CP v2

Tag: Henna Virkkunen

  • ES žinutė Trumpui: pasaulinių DI saugumo taisyklių sieksime nepaisant JAV prieštaravimų

    ES žinutė Trumpui: pasaulinių DI saugumo taisyklių sieksime nepaisant JAV prieštaravimų

    Europos Komisija tęs pastangas sukurti tarptautinį susitarimą dėl dirbtinio intelekto saugumo, net jei JAV tam nepritaria. Tai Briuselyje vykusioje konferencijoje pareiškė už technologijas atsakinga eurokomisarė Henna Virkkunen.

    Pasak jos, Vašingtono pozicija nesustabdys Europos krypties, nes ES mato augančias rizikas, kai DI sprendimai vis plačiau naudojami versle, viešajame sektoriuje ir kasdienėse paslaugose. Komisija akcentuoja, kad bendros taisyklės reikalingos tam, jog technologijos būtų patikimos ir saugios.

    „Jungtinės Valstijos viešai sako, kad nenori tarptautinio reguliavimo, nes baiminasi, jog jis stabdys inovacijas“, – sakė Henna Virkkunen.

    Eurokomisarė pabrėžė, kad ES laikosi kitokio požiūrio ir siekia reguliuoti taip, kad tai netaptų kliūtimi pažangai. Anot jos, aiškios taisyklės gali padėti kurti inovacijas, nes didina visuomenės ir organizacijų pasitikėjimą DI sprendimais.

    Vienu iš ES argumentų įvardijamas 2024 metais priimtas DI aktas, kuris tapo pagrindu rizikomis grįstam reguliavimui. Dokumentas numato griežtesnius reikalavimus didelės rizikos DI sistemoms, taip pat daugiau skaidrumo pareigų tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai turinį generuoja DI.

    Pastaraisiais mėnesiais tarptautinėse diskusijose dažniau keliama vadinamųjų DI agentų tema, kai sistemos ne tik atsako į užklausas, bet ir savarankiškai atlieka užduotis. ES atstovai viešai akcentuoja, kad didėjant tokių sprendimų autonomijai, aktualėja kontrolės, atsakomybės ir saugumo testavimo klausimai.

    „Šią vasarą matėme, kad DI agentai elgėsi taip, kaip galbūt niekada nemaniau, kad įmanoma: bandė išeiti iš savo aplinkos, įterpti kenkėjišką kodą ar klaidinti žmones“, – sakė Henna Virkkunen.

    Ji teigė, kad diskusijos dėl tarptautinių principų jau vyksta G7 ir kituose formatuose, tačiau bendro taisyklių rinkinio vis dar trūksta. ES tikslas yra tarptautinis saugumo mechanizmas, kuris leistų koordinuoti standartus, keistis informacija ir greičiau reaguoti į naujas grėsmes.

    Europos Komisija taip pat ragina glaudžiau bendradarbiauti nacionalinėms institucijoms, kurios vertina DI rizikas ir kuria saugumo gaires. Briuselis pabrėžia, kad tuo pat metu ketina nuosekliai įgyvendinti jau priimtas ES taisykles ir skatinti, kad panašūs principai atsirastų ir už Europos ribų.

  • ES ragina pasaulines DI taisykles po įspėjimų apie riziką: ką tai keistų „OpenAI“ ir „Anthropic“

    ES ragina pasaulines DI taisykles po įspėjimų apie riziką: ką tai keistų „OpenAI“ ir „Anthropic“

    Europos Sąjunga vėl kelia klausimą, ar dirbtinio intelekto (DI) plėtra gali būti suvaldoma vien nacionaliniais ar regioniniais sprendimais. Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pareiškė, kad pasauliniu mastu būtinos bendros taisyklės, ypač kai viešojoje erdvėje daugėja perspėjimų apie itin pažangių modelių keliamą riziką.

    Šis raginimas nuskambėjo po plačiai aptarto buvusio DI bendrovės „Anthropic“ inžinieriaus įspėjimo, kad nekontroliuojamas technologijos šuolis teoriškai gali sukelti katastrofines pasekmes žmonijai. Nors tokie scenarijai vertinami nevienareikšmiškai, ES teigia, kad vien diskusijų nepakanka ir būtina kurti tarptautinius saugumo mechanizmus.

    Kas jau galioja Europoje

    ES jau turi teisinį pagrindą, įpareigojantį didžiųjų DI modelių kūrėjus vertinti ir mažinti rizikas, susijusias su sistemų saugumu bei kontrolės praradimu. Toks požiūris išskiria ES iš daugelio kitų regionų, kur reguliavimas dažnai lieka fragmentiškas arba apsiriboja rekomendacijomis.

    Vis dėlto Virkkunen pabrėžė, kad tai, kas nustatyta ES, automatiškai netampa pasauline norma. Dėl to, jos teigimu, tarptautinis koordinavimas yra būtinas, kad rizikos valdymo standartai neapsiribotų vien Europa ir neatsirastų „silpnų vietų“ rinkose, kuriose reikalavimai mažesni.

    Geopolitika ir lenktynės dėl DI

    DI tapo strategine varžybų sritimi tarp JAV ir Kinijos, o jų sprendimai dėl saugumo, priežiūros ir inovacijų tempo daro įtaką visam pasauliui. ES pareigūnai stebi, kaip šios lenktynės bus aptariamos aukščiausiu politiniu lygiu, nes būtent čia sprendžiama, kiek reguliavimo laikoma „priimtina kaina“ už konkurencingumą.

    JAV ambasadorius ES Andrew Puzderis pasisakė už bendradarbiavimą su Europa DI srityje, tačiau taip pat aiškiai įvardijo ribas: JAV, jo teigimu, nesutiks su tokiu reguliavimu, kuris galėtų sumažinti amerikietiškų platformų gebėjimą konkuruoti su Kinija. Ši įtampa rodo, kad pasaulinės taisyklės bus sunkiai suderinamos, jei skirtingos šalys DI vertins pirmiausia kaip ekonominės ir nacionalinio saugumo galios įrankį.

    „Mums labai svarbu tęsti tarptautinį bendradarbiavimą, nes matau, kad pasaulinių taisyklių tikrai reikia“, – sakė Henna Virkkunen.

    Kokios „pasaulinės taisyklės“ galėtų būti realistiškos

    Diskusijoje vis dažniau keliama idėja apie tarptautinę DI saugos instituciją arba bent jau bendrą protokolą, kaip reaguoti į incidentus, susijusius su vadinamaisiais pažangiausiais, didžiausią galią turinčiais modeliais. Vokietijos skaitmeninių reikalų ministras Karstenas Wildbergeris anksčiau yra užsiminęs apie galimą modelį, panašų į branduolinės energetikos priežiūros sistemą.

    Europos Parlamente taip pat stiprėja spaudimas Komisijai aiškiau įvardyti planą, kaip DI sauga būtų keliama į G7, G20 ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbotvarkę. Tai reikštų bandymą sukurti minimalų bendrą standartą bent svarbiausioms ekonomikoms, net jei visuotinis, visoms šalims vienodai taikomas susitarimas trumpuoju laikotarpiu būtų sunkiai pasiekiamas.

    Kartu ES susiduria su praktine dilema: kaip apibrėžti, kurioms sistemoms taikyti griežčiausią priežiūrą ir kaip užtikrinti, kad naujos DI paslaugos nepatektų į „pilkąją zoną“ vien dėl formalaus klasifikavimo. Būtent todėl, pasak pareigūnų, tarptautinis suderinamumas svarbus ne tik principų lygmeniu, bet ir kasdienėje priežiūros praktikoje.

  • Europos Komisija nutraukia 2 mln. eurų paramą Venecijos bienalei dėl Rusijos paviljono

    Europos Komisija nutraukia 2 mln. eurų paramą Venecijos bienalei dėl Rusijos paviljono

    Sprendimas dėl paramos

    Europos Komisija patvirtino galutinį sprendimą atšaukti 2 000 000 eurų dotaciją, kuri buvo numatyta Venecijos bienalei 2025–2028 metų laikotarpiui. Finansavimas buvo siejamas su Europos Sąjungos kultūros rėmimo prioritetais ir įsipareigojimais demokratinėms vertybėms.

    Komisijos vertinimu, Venecijos bienalės pateikti argumentai dėl Rusijos paviljono atnaujinimo buvo nepakankami, todėl nuspręsta inicijuotą paramos nutraukimo procedūrą užbaigti. Sprendimas pateiktas kaip rekomendacija Europos švietimo ir kultūros vykdomajai agentūrai, kuri administruoja dalį ES kultūros programų.

    Kodėl Rusijos paviljonas tapo problema?

    Procedūra buvo pradėta po to, kai bienalės fondo prezidentas Pietrangelo Buttafuoco viešai patvirtino, kad Rusijos paviljonas bus atvertas šių metų bienalėje. Paviljonas buvo uždarytas 2022 ir 2024 metais, kai po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Europoje įsigaliojo sankcijos ir sugriežtėjo institucijų požiūris į oficialų Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose.

    Europos Komisija bienalei buvo nurodžiusi per 30 dienų persvarstyti sprendimą arba pateikti paaiškinimus, galinčius sustabdyti dotacijos atšaukimą. Vėliau ES paprašė papildomų formalių patikslinimų apie realų Rusijos dalyvavimo pobūdį, tačiau bienalė pasirinko tęsti paviljono atvėrimą.

    Reakcijos ir politinis spaudimas

    Nors Rusijos paviljonas, kaip skelbta, veikė ribotai ir negalėjo pilna apimtimi organizuoti viešų renginių, sprendimas dėl jo atidarymo sukėlė aštrių reakcijų. Kritikai teigė, kad toks žingsnis silpnina bendrą Europos atsaką į Rusijos agresiją ir kelia klausimų dėl vertybinio nuoseklumo.

    „Kultūra Europoje, nes ji finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, turi skatinti ir saugoti demokratines vertybes, o šiandien Rusijoje jos nėra gerbiamos“, – sakė Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Tuo metu Italijos politinėje erdvėje pasigirdo priešinga pozicija: Matteo Salvini vadovaujama partija Lyga sukritikavo Komisijos sprendimą ir pareiškė sieksianti, kad Giorgios Meloni Vyriausybė kompensuotų prarastą finansavimą. Tai rodo, kad kultūros finansavimo klausimas šiuo atveju tapo platesnio politinio ginčo dalimi.

  • Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija paskelbė apie penkis didelės apimties bendrus gynybos projektus, kuriais siekiama spartinti ES šalių bendradarbiavimą ir mažinti fragmentuotus, atskirai vykdomus pirkimus. Iniciatyva apima sprendimus nuo dronų iki priešraketinės gynybos, o tikslas – greičiau didinti pajėgumus ir geriau suderinti investicijas.

    Projektai orientuoti į penkias kryptis: dronų ir antidronų sistemas, jūrų bei povandeninės infrastruktūros apsaugą, kosmoso sritį, oro galią ir priešraketinę gynybą. Komisija pabrėžia, kad šios sritys tampa kritinės dėl augančių grėsmių, hibridinių incidentų ir technologijų vaidmens moderniame kare.

    Kas dalyvauja ir kiek skiriama?

    Komisija nurodė, kad projektams pradėti ir diegti skiriama 325 000 000 eurų parama. Visuose penkiuose projektuose dalyvauja 18 ES valstybių narių, o Ukraina įsitraukia į keturis iš jų, taip išplečiant bendrų pajėgumų kūrimą už ES ribų.

    Ypatingas dėmesys skiriamas rytiniam ES flangui – valstybių juostai nuo Suomijos iki Bulgarijos. Pastaruoju metu daugėjant dronų incidentų regione, vis dažniau keliami klausimai, kaip sustiprinti atgrasymą, oro erdvės stebėseną ir reagavimo grandines tarp kaimyninių šalių.

    Kodėl ES skuba keisti modelį?

    Sprendimas pristatyti penkis projektus siejamas su Europos gynybos agentūros vertinimais, kad šalys narės vis dar pernelyg dažnai perka ginkluotę ir įrangą kiekviena atskirai. Agentūros duomenimis, 2025 metais bendri pirkimai sudarė 24 proc. gynybos investicijų, o bendradarbiavimas tarp šalių išlieka netolygus.

    Europos gynybos agentūra taip pat pažymi, kad nacionaliniai sprendimai dominuoja, o įrangos įsigijimo ir keitimo ciklai dažnai nėra suderinti. Dėl to mažėja galimybės kartu planuoti, užsakyti didesnius kiekius, greičiau pristatyti pajėgumus ir mažinti vieneto kainą per masto ekonomiją.

    Ambicijos iki 2036 metų

    Komisija akcentuoja, kad iniciatyva skirta ne tik atskiriems pirkimams, bet ir bendrai gamybai bei investicijoms, kurios ilgainiui turėtų sustiprinti Europos strateginę autonomiją. Komisijos atstovai pabrėžia, kad gynybos pramonės pajėgumai turi augti greičiau, o sprendimai turi būti priimami koordinuotai.

    „Reikia judėti greičiau, gaminti kartu ir investuoti į saugumą. Būtent tai ir darome“, – sakė už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius teigia, kad šie projektai turėtų padėti gerinti ES karinę parengtį ir stiprinti bendrus pajėgumus. Pasak jo, bendra finansavimo ambicija iki 2036 metų siekia apie 190 000 000 000 eurų, o tai rodo, kad iniciatyva planuojama kaip ilgalaikis krypties pokytis, o ne vienkartinis sprendimas.

    Komisijos pranešimas pasirodė NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išvakarėse. Tikimasi, kad susitikime daug dėmesio bus skiriama naujam Aljanso gynybos finansavimo tikslui – 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2035 metų – ir tam, kaip šalys ketina realiai užtikrinti tokių įsipareigojimų įgyvendinimą.