Helsinkis tapo vienu ryškiausių Europos kelių saugumo pavyzdžių: miestas užfiksavo 12 iš eilės mėnesių be nė vienos žūties eisme 2024–2025 metų laikotarpiu. Reportažo rengimo metu serija tęsėsi dar devynis mėnesius, o toks rezultatas didmiesčiui laikomas išskirtiniu net ir ES mastu.
Finlandijos sostinės kryptis neatsirado per naktį: sisteminiai sprendimai planuojami maždaug 40 metų, o pagrindinis tikslas sutapo su plačiai taikoma Vision Zero filosofija, kuri remiasi nuostata, kad žūtys ir sunkūs sužalojimai keliuose nėra neišvengiami. Miestas akcentuoja ne vien infrastruktūrą, bet ir elgseną, transporto priemonių saugą, teisėkūrą bei kontrolę.
Kas nulėmė proveržį?
Helsinkis nuosekliai mažino leistinus greičius, plėtė pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrą, siaurino važiuojamąsias dalis ir didino greičio kontrolės priemonių skaičių. Miesto atstovų teigimu, tai tiesiogiai mažina susidūrimų tikimybę ir avarijų pasekmių sunkumą, ypač pėsčiųjų bei dviratininkų atvejais.
Vienas akivaizdžiausių prioritetų per pastaruosius du dešimtmečius buvo saugios jungtys judriausiuose taškuose: įrengti tuneliai miesto centre, pastatyti tiltai, skirti tik pėstiesiems ir dviratininkams. Toks atskyrimas leidžia sumažinti konfliktines situacijas, kai skirtingi eismo dalyviai priversti dalintis ta pačia erdve.
Dviratininkų organizacijų atstovai pabrėžia, kad bendras saugumo jausmas per dešimtmetį pastebimai pagerėjo, tačiau investicijų struktūra vis dar svarbi diskusijų tema. Skelbta, kad vienais metais Helsinkis į dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą investavo apie 35 milijonus eurų, o tai sudarė maždaug 13 proc. viso miesto transporto investicijų biudžeto.
Greitis, kontrolė ir nulinė tolerancija
Mieste jau seniai įtvirtinta praktika daugelyje gatvių taikyti 30 kilometrų per valandą ribą, ypač ten, kur intensyvus pėsčiųjų judėjimas. Kartu puoselėjama nulinės tolerancijos kultūra viršijantiems greitį ar vairuojantiems apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.
Policijos teigimu, svarbus vaidmuo tenka automatinei kontrolei ir nuolatiniams patikrinimams: Helsinkyje veikia apie 70 automatinių greičio matuoklių, o papildomai rengiami reidai, kuriuose tikrinamas greitis ir blaivumas. Kontrolė apima skirtingas judumo rūšis, todėl atsakomybė tenka ne tik vairuotojams.
„Kampanijos socialiniuose tinkluose šimtus ar net tūkstančius kartų padidina matomumą, palyginti su vien bauda“, – sakė Helsinkio policijos eismo kontrolės operacijų vadovas Dennisas Pastersteinas.
Kitas žingsnis: ribojimai miesto centre
Žvelgdamas į ateitį, Helsinkis planuoja dar ryžtingesnius pokyčius: nuo 2030 metų ketinama uždrausti privačius automobilius dalyje judrių centrinės zonos gatvių prie Centrinės geležinkelio stoties. Pasak Finlandijos kelių saugumo tarybos Liikenneturva vadovo, esminis klausimas čia yra visuomenės palaikymas ir tai, ką miestas laiko priimtinu saugumo standartu.
Ši kryptis dera su platesnėmis ES siekiamybėmis mažinti žūtis keliuose ir artėti prie nulio iki 2050 metų. Helsinkio pavyzdys rodo, kad rezultatas paprastai gimsta ne iš vieno sprendimo, o iš ilgalaikio priemonių derinio, kuriame greičio mažinimas, infrastruktūros pertvarka, kontrolė ir viešasis transportas veikia kartu.
„Jei reikėtų įvardyti vieną dalyką, nuo kurio galima pradėti, tai būtų greičio ribojimų mažinimas“, – sakė Helsinkio miesto eismo inžinierius Roni Utriainenas.
