Tag: Helsing

  • „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų: taikosi finansuoti Europos „trilijono“ vertės startuolį

    „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų: taikosi finansuoti Europos „trilijono“ vertės startuolį

    Londone įsikūręs ankstyvosios stadijos investicijų fondas „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų – didžiausią kapitalo sumą per visą savo istoriją.

    Apie šį raundą praneša portalas „EU-Startups“. Naujasis fondas skirtas vadinamiesiems „frontier“ (pažangiausių technologijų) kūrėjams, kurių ambicijos – nuo branduolinės sintezės iki kosmoso ir gynybos technologijų.

    „Plural“ teigia, kad prieš kelerius metus Europoje tokios kryptys daugeliui investuotojų atrodė pernelyg rizikingos, tačiau situacija keičiasi: technologijų įkūrėjai, imantys spręsti sudėtingiausias problemas, tampa vienais paklausiausių pasaulyje.

    Fondo partneris Khaledas Helioui pareiškė esąs įsitikinęs, kad šios kartos Europos įkūrėjai gali sukurti pirmąjį žemyne trilijono vertės (JAV doleriais) vertinamą verslą, o „Plural“ tikslas – būti šalia nuo pat pirmos dienos.

    Kaip bus panaudotas 1 mlrd. eurų

    „Plural“ nurodo, kad naujas kapitalas maždaug santykiu du prie vieno padalintas tarp naujo ankstyvosios stadijos fondo „Fund III“ ir atskiros priemonės, skirtos vėlesnėms investicijoms į sėkmingiausias portfelio įmones.

    Tokia struktūra turėtų leisti ne tik anksti atrasti mažiau akivaizdžius, bet didelį potencialą turinčius įkūrėjus, bet ir neprarasti galimybės toliau finansuoti bendrovių, kurios augdamos siekia tapti pasauliniais lyderiais.

    Fondas taip pat pabrėžia, kad kiekvienas partneris per metus ketina imtis tik nedidelio skaičiaus naujų investicijų – tai signalas, kad dėmesys bus skiriamas kryptingam darbui su pasirinktomis komandomis, o ne masiškam sandorių skaičiui.

    Kas valdo „Plural“ ir kas jau portfelyje

    „Plural“ įkurtas 2022 metais ir jį valdo šeši lygiaverčiai partneriai – technologijų įmonių kūrėjai bei vadovai. Tarp jų – „Wise“ bendraįkūrėjas ir buvęs pirmasis „Skype“ darbuotojas Taavet Hinrikus bei ankstyvosios „Skype“ komandos vadovas Sten Tamkivi.

    Partnerių gretose taip pat yra „Songkick“ bendraįkūrėjas Ianas Hogarthas, buvęs „Bigpoint“ vadovas Khaledas Helioui, „HelixNano“ bendraįkūrėja Carina Namih. Prie komandos pilnu etatu 2025 metų spalį prisijungė buvęs „Uber“ vadovas Pierre-Dimitri Gore-Coty.

    „Plural“ skelbia dirbantis iš biurų Londone, Taline ir Paryžiuje. Fondo teigimu, jo portfelio įmonės per pastaruosius 12 mėnesių pritraukė daugiau nei 3 mlrd. eurų vėlesnio etapo finansavimo.

    Tarp minimų portfelio vardų – gynybos DI bendrovė „Helsing“, sintezės energetikos startuolis „Proxima Fusion“, skaičiavimo infrastruktūros įmonė „OLIX“ ir kvantinių technologijų žaidėjas „Callosum“, taip pat kosmoso bendrovė „The Exploration Company“, robotikos įmonė „Monumental“ ir medicininių mikrorobotų kūrėja „Robeauté“.

    Kodėl šis fondas svarbus Europos startuoliams

    Carina Namih akcentavo, kad Europa ilgą laiką buvo linkusi finansuoti dideles idėjas mažais žingsniais – kai įkūrėjai nuolat priversti kelti po nedidelius raundus, kad galėtų „įrodyti“ progresą. Pasak jos, sudėtingoms technologijoms toks modelis ne visuomet tinka.

