Tag: Helsinkis

  • Helsinkio „Vensum Power“ pritraukė 9 mln. eurų ir ruošiasi plėsti energijos konvertavimo platformą

    Helsinkio „Vensum Power“ pritraukė 9 mln. eurų ir ruošiasi plėsti energijos konvertavimo platformą

    Helsinkyje įsikūrusi bendrovė „Vensum Power“, kuri kuria programiškai valdomo energijos konvertavimo (SDPC) sprendimą, pritraukė 9 mln. eurų A serijos investiciją.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“: investicijai bendrai vadovavo esamas investuotojas „Lifeline Ventures“ ir du nauji dalyviai – „Larsen & Toubro Group“ bei „Eviny Ventures“.

    Raunde taip pat toliau dalyvavo investuotojai „Grid.vc“ ir „Harjavalta Ventures“. Bendrovė anksčiau, 2023 metais, buvo pritraukusi 3,8 mln. eurų sėklinės (Seed) investicijos.

    Įmonė skelbia, kad nuo įkūrimo 2018 metais bendra pritraukto finansavimo suma siekia 15,2 mln. eurų. Šiuo metu „Vensum Power“ komandoje – apie 20 darbuotojų.

    Kas yra SDPC ir ką žada technologija

    „Vensum Power“ kuria energijos konvertavimo technologiją, kuri, bendrovės teigimu, yra „beveik be nuostolių“. Tokie sprendimai aktualūs, kai svarbu kuo daugiau elektros paversti į įrangai tinkamą formą, kuo mažiau jos prarandant šilumos pavidalu.

    Pasak įmonės, įprasti galios keitikliai dažnai projektuojami taip, kad didžiausią efektyvumą pasiektų viename, gana siaurame režime, o naujoms taikymo sritims prireikia iš esmės perprojektuoti įrangą. „Vensum“ tikina savo produktą kūrusi taip, kad aukštą efektyvumą jis išlaikytų ir tada, kai apkrovos nuolat kinta.

    Bendrovė taip pat teigia, kad jos keitikliai yra vieni mažiausių savo galios klasėje, o sprendimas pritaikomas įvairioms sritims – nuo dirbtinio intelekto duomenų centrų iki elektromobilių įkrovimo stotelių, energijos kaupimo sistemų, atsinaujinančios energetikos įrenginių ir nuolatinės srovės mikro tinklų.

    Kodėl tai svarbu duomenų centrams ir energetikai

    Didėjant elektros poreikiui dėl pasaulinės elektrifikacijos ir augančios skaitmeninės infrastruktūros, energijos konvertavimo efektyvumas tampa ne tik techniniu, bet ir strateginiu klausimu. Ypač tai akcentuojama dirbtinio intelekto duomenų centruose, kur apkrovos gali greitai kisti, o kiekvienas prarastas vatas tampa papildoma šiluma, kurią dar reikia atvėsinti.

    „Larsen & Toubro“ atstovas Prashant Chiranjive Jain pabrėžė, kad duomenų centrai konkuruoja su kitais sektoriais dėl tos pačios elektros tinklo galios, o viena iš dažnai nuvertinamų grandžių yra energijos konvertavimas į įrangai optimaliai panaudojamą formą.

    Jis taip pat teigė, kad tiek energetikos transformacija, tiek skaitmeninės infrastruktūros augimas priklauso nuo to, kaip efektyviai pavyks spręsti šį iššūkį mastu, ir kad investuotojai tikisi, jog „Vensum Power“ plėtra prisidės prie energijos perėjimo spartinimo.

    Kur bus panaudoti 9 mln. eurų ir koks grafikas

    „Vensum Power“ nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas pereiti nuo kūrimo etapo prie pramoninio masto tiekimo. SDPC platforma, pasak įmonės, naudoja „soft-switching“ metodus ir skaitmeninį valdymą, kad sumažintų energijos nuostolius.

    Bendrovė tikisi, kad masinė gamyba partnerių gamyklose startuos 2027 metais. Pirminiai produktai, kaip teigiama, bus orientuoti į elektromobilių įkrovimo ir energijos kaupimo rinkas, o vėliau pagrindiniu taikiniu turėtų tapti dirbtinio intelekto duomenų centrai.

