Tag: HEPI

  • Eurostatas: 2026 metų pirmąjį pusmetį ES pinga elektra ir dujos, bet skirtumai – milžiniški

    Eurostatas: 2026 metų pirmąjį pusmetį ES pinga elektra ir dujos, bet skirtumai – milžiniški

    2026 metų pirmąjį pusmetį namų ūkių elektros ir gamtinių dujų kainos Europos Sąjungoje vidutiniškai mažėjo, lyginant su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Nors karo Irane pradžia didino didmenines dujų kainas, galutinės sąskaitos gyventojams daugelyje šalių per pirmąją metų pusę vis tiek buvo mažesnės, skelbia „Euronews“ remdamasis Eurostato duomenimis.

    Tačiau kainų skirtumai tarp valstybių išliko labai ryškūs: už tą patį elektros kiekį vienoje šalyje mokama kelis kartus daugiau nei kitoje.

    Be to, analitikai įspėja, kad didmeninių kainų pokyčiai į gyventojų sąskaitas ateina su vėlavimu, todėl didesni tarifai gali pasijusti vėliau – ypač 2027 metų pradžioje.

    Elektros kainos: brangiausia Airijoje, ES pigiausia – Vengrijoje

    Vertinant 38 Europos šalis, 2026 metų pirmąjį pusmetį namų ūkių elektros kaina su mokesčiais svyravo nuo 6,6 euro už 100 kWh Turkijoje iki 38,7 euro Airijoje.

    ES vidurkis siekė 28,3 euro už 100 kWh. Mažiausia kaina ES fiksuota Vengrijoje – 11,4 euro už 100 kWh.

    Po Airijos aukščiausios kainos eurais buvo Vokietijoje (36,2), Belgijoje (35,8), Austrijoje (32,6), Italijoje (31,4) ir Švedijoje (30,6) – visos viršijo 30 eurų už 100 kWh.

    Ispanijoje (25,1) ir Prancūzijoje (24,9) elektros kaina buvo mažesnė nei ES vidurkis.

    Perkamosios galios požiūriu pirmauja Rumunija, Lietuvoje – vienas didžiausių šuolių

    Įvertinus vietos kainų lygį (perkamosios galios standartais, PPS), šalių rikiuotė keičiasi: mažiausia elektros kaina buvo Islandijoje (12,6 PPS už 100 kWh), o didžiausia – Rumunijoje (46,9).

    Toliau pagal brangumą PPS skaičiavimuose sekė Lenkija (41,1) ir Čekija (34,3).

    Lyginant su 2025 metų antrąja puse, ES vidutiniškai elektros kainos sumažėjo 2,2 proc. Vis dėlto kai kur jos augo: didžiausias kilimas fiksuotas Suomijoje (19,5 proc.), o Lietuva kartu su Lenkija pateko tarp šalių, kur augimas siekė 10,6 proc.

    Lyginant 2026 metų pirmąjį pusmetį su 2025 metų pirmuoju pusmečiu, ES vidutinė elektros kaina sumažėjo 1,6 proc., bet Rumunijoje ji eurais šoktelėjo net 51,9 proc.

    Skirtumus, kodėl vienur kainos krenta, o kitur kyla, gali lemti valstybės politika ir kainos sandara: mokesčiai, rinkliavos bei tinklo mokesčiai sudaro reikšmingą galutinės kainos dalį.

    Dujos: brangiausia Švedijoje, ES pigiausia – Vengrijoje

    Namų ūkių gamtinių dujų kainos (29 šalys, kuriose yra duomenų) 2026 metų pirmąjį pusmetį svyravo nuo 1,6 euro už 100 kWh Sakartvele iki 22 eurų Švedijoje.

    ES vidurkis siekė 11 eurų už 100 kWh, o mažiausia kaina ES fiksuota Vengrijoje – 3,3 euro.

    Tarp brangiausių šalių pagal kainą eurais buvo ir Nyderlandai (16,2), Prancūzija (13,5), Portugalija (12,6) bei Austrija (12,4).

    PPS skaičiavimuose dujos brangiausios tapo Šiaurės Makedonijoje (20,8 PPS už 100 kWh), nors pagal eurus ši šalis buvo žemiau ES vidurkio. Mažiausia PPS kaina vėl fiksuota Vengrijoje (4,3).

    Lyginant su 2025 metų antrąja puse, ES vidutiniškai dujų kainos krito 10,2 proc. Didžiausi kritimai eurais buvo Italijoje (–23,2 proc.), Ispanijoje (–17,6 proc.) ir Graikijoje (–16 proc.), o didžiausias augimas – Turkijoje (12,9 proc.).

    Kodėl sąskaitos vėluoja reaguoti ir kas gali laukti 2027 metais?

    Profesorius Xiaoyi Mu iš Dandžio universiteto atkreipia dėmesį, kad tarp didmeninės dujų kainos (TTF) ir to, ką moka namų ūkiai, paprastai yra laiko tarpas – nuo kelių mėnesių iki daugiau nei metų.

    Vėlavimą didina fiksuotos kainos sutartys: kol galioja sutartos sąlygos, tiekėjai negali iškart perkelti didmeninių kainų šuolių vartotojams.

    Dar viena priežastis – tiekėjų praktika pirkti energiją iš anksto, siekiant apsidrausti nuo kainų svyravimų. Tai taip pat „ištempia“ didmeninių pokyčių įtaką galutinėms sąskaitoms.