    „Plural“ teigia norintis „tinkamai“ finansuoti įkūrėjus nuo pat pradžių, ypač tuos, kurie kuria energetikos, DI infrastruktūros, gynybos, sveikatos ir kitų pažangiųjų technologijų sprendimus.

    Nors fondo tikslas sukurti sąlygas Europos masto proveržiui skamba ambicingai, pats 1 mlrd. eurų pritraukimas rodo, kad didelės apimties kapitalas į regiono rizikos investicijas ateina vis drąsiau – ypač ten, kur kalbama apie ilgalaikes ir sunkiai kopijuojamas technologijas.

  • Vokietijos „Helsing“ pristatė DI platformą „Clarity“ – siekia mesti iššūkį „Palantir“

    Vokietijos gynybos technologijų bendrovė „Helsing“ pristatė dirbtiniu intelektu paremtą platformą „Clarity“, skirtą karinių grėsmių analizei ir gynybos planavimui. Įmonė teigia kurianti europietišką alternatyvą JAV bendrovės „Palantir“ sprendimams.

    Apie naują sistemą trečiadienį pranešė Miunchene įsikūrusios bendrovės vadovybė. „Clarity“ esą gali apdoroti didelius duomenų kiekius ir iš jų išskirti svarbią informaciją – pavyzdžiui, nustatyti objektus bei karines pozicijas.

    Pasak „Helsing“, tokia analizė gali padėti ne tik vertinti situaciją, bet ir priimti sprendimus planuojant gynybą, įskaitant tinkamesnės ginkluotės parinkimą konkretiems taikiniams. Tai rodo kryptį, kuria vis aktyviau juda šiuolaikinės žvalgybos ir gynybos planavimo sistemos.

    Įmonė taip pat pabrėžia duomenų kontrolės klausimą: „Clarity“ esą sukurta Europoje, o ją naudojančios kariuomenės galėtų sistemą paleisti savo infrastruktūroje Europoje ir išlaikyti kontrolę.

    „Clarity“: žvalgybos duomenų analizė ir taikinių identifikavimas

    „Helsing“ bendraįkūrėjas Gundbertas Scherfas teigė, kad ginkluotosioms pajėgoms reikia žvalgybinių gebėjimų, leidžiančių neatsilikti nuo greitai besikeičiančios situacijos mūšio lauke. Jis taip pat atkreipė dėmesį į augantį autonominių sistemų vaidmenį.

    Bendrovės technologijų vadovas Robertas Finkas, anksčiau prisidėjęs prie „Palantir“ kūrimo, sakė, kad „Clarity“ nuo pat pradžių projektuota taip, kad žvalgybos duomenis analizuotų DI agentai.

    „Palantir“ Vokietijoje kelia diskusijų dėl priklausomybės nuo JAV technologijų

    Vokietijoje „Palantir“ programinės įrangos naudojimas saugumo tarnybose kelia ginčų – apie tai praneša naujienų agentūra dpa. Viena pagrindinių minimų rizikų – priklausomybė nuo amerikietiškų technologijų.

    Skelbiama, kad „Palantir“ sprendimus naudoja policija Bavarijoje ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Tuo pat metu abiejų šių žemių valdžia pasisako už europinių sprendimų plėtrą.

    Savo ruožtu „Palantir“ tvirtina, jog nei pati bendrovė, nei tretieji asmenys be leidimo negali pasiekti klientų duomenų ar užblokuoti prieigos prie programinės įrangos. Įmonė taip pat perspėja, kad delsimas diegti patikrintas technologijas gali silpninti Europos gebėjimą reaguoti į grėsmes.

  • 2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metais Europos DI sektorius išlaikė aukštą investuotojų dėmesį: įmonės regione pritraukė daugiau kaip 5,3 mlrd. eurų. Vis dėlto pinigai buvo sutelkti nedidelėje lyderių grupėje, o didžiausius raundus susirinko kelios ryškiausios bendrovės.

    Tarp daugiausia kapitalo per metus pritraukusių įmonių minimos „Mistral AI“, „Helsing“, „Black Forest Labs“, „Synthesia“, „ElevenLabs“ ir „n8n“. Dalis jų kuria bazinius generatyvinius modelius ir infrastruktūrą, kitos orientuojasi į gynybą, medijų kūrimą ar verslo procesų automatizavimą.

