Atvejų daugėja ir jaunesniems
Storosios žarnos vėžys ilgą laiką buvo laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau diagnozuojamas ir jaunesniems suaugusiesiems. Gydytojai pabrėžia, kad naujų ar neįprastų virškinamojo trakto simptomų nereikėtų automatiškai nurašyti jaunam amžiui, stresui ar „jautresniam skrandžiui“.
Tarptautinių organizacijų ir onkologinių registrų duomenys rodo aiškią tendenciją: kai kuriose šalyse auga ankstyvojo amžiaus storosios žarnos vėžio atvejų skaičius. Dėl to vis dažniau kalbama apie rizikos veiksnius, susijusius su mityba, antsvoriu, fizinio aktyvumo stoka, rūkymu, alkoholiu ir metaboliniais sutrikimais.
Kraujas išmatose: kaip jis gali atrodyti
Vienas svarbiausių įspėjamųjų ženklų yra kraujas tuštinantis. Jis gali būti ryškiai raudonas ir matomas ant tualetinio popieriaus, išmatų paviršiaus ar klozeto vandenyje, o tai dažniau siejama su kraujavimu iš apatinės žarnyno dalies.
Kraujas gali būti ir tamsesnis, susimaišęs su išmatomis, o kartais išmatos įgauna labai tamsų atspalvį. Vien pagal spalvą ar kiekį patikimai nustatyti kraujavimo šaltinio neįmanoma, todėl vien spėjimai dažnai atitolina reikalingą diagnostiką.
Dažna priežastis būna hemorojus ar išangės įplėša, tačiau toks pats simptomas gali pasireikšti ir esant polipams ar piktybiniams pakitimams. Būtent dėl šios priežasties kraują išmatose saugiausia vertinti kaip signalą, kurį būtina patikrinti, o ne kaip „aiškų hemorojaus įrodymą“.
Kai kraujo nematyti, bet organizmas siunčia ženklus
Situacija tampa dar klastingesnė, kai kraujavimo plika akimi nesimato. Tuomet kraujas gali būti nustatomas tik tyrimais, o vienas pirmųjų netiesioginių požymių neretai būna geležies stokos mažakraujystė, pasireiškianti silpnumu, dusuliu, greitu nuovargiu ar sumažėjusiu darbingumu.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad paslėptas kraujavimas dažniau siejamas su pakitimais tam tikrose storosios žarnos dalyse. Pirminėje patikroje gali būti taikomas imunocheminis išmatų tyrimas paslėptam kraujui nustatyti, tačiau jis nepakeičia išsamesnio ištyrimo, jei simptomai kartojasi ar stiprėja.
Kada delsti nebeverta
Kraujas išmatose dažniau reiškia ne vėžį, o kitas, paprastesnes priežastis, tačiau be tyrimų patikimai to pasakyti neįmanoma. Ypač svarbu neatidėlioti, jei kraujavimas kartojasi arba kartu atsiranda pasikeitęs tuštinimosi ritmas, pilvo skausmai, nepaaiškinamas svorio kritimas, užsitęsęs silpnumas ar nustatoma mažakraujystė.
Gydytojas, įvertinęs situaciją, gali skirti kraujo ir išmatų tyrimus, apžiūrą bei endoskopinius tyrimus. Kolonoskopija laikoma vienu svarbiausių metodų, nes leidžia apžiūrėti storąją žarną, prireikus paimti mėginius ir aptikti dar ankstyvus pakitimus, kuriuos galima gydyti.
Jei pastebite kraują tuštinantis, saugiausia išeitis yra kreiptis į gydytoją ir išsitirti. Ankstyvas ištyrimas dažnai padeda ne tik paneigti pavojingas diagnozes, bet ir laiku nustatyti bei pašalinti polipus ar kitas problemas, kol jos nesukėlė rimtų komplikacijų.
