Skrandžio vėžys neretai vystosi lėtai ir ilgą laiką nesukelia būdingų simptomų, todėl liga dažnai nustatoma pavėluotai. Tačiau kuo anksčiau jis atpažįstamas, tuo daugiau veiksmingo gydymo galimybių atsiranda pacientui.
Kaip rašoma Lenkijos onkologinių ligų kompiume, 2013–2022 metais Lenkijoje kasmet vidutiniškai diagnozuota daugiau nei 5 200 naujų skrandžio vėžio atvejų. Daugiau pacientų sudarė vyrai – apie 63 proc.
Liga dažniausiai nustatoma vyresniems nei 60 metų žmonėms, tačiau maždaug 2 proc. atvejų tenka jaunesniems nei 40 metų. Tai reiškia, kad užsitęsusio negalavimo nereikėtų nurašyti vien amžiui ar stresui – sprendimą, ar reikalingi tyrimai, turi priimti gydytojas.
Skrandžio vėžys dažniausiai prasideda gleivinėje, o vėliau gali skverbtis giliau, plisti į limfmazgius ir kitus organus. Būtent lėtas progresavimas ir „neaiškūs“ pirmieji požymiai yra viena didžiausių ankstyvos diagnostikos kliūčių.
Ankstyvi simptomai dažnai primena įprastus virškinimo sutrikimus
Pradiniai skrandžio vėžio požymiai gali būti labai nespecifiniai ir priminti refliuksą, nevirškinimą ar mitybos klaidas. Vienkartinis rėmuo ar pilvo diskomfortas savaime dar nereiškia onkologinės ligos.
Daug svarbiau, ar simptomai kartojasi, užsitęsia, stiprėja, ar atsiranda papildomų nerimą keliančių pokyčių. Vienas iš įvardijamų ankstyvų signalų – jausmas, kad sotumas ateina greitai, net suvalgius nedaug.
Pažengus ligai gali pasireikšti ryškesni simptomai: rijimo sutrikimai, vėmimas su krauju, juodos (deguto spalvos) išmatos, mažakraujystė, silpnumas. Taip pat gali didėti pilvo apimtis dėl skysčių kaupimosi pilvo ertmėje.
Kas didina riziką: nuo „Helicobacter pylori“ iki gyvenimo būdo
Vienos priežasties, dėl kurios išsivysto skrandžio vėžys, paprastai nėra – dažniausiai tai ilgalaikio kelių veiksnių poveikio rezultatas. Dalis jų susiję su gyvenimo būdu, dalis – su persirgtomis ligomis, infekcijomis ar paveldimumu.
Vienas geriausiai ištirtų rizikos veiksnių – infekcija bakterija Helicobacter pylori. Ji gali ilgai gyventi skrandžio gleivinėje, sukelti lėtinį uždegimą, o daliai žmonių – palaipsniui lemti gleivinės pažeidimus ir ikivėžinius pokyčius, nors tai nereiškia, kad kiekvienas užsikrėtęs žmogus susirgs.
Riziką didina ir mitybos įpročiai, ypač dažnas sūrių, rūkytų, konservuotų produktų bei perdirbtos mėsos vartojimas. Taip pat reikšmingas veiksnys yra rūkymas – rizika auga kartu su rūkymo trukme ir intensyvumu.
Didesnė rizika siejama ir su kai kuriomis lėtinėmis skrandžio ligomis, pavyzdžiui, lėtiniu atrofiniu gastritu, žarnine metaplazija ar tam tikrais skrandžio polipais, kuriuos būtina vertinti ir stebėti. Prie rizikos veiksnių minimi ir gausus alkoholio vartojimas bei nutukimas, ypač pilvinis.
Jeigu skrandžio vėžys buvo diagnozuotas artimiems giminaičiams, svarbu apie tai informuoti gydytoją. Kai kuriais atvejais liga gali būti susijusi su paveldimomis genetinėmis mutacijomis.
Gastroskopija – pagrindinis tyrimas, o diagnozę patvirtina biopsija
Pagrindinis tyrimas, leidžiantis nustatyti skrandžio vėžį, yra gastroskopija – per burną įvedamas lankstus endoskopas su kamera, leidžiantis apžiūrėti stemplę, skrandį ir dvylikapirštės žarnos pradžią. Jei matomas įtartinas pakitimas, paimami audinio mėginiai.
Galutinę diagnozę patvirtina arba paneigia histopatologinis tyrimas – vien endoskopinio vaizdo nepakanka. Patvirtinus vėžį, kitas žingsnis – ligos išplitimo (stadijos) įvertinimas.
Tam atliekami vaizdiniai tyrimai, įskaitant kompiuterinę tomografiją, o kai kuriais atvejais gali būti reikalinga endoskopinė echoskopija ar diagnostinė laparoskopija. Nuo to, ar navikas lokalus, ar jau išplitęs, priklauso gydymo taktika.
Pažengusiais atvejais svarbūs ir molekuliniai tyrimai, pavyzdžiui, HER2 žymens nustatymas. Jie gali padėti nuspręsti, ar pacientui tinka taikinių terapija ar imunoterapija.
Pažymima, kad Lenkijoje nėra visuotinės skrandžio vėžio patikros programos žmonėms be simptomų. Vis dėlto tai nereiškia, kad gastroskopija atliekama tik tada, kai būklė tampa sunki – sprendimas priklauso nuo simptomų, amžiaus, ligų istorijos ir rizikos veiksnių.
Gydymo galimybės: nuo endoskopinių metodų iki kompleksinės terapijos
Pastaraisiais metais išsiplėtė skrandžio vėžio gydymo arsenalas: be chirurgijos taikoma chemoterapija, imunoterapija ir molekuliniu taikiniu paremti vaistai. Konkretus planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į naviko išplitimą, lokalizaciją, tyrimų rezultatus ir paciento bendrą būklę.
Jei vėžys aptinkamas itin anksti ir atitinka tam tikrus kriterijus, pakitimą kartais galima pašalinti endoskopiškai, neoperuojant atvirai ir nešalinant viso skrandžio. Vienas tokių metodų – endoskopinė pogleivio disekcija (ESD), tačiau ji tinka ne visais atvejais.
Kai navikas įauga giliau, bet nėra tolimųjų metastazių, gydymo pagrindas dažniausiai yra operacija – pašalinama dalis skrandžio arba visas organas, kartu pašalinant ir dalį limfmazgių. Po visiško skrandžio pašalinimo virškinamasis traktas atstatomas, tačiau pacientui tenka keisti mitybos režimą ir stebėti mitybinę būklę, įskaitant vitamino B12 atsargas.
Dalies pacientų gydyme taikoma apieoperacinė chemoterapija – vaistai skiriami prieš operaciją ir po jos. Priešoperacinis gydymas gali sumažinti naviką ir sunaikinti dalį vėžinių ląstelių, o pooperacinis – mažinti atkryčio riziką.
Modernesnėmis galimybėmis laikoma taikinių terapija, pavyzdžiui, HER2 teigiamais atvejais, ir imunoterapija, kuri pasitelkia imuninę sistemą kovai su liga. Šios priemonės taikomos tik tam tikromis aplinkybėmis, pagal naviko ypatybes ir tyrimų rezultatus.
Jei liga išplinta į kitus organus, visiškai pašalinti naviką dažniausiai nebeįmanoma, tačiau gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą, prailginti gyvenimą ir pagerinti jo kokybę. Tokiais atvejais svarbi ir palaikomoji pagalba – skausmo, pykinimo kontrolė, dietologo bei psichologinė parama.
Tekste pateikiami Lenkijos Krajowego Rejestru Nowotworów duomenys, kad 2023 metais šalyje diagnozuoti 4 896 nauji skrandžio vėžio atvejai, o 4 531 žmogus nuo šios ligos mirė. Taip pat nurodoma, jog ankstyvoje stadijoje penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 75 proc., o pažengusiose stadijose prognozės prastesnės.