    „Vensum Power“ vadovas Peter Nisula sakė, kad šis investicinis etapas įmonei leidžia pereiti prie pramoninio masto pristatymo ir tuo pačiu siekti duomenų centrų segmento, kuriame prieiga prie elektros galios tampa vienu pagrindinių plėtros ribojimų.

    Jo teigimu, duomenų centruose svarbu ne vien lustų galia – vis svarbesnis tampa klausimas, kaip efektyviai panaudojama elektra realiai pasiekia įrangą, o programiškai valdomas požiūris turėtų padėti išlaikyti itin aukštą efektyvumą net sparčiai kintant apkrovoms.

  • Helsinkyje atidaryta Arcana Borealis paroda: Šiaurės menininkių ezoterika ir pomirtinio gyvenimo klausimai

    Helsinkyje atidaryta Arcana Borealis paroda: Šiaurės menininkių ezoterika ir pomirtinio gyvenimo klausimai

    Suomijos nacionalinėje galerijoje, Ateneum meno muziejuje Helsinkyje, pristatyta paroda Arcana Borealis – Northern Women and Esotericism, kviečianti pažvelgti į ryšį tarp dvasios ir materijos. Ekspozicija nagrinėja pomirtinio gyvenimo, dvasinio pasaulio ir nematomų jėgų temas, kurios nuo 19 amžiaus lydėjo dalį Šiaurės Europos kūrėjų.

    Parodos pavadinimas remiasi lotyniškais žodžiais arcana ir borealis, reiškiančiais paslėptas žinias ir šiaurę. Kuratoriai pabrėžia, kad būtent ši dviejų idėjų sandūra tapo raktu į moterų menininkių bandymus meną sieti su dvasinėmis praktikomis bei alternatyviomis žinojimo sistemomis.

    Ekspozicijoje sutelkta daugiau nei 200 kūrinių, kuriuos sukūrė apie 50 menininkių iš Šiaurės šalių ir Sápmi regiono. Lankytojai išvys tiek gerai žinomų, tiek ilgą laiką nuo meno istorijos paraščių nustumtų kūrėjų darbus, tarp jų Hilmos af Klint, Tyros Kleen ir Tove Jansson kūrybą.

    Kaip keičiasi meno istorijos pasakojimas

    Ateneum vyriausioji kuratorė ir viena parodos bendraautorių Marja Lahelma atkreipia dėmesį, kad moderniojo meno ir ezoterikos ryšiai muziejuose dažniau buvo pasakojami per garsių vyrų kūrėjų prizmę. Ši paroda sąmoningai perkelia dėmesį į moteris ir į bendruomeniškumą, o ne į vieno genijaus mitą.

    „Ilgą laiką meno istorijoje dominavo pasakojimai apie vyrus menininkus ir individualaus genijaus idėją. Mes sutelkiame dėmesį į moteris ir pabrėžiame bendrystę bei darbą kartu“, – sakė Marja Lahelma.

    Šis požiūris dera su platesnėmis muziejų ir akademinių tyrimų tendencijomis: pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau dėmesio skiriama anksčiau menkai matytoms kūrėjoms, taip pat praktikoms, kurios tradicinėje kanono logikoje buvo laikomos periferinėmis. Ezoterika, spiritualizmas ar okultinės idėjos čia pristatomos ne kaip sensacija, o kaip istoriškai reikšminga kultūrinė terpė.

    Spiritualumas, amatai ir medžiagų įvairovė

    Paroda akcentuoja, kad žvelgiant per moterų kūrybos ir ezoterikos perspektyvą ima trintis ribos tarp vaizduojamojo meno ir dvasinių praktikų, tarp autorystės ir kolektyvinio kūrimo. Turku universiteto tyrėja ir parodos bendraautorė Nina Kokkinen pabrėžia, jog ši perspektyva padeda permąstyti, kas laikoma menu ir kaip kuriamos prasmės.

    „Arcana Borealis rodo, kaip per menininkių ir ezoterikos prizmę ima nykti ribos tarp meno ir spiritualumo, vaizduojamojo meno ir amatų, objekto ir proceso, individualios autorystės ir kolektyvinio kūrimo“, – sakė Nina Kokkinen.

