CP v2

Tag: Hezbollah

  • Libano prezidentas po Izraelio smūgių, nusinešusių 11 gyvybių: tai ženklas deryboms

    Libano prezidentas po Izraelio smūgių, nusinešusių 11 gyvybių: tai ženklas deryboms

    Smūgiai pietų Libane

    Libano prezidentas Josephas Aounas pareiškė, kad naujausi Izraelio smūgiai pietų Libane, per kuriuos žuvo mažiausiai 11 žmonių, siunčia aiškią žinią dėl vykstančių derybų ir tarpininkavimo pastangų. Jo biuro išplatintame pranešime pabrėžta, kad tokie veiksmai daro tiesioginę įtaką taikos proceso klimatui.

    Libano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad smūgiai suduoti Anzaro ir Deir al Zahrani vietovėse, tarp žuvusiųjų buvo trys vaikai ir dvi moterys. Pranešta ir apie žuvusią šeimą iš Anzaro miestelio, o tai sustiprino spaudimą šalies vadovybei reaguoti griežčiau.

    „Prezidentas Aounas mano, kad šie pažeidimai yra aiški žinia derybų procesui ir Jungtinių Valstijų pastangoms įgyvendinti susitarimą“, – sakoma prezidento biuro pareiškime.

    Izraelio paaiškinimas ir „Hezbollah“ grasinimai

    Izraelio kariuomenė teigė, kad smūgiai buvo atsakas į Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ ataką prieš Izraelio karių pozicijas Ali al Tahero kalnagūbryje, vadinamojoje saugumo zonoje. Izraelis pastaraisiais mėnesiais nuolat kartoja, kad siekia naikinti, jo vertinimu, kovotojų infrastruktūrą pietų Libane.

    Vėliau šeštadienį „Hezbollah“ perspėjo, kad naujausios atakos „sulauks atitinkamo atsako“, ir kritikavo Libano valdžią dėl, grupuotės vertinimu, per didelio pasitikėjimo JAV vadovaujamomis derybomis. Tokie pareiškimai rodo, kad įtampa gali peraugti į naują eskalacijos bangą.

    Kas numatyta birželio susitarime

    Birželį Izraelis ir Libanas buvo sutarę dėl JAV remiamo pagrindų susitarimo, kurio tikslas buvo mažinti karo veiksmų intensyvumą ir sudaryti sąlygas laipsniškam Izraelio pajėgų pasitraukimui. Pagal šį rėmą pasitraukimas siejamas su patikrinamu nevalstybinių ginkluotų grupių nuginklavimu ir su jomis siejamos infrastruktūros išmontavimu.

    Dabartiniai smūgiai, Libano vadovybės vertinimu, kelia klausimą, ar derybinė trajektorija išliks, kai vienu metu vyksta ir karinės operacijos, ir politinės konsultacijos. Tarptautiniams tarpininkams tai reiškia sudėtingesnę užduotį: stabdyti smurtą, kartu bandant pasiekti praktinių saugumo garantijų abiem pusėms.

  • Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Romoje įvyko naujas tiesioginių Libano ir Izraelio derybų etapas, kurį tarpininkauja Jungtinės Valstijos. Pagrindinis Beiruto tikslas – pasiekti laipsnišką Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Libano pietų ir aiškų veiksmų grafiką.

    Derybos rengiamos JAV ambasadoje Italijos sostinėje ir, kaip skelbiama, turėtų trukti iki ketvirtadienio. Šis susitikimas laikomas dar vienu bandymu sukonkretinti anksčiau sutartą derybų rėmą dėl saugumo, sienos klausimų ir ginkluotų grupuočių kontrolės.

    Birželį Vašingtone šalys buvo sutarusios dėl principinio rėmo, apimančio „Hezbollah“ nuginklavimą, laipsnišką Izraelio kariuomenės pasitraukimą ir Libano kariuomenės dislokavimą pietuose. Procesą planuota pradėti bandomosiose teritorijose, vadinamose pilotinėmis zonomis, kuriose tikrinamas susitarimų įgyvendinimas vietoje.

    Dabartinis derybų ciklas yra septintas nuo tada, kai „Hezbollah“ kovo mėnesį įsitraukė į regiono konfliktą, apšaudydama Izraelį raketomis, o Izraelis atsakė plataus masto oro smūgiais ir sausumos operacijomis. Libanas skelbia, kad per eskalaciją žuvo daugiau nei 4 300 žmonių, o pietiniai rajonai patyrė didelę infrastruktūros žalą.