    Kur koncentruojasi investicijos

    Aktyviausiais Europos DI centrais pagal sandorių skaičių ir pritrauktą kapitalą išsiskyrė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija. Prancūzijos rodiklius ypač kilstelėjo „Mistral AI“ finansavimo raundai, o Vokietijoje matėsi ryški gynybos technologijų ir įmonių automatizavimo banga.

    Jungtinėje Karalystėje investicijos pasiskirstė plačiau: nuo balso technologijų ir biotechnologijų iki pramonės DI ir infrastruktūros. Toks spektras rodo, kad rinka bręsta ne vien per didžiuosius modelius, bet ir per aiškią verslo vertę kuriančius produktus.

    Didžiausi 2025 metų raundai

    Didžiausią 2025 metų sumą Europoje pritraukė Prancūzijos „Mistral AI“: apie 1,7 mlrd. eurų. Bendrovė vysto generatyvinių modelių šeimą ir infrastruktūrą, skirtą organizacijoms kurti DI asistentus, automatizavimo įrankius ir didžiųjų kalbos modelių sprendimus.

    Vokietijos „Helsing“, kuri kuria DI sprendimus gynybai ir saugumui, 2025 metais pritraukė apie 600 mln. eurų. Įmonė orientuojasi į situacijos suvokimo, sprendimų priėmimo ir misijų planavimo sistemas, o pastarųjų metų geopolitinis kontekstas iš esmės didina šio segmento paklausą.

    Jungtinės Karalystės „Synthesia“ 2025 metais pritraukė apie 350 mln. eurų per kelis finansavimo etapus. Platforma leidžia kurti vaizdo turinį su skaitmeniniais avatarais, DI įgarsinimu ir teksto pagrindu veikiančiu redagavimu, todėl ypač tinka mokymams, vidinei komunikacijai ir lokalizacijai.

    Vokietijos „Black Forest Labs“, vystanti vaizdų generavimo ir multimodalius sprendimus, 2025 metais pritraukė apie 280 mln. eurų. Bendrovė siejama su FLUX modelių šeima, kuri taikoma tiek kūrėjams, tiek verslui, kuriant ir redaguojant vizualinį turinį.

    Jungtinės Karalystės „ElevenLabs“ balso sintezės ir garso technologijų platforma 2025 metais pritraukė apie 170 mln. eurų. Tokios technologijos sparčiai integruojamos į klientų aptarnavimą, medijų produkciją, dubliavimą ir pokalbių agentus, tačiau kartu rinkoje didėja ir reikalavimai dėl saugumo bei piktnaudžiavimo prevencijos.

    Vokietijos „n8n“, kuri vysto darbo eigų automatizavimo platformą, 2025 metais pritraukė apie 155 mln. eurų. Įrankiai, jungiantys integracijas, mažo kodo automatizavimą ir DI agentus, tapo vienu ryškiausių praktinių DI taikymo būdų, nes leidžia greitai pasiekti efektyvumo rodiklius.

    Kas toliau: nuo modelių prie pritaikymo

    2025 metų sandoriai parodė, kad investuotojai ir toliau finansuoja dvi kryptis: bazinius modelius bei infrastruktūrą ir aiškiai apibrėžtus pramoninius pritaikymus. Šalia generatyvinio turinio ir balso sprendimų ryškėja sveikatos, gamybos, aviacijos, teisinių paslaugų, logistikos ir klientų aptarnavimo automatizavimo segmentai.

    Kitas pastebimas signalas buvo tai, kad dalis startuolių per tuos pačius metus uždarė po kelis raundus. Tai dažniausiai siejama su ankstyvu komerciniu proveržiu ir poreikiu sparčiai didinti skaičiavimo pajėgumus, komandą bei pardavimus tarptautinėse rinkose.

    Didelė kapitalo koncentracija lyderiams rodo ir konkurencijos kainą: DI rinkoje laimi tie, kurie sugeba vienu metu investuoti į produktą, duomenis, infrastruktūrą ir atitiktį reguliavimui. Europoje šią diskusiją dar labiau stiprina siekis auginti vietinius čempionus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų.