Tag: Herrenknecht

  • Lodzėje – milžiniška TBM: „CPK“ KDP tunelis bus gręžiamas rekordinio dydžio skydu

    Lodzėje – milžiniška TBM: „CPK“ KDP tunelis bus gręžiamas rekordinio dydžio skydu

    Lodzėje į statybvietę atgabentas didžiausias tunelių gręžimo mašinos TBM elementas – pjovimo skydas, kuris bus naudojamas greitųjų geležinkelių KDP tuneliui. Projektas yra platesnės Lenkijos transporto pertvarkos dalis, susijusios su „CPK“ programa ir vadinamąja Y formos greitųjų linijų koncepcija.

    TBM įranga į Lodzę gabenama dalimis, o svarbiausio komponento transportas tapo atskira logistine operacija. Dėl gabaritų ir eismo ribojimų krovinys vežtas naktį, pasitelkiant specializuotą techniką ir iš anksto suderintus maršrutus.

    Skydas, kuris bus montuojamas į TBM priekį, sveria 145 tonas, o jo skersmuo siekia 8,4 metro. Tokie parametrai rodo, kad darbai bus vykdomi dideliame gylyje ir sudėtingomis geologinėmis sąlygomis, todėl itin svarbus tikslus surinkimas bei nuolatinė statybos proceso kontrolė.

    Tunelio rangovu nurodoma bendrovė „PORR“, kuri statybvietėje jau anksčiau parengė pagrindinę infrastruktūrą, reikalingą TBM paleidimui. Tarp svarbiausių darbų – starto ir pabaigos kamerų įrengimas, taip pat kėlimo įrangos testai, būtini saugiam masyvių detalių montavimui.

    Planuojama, kad Lodzės KDP tunelis bus vienas ilgiausių tokio tipo geležinkelio tunelių Lenkijoje – jo ilgis sieks 4,6 kilometro. Projektiniuose sprendiniuose minima ir reikšminga tunelio erdvė, nes numatomas apie 14 metrų plotis, leidžiantis užtikrinti reikiamus techninius ir saugos reikalavimus.

    Pagal skelbiamus grafikus, pagrindinė konstrukcija turėtų būti užbaigta iki 2029 metų pabaigos, o vėliau sektų kiti geležinkelio infrastruktūros įrengimo etapai. Pirmųjų traukinių eismas tuneliu siejamas su 2032 metais, tačiau galutiniai terminai priklausys nuo statybos eigos, bandymų ir visos linijos parengties.

  • Lenkijos ilgiausias geležinkelio tunelis po Lodze: 145 tonų TBM dalis jau pakeliui į statybvietę

    Į Lodzę artėja svarbiausia tunelių gręžimo mašinos (TBM) dalis, kuri užbaigs sudėtingą logistikos operaciją – centralinė pjovimo galvutės sekcija su pagrindine pavara. Krovinys sveria 145 tonas, todėl jis gabenamas naktimis, o kelionė iki statybvietės trunka kelias naktis.

    Ši TBM bus naudojama būsimam greitųjų geležinkelių tuneliui po Lodze, kuris taps ilgiausiu ir plačiausiu tokio tipo geležinkelio objektu Lenkijoje, išgręžtu vienu ištisiniu ruožu. Tunelio skersmuo sieks apie 14 metrų, o ilgis – apie 4,6 kilometro.

    Kas vyksta statybvietėje?

    Atgabenus pagrindinį elementą, rangovai pereis prie visos mašinos montavimo ir techninių bandymų. Pasirengimo darbai užtruks dar kelis mėnesius, o pats gręžimas, pagal dabartinį grafiką, turėtų prasidėti 2027 metų pavasarį starto šachtoje Retkinijoje.

    Didelių gabaritų kroviniai įprastai planuojami taip, kad kuo mažiau trikdytų miesto ir tarpmiestinio eismo ritmą, todėl konvojai dažniausiai juda naktimis. Tokia logistika reikalauja specialių maršrutų, leidimų, policijos palydos ir laikinų eismo ribojimų.

    Kodėl tunelis svarbus KDP projektui?

