartyje, kurioje dalyvavo abi Vokietijos ir keturios buvusios okupacinės galios.
Kodėl švenčiama spalio 3-iąją?
Nors Berlyno siena krito 1989 metų lapkričio 9 dieną, nacionalinės šventės data pasirinkta kita. Lapkričio 9-oji Vokietijos istorijoje siejama ir su 1938 metų pogromais, todėl buvo nuspręsta valstybinę vienybės šventę sieti su 1990 metų spalio 3 diena, kai įsigaliojo Susivienijimo sutartis.
Ši diena pakeitė anksčiau Vakarų Vokietijoje minėtą birželio 17-ąją, skirtą 1953 metų sukilimui Rytų Vokietijoje atminti. Taip spalio 3-oji tapo ne tik politinio susivienijimo, bet ir istorinės atminties balanso data.