    Ekspozicijoje pristatoma itin plati medžiagų amplitudė: nuo tekstilės ir keramikos iki metalo raižinių, taip pat sakralinio meno tradicijose įprastų formų, pavyzdžiui, vitražų ir mozaikų. Kuratoriai išskiria ir amatų liniją, susijusią su moteriška tradicijų perdava, kai žinios ir įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą.

    Svarbi parodos dalis skirta Sámi duodji amatų tradicijai, kurioje persipina santykis su gamta, dvasinės nuostatos ir vadinamosios nebylios žinios, išmokstamos per praktiką. Tokiu būdu paroda plečia moderniojo meno lauką, į jį įtraukdama tai, kas ilgai buvo laikyta ne pagrindine, o taikomąja ar buitine kūryba.

    Kodėl paroda siejama su Helovinu

    Parodos rengėjai neslepia, kad ekspozicijos nuotaika natūraliai dera su vėlyvo rudens laikotarpiu, kai daugelyje šalių prisimenamos mirties ir atminties temos. Lahelma atkreipia dėmesį, jog suomių tradicijoje šis metas siejamas su Kekri, o ezoterikai būdingas šviesos ir tamsos motyvų balansas leidžia apie mirtį kalbėti ne tiesmukai, o per simbolius.

    „Tai puiki paroda Helovinui arba Kekri, kaip sakome suomiškai. Ezoterika yra apie šviesą ir tamsą, o paslėptų žinių kartais lengviau ieškoti tamsos, o ne šviesos temose“, – sakė Marja Lahelma.

    Pasak kuratorių, dalis parodoje pristatomų menininkių savo kūrybą siejo su idėja, kad jas veda ne vien racionalus planas, bet ir tam tikra ne žmogiška jėga, pavyzdžiui, angelai, dvasiniai vedliai ar gamtos šaltinis. Tokie liudijimai parodo, kaip dvasinės praktikos veikė ne tik turinį, bet ir patį kūrybos procesą.

    Paroda Arcana Borealis – Northern Women and Esotericism Ateneum meno muziejuje veiks iki 2027 metų vasario 28 dienos. Organizatoriai tikisi, kad ji taps pretekstu plačiau diskutuoti apie Šiaurės regiono meno istoriją ir tai, kiek joje dar yra neatskleistų, įprastą pasakojimą keičiančių sluoksnių.

  • Ispanijos karalienė Letizia Helsinkyje pribloškė: per dieną parodė du visiškai skirtingus veidus

    Ispanijos karalienė Letizia Helsinkyje pribloškė: per dieną parodė du visiškai skirtingus veidus

    Ispanijos karalienė Letizia per valstybinį vizitą Suomijoje dar kartą patvirtino, kodėl laikoma viena stilingiausių Europos monarchių. Vos per vieną dieną Helsinkyje ji demonstravo dvi priešingas įvaizdžio kryptis: šviesų, beveik monochrominį dienos derinį ir iškilmingą vakaro eleganciją.

    Toks kontrastas karališkųjų vizitų metu nėra vien atsitiktinumas. Dienos apranga dažniausiai pritaikoma oficialiems susitikimams ir protokolui, o vakare dėmesys krypsta į ceremoninį spindesį, kai akcentuojamas valstybės reprezentavimas ir simboliai.

    Du įvaizdžiai per vieną dieną

    Dieną karalienė rinkosi rožinių tonų derinį, kurio pagrindiniu akcentu tapo rožinis „Carolina Herrera“ paltas. Po juo buvo priderinta prislopinto rožinio atspalvio suknelė, o bendrą nuotaiką sustiprino tos pačios spalvinės gamos aksesuarai.

    Vakare, dalyvaudama iškilmingoje vakarienėje Prezidento rūmuose Helsinkyje, ji persirengė ilga juoda aksomine suknele, sukurta Felipe Varelos. Minimalistinis siluetas leido išryškėti audinio faktūrai ir papuošalams, kurie tapo svarbiausiu stiliaus akcentu.

    Seniau dėvėti drabužiai vėl madingi

    Stilistinis karalienės pasirinkimų principas išliko tas pats: abiem atvejais ji rėmėsi jau ne kartą vilkėtais garderobo kūriniais. Pastaraisiais metais monarchų spintoje vis dažniau matoma vadinamoji pakartotinio dėvėjimo praktika, kai tie patys drabužiai naujai sužaidžiami aksesuarais ir kontekstu.

    Tokia kryptis dera ir su platesnėmis mados tendencijomis, kai didesnę vertę įgauna ilgaamžiškumas, kokybė bei atsakingas vartojimas. Viešos asmenybės vis dažniau sąmoningai renkasi ne vienkartinius, o lengvai perkomponuojamus įvaizdžius.

    Istoriniai brangakmeniai kaip žinutė

    Didžiausio dėmesio sulaukė vakarinė juvelyrika. Prie juodos suknelės karalienė segėjo deimantinę gėlių motyvo segę, siejamą su Ispanijos karališkosios šeimos istorija, ir ją derino su dviem deimantinėmis apyrankėmis iš vadinamųjų šeimos brangenybių.

    Toks pasirinkimas monarchijoje paprastai turi ir simbolinę prasmę: istoriniai papuošalai pabrėžia tęstinumą, institucijos stabilumą ir ryšį su dinastijos tradicija. Helsinkyje šis derinys ypač ryškiai sujungė šiuolaikiškai santūrią suknelę ir per dešimtmečius sukauptą reprezentacinę prabangą.

    Letizia pavyzdys rodo, kad net ir griežtame diplomatiniame protokole įmanoma išlaikyti modernų stilių. Kartais tam pakanka dviejų skirtingų spalvų pasaulių ir išmintingai parinktų detalių, kurios gerai pažįstamam drabužiui suteikia naują gyvenimą.

  • Karalienė Leticija atvyko į Suomiją: jos juodas „Pertegaz“ smokingas su plunksnomis suka galvas

    Karalienė Leticija atvyko į Suomiją: jos juodas „Pertegaz“ smokingas su plunksnomis suka galvas

    Ispanijos karalius Felipe VI ir karalienė Leticija pradėjo pirmąjį valstybinį vizitą Suomijoje, kurio startas numatytas Helsinkyje. Po atvykimo karalienė susitiko su Suomijoje gyvenančia ispanų bendruomene ir dalyvavo programos renginiuose.

    Nors rudenėjant Helsinkyje orai dažnai nepalankūs lengvesnėms aprangoms, Leticija pasirinko griežtos elegancijos kryptį. Dienos pradžioje ji pasirodė su vyriško stiliaus įkvėptu kostiumu, o vėliau dėmesį patraukė visiškai kitokia klasikinio kostiumo interpretacija.

    Šįkart karalienė vilkėjo visiškai juodą smokingą, kurio pagrindiniu akcentu tapo švarkas iš „Pertegaz“. Iš pirmo žvilgsnio minimalistinę spalvą išryškino satininiai atlapai, o išskirtinumo suteikė stručio plunksnos ir rankovių dekoras, papildytas žėrinčiomis detalėmis.

    Ansamblį Leticija derino su tiesaus kirpimo juodomis kelnėmis ir tos pačios spalvos palaidine. Įvaizdį užbaigė juodi aukštakulniai smailėjančiais priekiais ir nedidelė delninukė, todėl visas dėmesys natūraliai krypo į švarko apdailą.

    Toks smokingas nėra naujiena karalienės garderobe: šį modelį ji yra vilkėjusi ir anksčiau, o jo viešas sugrįžimas dar kartą priminė apie sąmoningo vartojimo tendenciją oficialioje madoje. Pastaraisiais metais vis daugiau Europos monarchijų atstovų bei viešojo gyvenimo lyderių renkasi pakartotinai dėvėti jau matytus drabužius, taip siųsdami aiškią žinutę apie tvarumą.

    „Pakartotinai dėvimi drabužiai ne silpnina įvaizdį, o parodo nuoseklumą ir modernų požiūrį į tvarumą“, – sakė mados industrijos komentatoriai, aptardami tokio pasirinkimo reikšmę oficialiuose renginiuose.

    Vizito programa Suomijoje orientuota į dvišalių santykių stiprinimą ir susitikimus su aukščiausiais šalies vadovais. Numatyti pokalbiai su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, taip pat susitikimai su ministru pirmininku Petteriu Orpo ir parlamento pirmininku Jussi Halla-aho.

    Be politinės darbotvarkės, vizitas akcentuoja ir kultūrinius ryšius, įskaitant augantį ispanų kalbos populiarumą Suomijoje. Taip pat dėmesys skiriamas ekonominiam bendradarbiavimui, nes Helsinkyje planuojami susitikimai su ispanų verslo atstovais, aptariant turizmą ir prekybinius ryšius.

    Vis dėlto pirmosios vizito dienos simboliu tapo būtent Leticijos pasirinktas įvaizdis, parodęs, kad klasikinė juoda gali būti ir drąsi, ir šiuolaikiška. Plunksnomis dekoruotas smokingas pabrėžė oficialaus protokolo rėmus, bet kartu suteikė jiems naujos, labiau sceninės energijos.

  • Helsinkio „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų: vakuumu supakuotos sofos lovos keliauja į JAV ir Europą

    Helsinkio „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų: vakuumu supakuotos sofos lovos keliauja į JAV ir Europą

    2 mln. eurų plėtrai

    Helsinkyje įsikūrusi tiesiogiai vartotojams internetu prekiaujanti dizaino ir baldų bendrovė „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų augimo finansavimą. Investicijų etapui vadovavo Suomijos privataus kapitalo investuotojas Virta Equity, prisidėjo „Innovestor“ ir keli verslo angelai.

    Įmonė teigia, kad lėšos bus nukreiptos operacijoms plėsti Europos Sąjungoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat spartinti žingsnius JAV rinkoje. Kartu planuojama toliau plėtoti produktų portfelį, prekės ženklą ir veiklos procesus.

    Kuo išsiskiria vakuuminė pakuotė

    „KHOY“ gamina sofos lovas, kurios supakuojamos vakuumu į kompaktiškas kartonines dėžes ir namuose išsiplečia iki pilno dydžio. Tokia schema skirta spręsti vieną didžiausių baldų e. prekybos barjerų: brangų sandėliavimą ir logistiką gabenant didelių gabaritų prekes per sienas.

    Virta Equity vadovas ir partneris Heikki Kivirinta pabrėžė, kad tradicinėje baldų rinkoje logistika dažnai „suvalgo“ maržą, o vakuuminis pakavimas keičia ekonomiką. Pasak jo, „KHOY“ stiprybė yra ginama produktinė inovacija ir jau įrodytas paklausos stabilumas Europoje.

    „KHOY“ išsprendė tai, su kuo baldų industrija kovoja seniai: kaip parduoti ir pristatyti didelius gaminius per sienas taip, kad kaštai nesuvalgytų maržos, – sakė Heikki Kivirinta.

    Nuo užsakymo svetingumo sektoriui iki JAV

    Bendrovę 2022 metais įkūrė Visa Friström, kūrybos vadovas András Kelemen ir operacijų vadovas Jukka Salmikukka. Įmonė pradėjo nuo pirmojo kliento užduoties: svetingumo prekės ženklas BobW ieškojo sofos lovos, tinkamos kasdieniam miegui, bet praktiškos apartamentams skirtingose Europos šalyse.

    „KHOY“ nurodo, kad 2026 metais jų dizainas laimėjo „Red Dot Design Award“, o pirmasis sofos lovos modelis rinkai pristatytas 2024 metų birželio mėnesį. Anksčiau bendrovė vadinosi KOTA, tačiau 2026 metais pakeitė pavadinimą į „KHOY“, tvirtindama, kad tai atspindi tarptautines ambicijas, nekeičiant komandos ir nuosavybės struktūros.

    „Įrodėme, kad žmonės nori paprastesnio būdo pirkti baldus internetu. Augome greitai ir kartu kūrėme pelningą verslą, o šis finansavimas leidžia spartinti plėtrą iš stiprios pozicijos“, – sakė „KHOY“ bendraįkūrėjas ir vadovas Visa Friström.

    Augimas: didžioji dalis pardavimų už Suomijos ribų

    Įmonės teigimu, 2025 metais pajamos siekė 4,3 mln. eurų ir buvo 13 kartų didesnės nei metais anksčiau. „KHOY“ taip pat skaičiuoja 166 proc. metinį augimą ir prognozuoja, kad šiemet pajamos viršys praėjusių metų lygį daugiau nei dvigubai.

    Daugiau nei 80 proc. pardavimų jau sudaro užsienio rinkos, o didžiausios 2025 metais buvo Vokietija ir Prancūzija. Tarp kitų šalių, kuriose fiksuota paklausa, įvardijamos Nyderlandai, Italija, Belgija, Austrija, Airija, Švedija ir Danija.

    JAV rinkoje „KHOY“ veiklą pradėjo maždaug prieš dvi savaites iki investicijų paskelbimo. Bendrovė akcentuoja, kad vakuuminis pakavimas gali sumažinti pristatymo kaštus iki 95 proc., palyginti su įprasta didelių gabaritų baldų logistika, ir taip atverti kelią skalavimui tarptautiniu mastu.

  • Helsinkis metus be žūčių keliuose: kas veikė ir kodėl nuo 2030 centro laukia griežtas draudimas

    Helsinkis metus be žūčių keliuose: kas veikė ir kodėl nuo 2030 centro laukia griežtas draudimas

    Helsinkis tapo vienu ryškiausių Europos kelių saugumo pavyzdžių: miestas užfiksavo 12 iš eilės mėnesių be nė vienos žūties eisme 2024–2025 metų laikotarpiu. Reportažo rengimo metu serija tęsėsi dar devynis mėnesius, o toks rezultatas didmiesčiui laikomas išskirtiniu net ir ES mastu.

    Finlandijos sostinės kryptis neatsirado per naktį: sisteminiai sprendimai planuojami maždaug 40 metų, o pagrindinis tikslas sutapo su plačiai taikoma Vision Zero filosofija, kuri remiasi nuostata, kad žūtys ir sunkūs sužalojimai keliuose nėra neišvengiami. Miestas akcentuoja ne vien infrastruktūrą, bet ir elgseną, transporto priemonių saugą, teisėkūrą bei kontrolę.

    Kas nulėmė proveržį?

    Helsinkis nuosekliai mažino leistinus greičius, plėtė pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrą, siaurino važiuojamąsias dalis ir didino greičio kontrolės priemonių skaičių. Miesto atstovų teigimu, tai tiesiogiai mažina susidūrimų tikimybę ir avarijų pasekmių sunkumą, ypač pėsčiųjų bei dviratininkų atvejais.

    Vienas akivaizdžiausių prioritetų per pastaruosius du dešimtmečius buvo saugios jungtys judriausiuose taškuose: įrengti tuneliai miesto centre, pastatyti tiltai, skirti tik pėstiesiems ir dviratininkams. Toks atskyrimas leidžia sumažinti konfliktines situacijas, kai skirtingi eismo dalyviai priversti dalintis ta pačia erdve.

    Dviratininkų organizacijų atstovai pabrėžia, kad bendras saugumo jausmas per dešimtmetį pastebimai pagerėjo, tačiau investicijų struktūra vis dar svarbi diskusijų tema. Skelbta, kad vienais metais Helsinkis į dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą investavo apie 35 milijonus eurų, o tai sudarė maždaug 13 proc. viso miesto transporto investicijų biudžeto.

    Greitis, kontrolė ir nulinė tolerancija

    Mieste jau seniai įtvirtinta praktika daugelyje gatvių taikyti 30 kilometrų per valandą ribą, ypač ten, kur intensyvus pėsčiųjų judėjimas. Kartu puoselėjama nulinės tolerancijos kultūra viršijantiems greitį ar vairuojantiems apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.

    Policijos teigimu, svarbus vaidmuo tenka automatinei kontrolei ir nuolatiniams patikrinimams: Helsinkyje veikia apie 70 automatinių greičio matuoklių, o papildomai rengiami reidai, kuriuose tikrinamas greitis ir blaivumas. Kontrolė apima skirtingas judumo rūšis, todėl atsakomybė tenka ne tik vairuotojams.

    „Kampanijos socialiniuose tinkluose šimtus ar net tūkstančius kartų padidina matomumą, palyginti su vien bauda“, – sakė Helsinkio policijos eismo kontrolės operacijų vadovas Dennisas Pastersteinas.

    Kitas žingsnis: ribojimai miesto centre

    Žvelgdamas į ateitį, Helsinkis planuoja dar ryžtingesnius pokyčius: nuo 2030 metų ketinama uždrausti privačius automobilius dalyje judrių centrinės zonos gatvių prie Centrinės geležinkelio stoties. Pasak Finlandijos kelių saugumo tarybos Liikenneturva vadovo, esminis klausimas čia yra visuomenės palaikymas ir tai, ką miestas laiko priimtinu saugumo standartu.

    Ši kryptis dera su platesnėmis ES siekiamybėmis mažinti žūtis keliuose ir artėti prie nulio iki 2050 metų. Helsinkio pavyzdys rodo, kad rezultatas paprastai gimsta ne iš vieno sprendimo, o iš ilgalaikio priemonių derinio, kuriame greičio mažinimas, infrastruktūros pertvarka, kontrolė ir viešasis transportas veikia kartu.

    „Jei reikėtų įvardyti vieną dalyką, nuo kurio galima pradėti, tai būtų greičio ribojimų mažinimas“, – sakė Helsinkio miesto eismo inžinierius Roni Utriainenas.

  • Suomija laužo stereotipus: kodėl europiečiai masiškai atranda jos vasarą ir vidurnakčio saulę

    Suomija laužo stereotipus: kodėl europiečiai masiškai atranda jos vasarą ir vidurnakčio saulę

    Suomija daugeliui europiečių vis dar asocijuojasi su žiema, šiaurės pašvaistėmis ir sniegu. Tačiau birželio–rugpjūčio mėnesiais šalis kardinaliai pasikeičia: miškai sužaliuoja, ežerai atgyja, o šviesos tiek daug, kad šiaurėje naktis tarsi dingsta.

    Turizmo sektorius pastebi aiškią tendenciją: vis daugiau keliautojų Suomiją renkasi kaip vėsesnę alternatyvą karštėjančiai Pietų Europai. Prie to prisideda ir kryptingas šalies siekis mažinti sezoniškumą, kviečiant atvykti ne tik per Kalėdas.

    Nuo baltos iki žalios Suomijos

    Vasarą Suomijos stiprybė tampa gamta, užimanti didžiąją šalies dalį ir sudaranti pagrindą tvaresnio turizmo modeliui. Nacionaliniai parkai, pėsčiųjų takai ir miškų masyvai leidžia keliauti lėtesniu tempu, išvengiant perpildytų kurortų, su kuriais vis dažniau susiduria populiarios pietinės kryptys.

    Ši kryptis dera su platesnėmis Europos kelionių tendencijomis, kai auga vadinamojo vėsumos turizmo paklausa. Keliautojai dažniau ieško ne rekordinės kaitros, o komfortiškų orų, švaraus oro ir galimybių laiką leisti gamtoje.

    Vidurnakčio saulė ir 190 000 ežerų

    Vienas ryškiausių Suomijos vasaros simbolių yra vidurnakčio saulė, labiausiai matoma Laplandijoje. Kelias savaites šiaurėje šviesa išlieka iki paryčių, todėl atsiveria neįprastos patirtys: vakariniai žygiai, plaukimas baidarėmis ar pasivaikščiojimas prie ežero beveik kaip dieną.

    Neatsiejama vasaros dalis yra vanduo: šalyje skaičiuojama apie 190 000 ežerų, taip pat tūkstančiai salų ir ilga Baltijos jūros pakrantė. Tai reiškia itin platų pasirinkimą nuo maudynių švariuose telkiniuose ir pirties prie ežero iki kelionių po archipelagus.

    Helsinkis vasarą atsiveria jūrai

    Vasarą Helsinkis tampa lengvas ir atviras miestui būdingai pakrantei: suaktyvėja keltai į netolimas salas, daugėja lauko renginių, o miesto parkai ir krantinės prisipildo žmonių. Tokia atmosfera leidžia sostinę patirti kaip miesto atostogų kryptį, kuri neskuba ir nenuvargina.

    Kartu auga ir Suomijos gastronominis patrauklumas, ypač akcentuojant vietinius bei sezoninius produktus. Šalies virtuvėje svarbią vietą užima miško gėrybės, žuvis, vietinė duona ir sezoninės daržovės, o dalis restoranų ryškiai orientuojasi į tvarumą bei maisto švaistymo mažinimą.

    Suomijos vasara vis dažniau suvokiama kaip priešingybė triukšmingam, perpildytam turizmui: daugiau erdvės, daugiau tylos ir daugiau laiko gamtoje. Būtent tai, kartu su patikima infrastruktūra ir komfortiškesne temperatūra, tampa argumentais, kodėl keliautojai šią šalį įtraukia į vasaros planus.