    Tunelis po Lodze numatomas kaip vienas kertinių greitųjų geležinkelių infrastruktūros mazgų – jis turėtų užtikrinti miesto pervažiuojamumą traukiniams, neapkraunant paviršinių gatvių ir tankiai užstatytų rajonų. TBM technologija tokiose vietose pasirenkama dėl didesnio tikslumo ir mažesnio poveikio paviršiui, palyginti su atvirais kasimo darbais.

    Projektas siejamas su vadinamuoju Y formos greitųjų geležinkelių koridoriumi, kuriuo planuojama sujungti Varšuvą, naują oro uostą, Lodzę ir toliau kryptimis į Vroclavą bei Poznanę. Dėl to tunelis laikomas ne tik miesto, bet ir viso šalies greitųjų susisiekimo planų infrastruktūriniu „butelio kakliuku“, nuo kurio priklausys būsimos linijos pralaidumas.

  • Po Alpėmis gimsta rekordinis tunelis: 64 km projektas žada apversti Europos geležinkelius

    Po Alpėmis gimsta rekordinis tunelis: 64 km projektas žada apversti Europos geležinkelius

    Po Alpėmis gręžiamas rekordinis tunelis

    Tirolio regione, netoli Brennerio perėjos, vyksta vienos didžiausių Europos infrastruktūros statybų – ties Steinach am Brenner kasamas Brennerio bazinis tunelis. Jis sujungs Austriją ir Italiją bei taps svarbia grandimi transeuropiniame geležinkelių tinkle, skirtame krovininiam ir keleiviniam judėjimui tarp Šiaurės ir Pietų Europos.

    Planuojama, kad bendra tunelio sistema sieks apie 64 kilometrus, todėl tai būtų ilgiausia pasaulyje požeminė geležinkelio trasa. Projektų vadovai pabrėžia, kad tai tarptautinis darbas, kuriame dalyvauja specialistai iš daugelio Europos valstybių.

    Milžiniškos mašinos ir europinė pramonė

    Statybose naudojamos didžiulės tunelių kasimo mašinos, galinčios nuolat gręžti uolienas giliai po kalnais. Pasak projekto atstovų, objekte dirba komandos iš 11 šalių, o darbus vykdo įvairios Europos rangovų ir inžinerijos bendrovės.

    Vienas matomiausių vardų šiame projekte – „Herrenknecht“, didelių tunelių kasimo įrenginių gamybos lyderė. Bendrovė turi apie 5 000 darbuotojų visame pasaulyje, o jos metinė apyvarta viršija 1 milijardą eurų.

    „Vien europiečiai gali didžiuotis tuo, ką čia kuriame – tai bendras Europos darbas“, – sakė projekto vadovas Sebastianas Reimannas.

    Kodėl šis tunelis svarbus Europai

    Brennerio bazinis tunelis laikomas strateginiu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia jis turėtų sutrumpinti kelionės laiką per Alpes ir sumažinti sunkvežimių srautus per kalnų perėjas, nes daugiau krovinių galėtų būti perkelta į geležinkelius.

    Antra, tai dalis platesnės ES krypties stiprinti geležinkelių vaidmenį, ypač tarptautiniuose maršrutuose, kur kelių transportas sukuria daug triukšmo, spūsčių ir taršos. Dideli infrastruktūros projektai taip pat kelia klausimą, kiek Europa gali ir turi remtis savo pramonės pajėgumais, kai pasaulinė konkurencija aštrėja.

    „Be muitų prieš Kiniją Europa žlugs, nes mus spaudžia kainų dempingas“, – sakė inžinierius ir „Herrenknecht“ įkūrėjas Martinas Herrenknechtas.

    Diskusijos dėl europinės gamybos prioriteto viešuosiuose pirkimuose ir dėl apsaugos priemonių nuo dempingo nėra naujos, tačiau tunelio statybos kontekste jos įgauna praktinį svorį. Tokie projektai parodo, kad milžiniškos apimties darbams reikalinga ne tik statybų logistika, bet ir ilgalaikis Europos pramonės konkurencingumas.