CP v2

Tag: Hepatitas A

  • Hepatitas A plinta žaibiškai: atvejų šuolis stulbina, o apsisaugoti galima paprastai

    Hepatitas A plinta žaibiškai: atvejų šuolis stulbina, o apsisaugoti galima paprastai

    Atvejų daugėja: kas vyksta?

    Latvijoje, Liucyne (Latgalos regione), per pastarąsias dvi savaites užfiksuoti 22 nauji hepatito A atvejai, iš jų 20 siejami su viena savivaldybe. Vietos visuomenės sveikatos institucijos pradėjo epidemiologinį tyrimą ir nustatinėja galimus užsikrėtimo kelius.

    Kartu vykdoma kontaktų paieška: medicininė priežiūra taikoma žmonėms, kurie per maždaug 50 dienų turėjo artimą sąlytį su užsikrėtusiais. Toks ilgas laikotarpis siejamas su hepatito A inkubacija, kuri gali trukti kelias savaites.

    Panašios tendencijos fiksuojamos ir Lenkijoje, kur per kelerius pastaruosius metus hepatito A atvejų skaičius augo kelis kartus. Naujausi tarpiniai šių metų duomenys rodo, kad atvejų jau užregistruota daugiau nei per visus praėjusius metus.

    Kaip plinta hepatitas A?

    Hepatitas A dažniausiai plinta fekaliniu oraliniu keliu, kai virusas iš užsikrėtusio žmogaus organizmo per nešvarias rankas ar paviršius patenka į kito žmogaus virškinamąjį traktą. Praktikoje tai dažnai siejama su situacijomis, kai po tualeto nepakankamai kruopščiai nusiplaunamos rankos.

    Užsikrėsti galima ir per užterštą maistą ar vandenį, ypač jei nesilaikoma higienos gaminant, apdorojant ar laikant produktus. Virusas į maistą gali patekti įvairiuose etapuose, todėl protrūkiai kartais siejami su bendru maitinimu ar konkrečiais maisto tiekimo grandinės taškais.

    Infekcija gali plisti ir per artimą kontaktą su sergančiuoju, įskaitant lytinius santykius. Rizika ypač išauga šeimoje, kolektyvuose, kelionėse ar gyvenant sąlygomis, kur sudėtinga užtikrinti nuoseklią higieną.

    Simptomai, eiga ir kada kreiptis į medikus

    Mažiems vaikams liga neretai praeina beveik be simptomų, tačiau suaugusiesiems ji dažniau pasireiškia aiškiai. Būtent todėl virusas gali plisti nepastebimai, kai žmogus dar nežino, kad yra užkrečiamas.

    Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka nuo 2 iki 7 savaičių, o vidutiniškai apie 28 dienas. Pradžia gali priminti įprastą virusinę infekciją: vargina silpnumas, prastesnė savijauta, kartais pakyla temperatūra, gali pykinti.

    Vėliau gali atsirasti požymių, susijusių su kepenų veikla: patamsėjęs šlapimas, pašviesėjusios išmatos, pilvo diskomfortas. Tipiškiausias simptomas yra gelta, tačiau ji pasireiškia ne visiems, todėl jos nebuvimas nereiškia, kad hepatito A nėra.

    Jeigu pasireiškia įtartini simptomai arba buvo kontaktas su sergančiuoju, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais, įvertinant antikūnų prieš hepatito A virusą rodiklius.

    Gydymas ir svarbiausia prevencija

    Specifinio vaisto, kuris tiesiogiai sunaikintų hepatito A virusą, dažniausiai neskiriama, todėl taikomas palaikomasis gydymas. Daugeliui pacientų svarbiausia poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir subalansuota mityba, o būklė per kelias savaites palaipsniui gerėja.

    Ligai įsibėgėjus ypač svarbu nevartoti vaistų savarankiškai, nes dalis preparatų gali papildomai apkrauti kepenis. Net ir nereceptinius vaistus saugiausia rinktis pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

    Gera žinia ta, kad hepatitas A netampa lėtine kepenų liga, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems kitomis kepenų ligomis sunki eiga pasitaiko dažniau, todėl kartais prireikia gydymo ligoninėje. Būtent dėl to prevencija laikoma kritiškai svarbia.