    Pasak X. Mu, dėl ankstesnio didmeninių kainų kritimo 2026 metų pirmąjį pusmetį gyventojai dar galėjo jausti palankesnį efektą, tačiau vėliau sąskaitos gali didėti: didesni tarifai tikėtini 2026 metų antroje pusėje, o dar labiau – 2027 metų pirmoje pusėje.

    Namų ūkių energijos kainų indeksą (HEPI) sudarančių sostinių stebėsena rodo, kad nuo vasario 2 dienos iki rugsėjo 1 dienos dujų kainos ES sostinėse vidutiniškai augo 12 proc., o elektros – 4,2 proc.

  • Po Irano krizės europiečiai sukruto: vienur elektra pigo, kitur dujos šoko 30 proc.

    Po Irano krizės europiečiai sukruto: vienur elektra pigo, kitur dujos šoko 30 proc.

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja siejamas tiekimo neapibrėžtumas šį pavasarį vėl sudrebino energijos rinkas Europoje. Nors degalų brangimas daugelyje šalių buvo greitas, buitinių vartotojų sąskaitose ryškiausiai išsiskyrė dujos, o elektros kainos dalyje sostinių net traukėsi.

    Pagal Household Energy Price Index (HEPI), kurį sudaro Energie-Control Austria, MEKH ir „VaasaETT“, nuo 2026 metų vasario 2 dienos iki 2026 metų balandžio 1 dienos vidutinė galutinė elektros kaina ES sostinėse sumažėjo 3,1 proc. Per tą patį laikotarpį dujų kainos vidutiniškai pakilo 6,8 proc.

    Elektros kainos: kritimas šiaurėje

    HEPI duomenys rodo, kad didžiausias elektros kainos kritimas fiksuotas Taline, kur ji sumažėjo 19 proc. Toliau rikiuojasi Kopenhaga su 15,9 proc., Stokholmas su 15,2 proc. ir Liubliana su 15 proc. mažėjimu.

    Ryškesnis nei 10 proc. atpigimas taip pat matytas Helsinkyje, Rygoje ir Madride. Analitikai tai sieja su sezoniškumu: pasibaigus šildymo sezonui paklausa krenta, o atsinaujinančios generacijos dalis pavasarį paprastai didėja.

    „Besitęsianti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose iš esmės yra degalų pasiūlos šokas. Todėl tiesioginis poveikis Europos dujų tiekimui ir mažmeninėms dujų kainoms yra ryškesnis nei elektros rinkoms“, – sakė „VaasaETT“ vyresnysis energijos rinkų analitikas Ioannis Korras.

    Ne visur elektra pigo: didžiausias augimas fiksuotas Romoje, kur kaina kilo 7,9 proc. Didesnis nei 3 proc. padidėjimas matytas Dubline, Lisabonoje ir Atėnuose, o kai kuriose sostinėse pokyčiai buvo minimalūs.

    Dujos: šuoliai iki 30 proc.

    Skirtingai nei elektra, buitinių dujų kainos daugumoje ES sostinių didėjo. Per minėtą laikotarpį vidurkis pakilo nuo 10,67 euro cento už kilovatvalandę iki 11,40 euro cento už kilovatvalandę.

    Didžiausi šuoliai fiksuoti Briuselyje ir Berlyne, kur kainos augo beveik po 30 proc. Didesnis nei 20 proc. kilimas užfiksuotas Atėnuose, o dviženklis augimas matytas Vienoje, Amsterdame ir Romoje.

    Tuo pat metu išsiskyrė kelios sostinės, kur dujos pigo: didžiausias kritimas registruotas Madride, o mažėjimas matytas ir Liublianoje bei Varšuvoje. Šiuos skirtumus gali lemti tiek skirtinga tiekimo struktūra, tiek reguliavimo bei mokesčių sprendimai.

    „Skirtumai tarp elektros ir dujų kainų judėjimo rodo struktūrinį atsiejimą Europos rinkose, kurį lemia skirtingas kuro miksas ir valdžios intervencijos. Dujų kainas labiau veikia pasauliniai tiekimo ribojimai ir geopolitinė rizika, o elektros kainas – vietinė generacija ir politika“, – teigė I. Korras.

    Kur už energiją mokama daugiausia?

    Balandžio pradžioje nominalios buitinių vartotojų elektros kainos Europoje labai skyrėsi. Brangiausiai už kilovatvalandę mokėjo Berno, Briuselio, Dublino, Berlyno, Prahos ir Londono gyventojai, o kai kuriose kitose sostinėse kaina buvo kelis kartus mažesnė.

    Dujų kainų skirtumai dar ryškesni: nuo itin žemų kainų Kyjive iki aukščiausių rodiklių Stokholme. Į galutinę sąskaitą skirtingose šalyse reikšmingai įeina mokesčiai ir skirstymo bei tiekimo kaštai, o valdžios sprendimai dėl tarifų ar lengvatų gali greitai pakeisti vartotojų patiriamą naštą.

    Energetikos analitikai pabrėžia, kad artimiausiais mėnesiais kainų kryptį lems ne tik geopolitika ir pasaulinė dujų rinka, bet ir vietinės sąlygos: vėjo bei saulės generacija, hidroresursų situacija, tinklų mokesčiai bei valstybės taikomos kompensavimo priemonės. Dėl to vartotojams skirtingose šalyse tie patys įvykiai gali atsispindėti labai nevienodose sąskaitose.