    Patikimiausia apsauga nuo hepatito A yra skiepai, suteikiantys ilgalaikį imunitetą. Jie ypač rekomenduojami prieš keliones į regionus, kur hepatitas A paplitęs dažniau, taip pat žmonėms, kurių rizika didesnė dėl darbo ar gyvenimo sąlygų.

    Ne mažiau svarbi ir kasdienė higiena: rankas būtina kruopščiai plauti vandeniu su muilu po tualeto, prieš valgį ir prieš ruošiant maistą. Taip pat svarbu vartoti saugų vandenį ir užtikrinti švarą virtuvėje, nes būtent paprasti įpročiai dažnai sustabdo protrūkius.

  • Nekaltas įprotis turguje gali baigtis ligoninėje: kodėl uogų ragauti nuo prekystalio negalima

    Vasarą turguose ir pakelės prekyvietėse daugelis pirkėjų vis dar paragauja uogų tiesiai nuo prekystalio. Infekcinių ligų specialistai ir visuomenės sveikatos institucijos perspėja, kad toks įprotis gali baigtis ūmiu žarnyno infekcijos protrūkiu ar net hospitalizacija.

    Didžiausia rizika slypi nematomuose užkratuose, kurie patenka ant uogų auginimo, skynimo, transportavimo ir prekybos metu. Uogos dažnai liečiasi su žeme, yra vežamos atvirose dėžėse, o pardavimo vietoje ant jų nusėda dulkės, jas paliečia rankos, jas pasiekia vabzdžiai.

    Kas pavojingiausia ant neplautų uogų

    Uogų paviršiuje gali būti ligas sukeliančių bakterijų ir virusų, plintančių per nešvarias rankas, vandenį ar užterštą aplinką. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką užsikrėsti salmonelioze, kampilobakterioze, įvairiomis žarnyno infekcijomis, o tam tikrais atvejais ir hepatitu A.

    Ne mažiau svarbi ir parazitų rizika. Ant žemai augančių uogų, pavyzdžiui, braškių, gali patekti mikroskopinės kirmėlių kiaušinėlių dalelės ar kiti teršalai iš dirvožemio, ypač jei laukuose naudojamos organinės trąšos.

    Specialistai pabrėžia, kad vien „nupūtimas“, nuvalymas servetėle ar patrinti į drabužį nepašalina mikroorganizmų. Patikimiausias būdas sumažinti riziką yra uogas nuplauti po tekančiu vandeniu, o jautresniems žmonėms rinktis tik namuose kruopščiai apdorotus produktus.

    Cheminės liekanos: kodėl ragauti dar rizikingiau

    Uogos, kaip ir kiti vaisiai, auginimo metu gali būti purškiamos augalų apsaugos produktais, kad būtų apsaugotos nuo ligų ir kenkėjų. Leistinos liekanos yra reglamentuojamos, tačiau ragaujant vietoje jūs negalite žinoti, kada ir kuo uogos buvo apdorotos, ar jos buvo tinkamai laikytos.

    „Pirkėjui saugiausia taisyklė paprasta: ne ragauti, o uogas įvertinti pagal kvapą, išvaizdą ir šviežumą, o namuose jas nuplauti“, – sako visuomenės sveikatos specialistai.

    Renkantis uogas patariama atkreipti dėmesį į ryškų natūralų aromatą, vienodą spalvą ir šviežias, nenuvytusias kotelių vietas. Jei uogos beveik nekvepia arba turi drėgmės, pelėsio, rūgimo požymių, tikėtina, kad jos bus prastesnės kokybės ir greičiau genda.

    Kaip sumažinti riziką namuose

    Grįžus namo uogas reikėtų perrinkti, pašalinti pažeistas ir pradėjusias gesti, nes jos gali pagreitinti visos dėžutės gedimą. Likusias uogas rekomenduojama plauti po vėsiu tekančiu vandeniu, ne mirkant ilgai dubenyje, kad neperneštumėte nešvarumų nuo vienos uogos ant kitos.

    Jei uogas valgys vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ar turintys silpnesnį imunitetą, saugumo kartelę verta kelti dar aukščiau. Tokiais atvejais ypač svarbu laikytis rankų higienos, uogas laikyti šaldytuve ir suvalgyti per kuo trumpesnį laiką.