    „Tiesioginės derybos Libanui neatneš nieko, tik gėdą, pažeminimą ir virtinę nuolaidų“, – sakė „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas.

    Jis taip pat kritikavo Libano prezidentą Josephą Aouną, teigdamas, kad šis esą nebeatlieka vienijančio vaidmens. Tokia retorika atspindi gilų vidaus politinį skilimą: dalis Libano politinės sistemos siekia valstybės institucijų kontrolės pietuose, o „Hezbollah“ nepritaria bet kokiam nuginklavimo scenarijui.

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani paragino abi puses išlaikyti konstruktyvų toną ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie leistų pilnai įgyvendinti sutartą rėmą. Italija šiame procese veikia kaip priimančioji šalis, tačiau realus tarpininkavimo vaidmuo tenka Vašingtonui.

    Vienu iš pirmųjų praktinių žingsnių po ankstesnių derybų Izraelio kariuomenė pasitraukė iš Zawtar al-Gharbiya kaimo prieigų, kuris įvardijamas kaip viena pilotinių zonų. Libano kariuomenė ten buvo dislokuota, o gyventojams leista apžiūrėti namus ir verslus.

    Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas yra pareiškęs, kad šalis siekia nuoseklių Izraelio pasitraukimų, kurie galiausiai vestų į visišką pajėgų išvedimą iš Libano teritorijos. Tuo metu JAV diplomatai pabrėžia, kad skubėjimas gali sukelti papildomų rizikų civiliams, todėl pilotinių zonų plėtra turi remtis aiškiai suderinta procedūra.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad susitarimo sėkmė priklausys nuo dviejų lygiagrečių išbandymų. Pirma, ar Libano valdžia ir kariuomenė pajėgs realiai plėsti kontrolę pietuose ir apriboti nevalstybinių ginkluotų struktūrų veikimą, antra, ar Izraelis laikysis pasitraukimo įsipareigojimų, kai pilotinės zonos bus parenkamos jautriausiose teritorijose.

    Nors po pastarųjų susitarimų smurto lygis, kaip skelbiama, sumažėjo, Libanas ir toliau praneša apie pavienius Izraelio smūgius, apšaudymą, sprogdinimus bei griovimus pietiniuose kaimuose. Derybose Romoje siekiama sumažinti tokių incidentų tikimybę ir sukurti veikiančią saugumo architektūrą, kuri užkirstų kelią naujam konflikto etapui.

    Regiono kontekste šios derybos vertinamos kaip bandymas sujungti taktinius saugumo sprendimus su platesnėmis politinėmis garantijomis. Praktikoje tai reiškia, kad greta kariuomenių išsidėstymo ir sienos klausimų sprendimo teks atsakyti ir į sudėtingiausią klausimą – kas ir kokiomis sąlygomis realiai užtikrins „Hezbollah“ ginkluotės kontrolę, kad procesas nevirstų laikina pauze prieš naują eskalaciją.

  • Storm-1516: tariamas „Hezbollah“ grasinimų vaizdo įrašas prieš Bastilijos dieną – galimas Rusijos pėdsakas

    Storm-1516: tariamas „Hezbollah“ grasinimų vaizdo įrašas prieš Bastilijos dieną – galimas Rusijos pėdsakas

    Prieš Prancūzijos Bastilijos dienos minėjimą socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame tariami „Hezbollah“ kovotojai grasina išpuoliais Prancūzijoje. Tyrėjai ir faktų tikrintojai teigia, kad įrašas greičiausiai suklastotas, o jo platinimas gali sietis su Rusijai priskiriama įtakos operacija Storm-1516.

    Įrašas pirmiausia pasirodė „Telegram“, o vėliau persikėlė į „X“ ir „Facebook“, kur surinko beveik 1 000 000 peržiūrų. Matyti trys gobtuvais prisidengę vyrai su uniformomis, stovintys šalia manekeno, vaizduojančio Prancūzijos Užsienio legionieriaus figūrą.

    Vaizdo įraše skamba grasinimai liepos 14 dieną „pralieti kraują“, jei Prancūzija ir toliau, kaip teigiama, „tieks ginklus“ Izraeliui. Įrašo pabaigoje vienas iš vyrų peiliu nukerta manekeno galvą, taip sustiprindamas bauginimo efektą.

    Kas kelia įtarimų?

    Nors socialiniuose tinkluose platinant įrašą tvirtinta, kad tai „Hezbollah“, pačiame vaizdo įraše aiškaus prisistatymo nėra. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad įraše nematyti „Hezbollah“ simbolikos, kuri paprastai naudojama organizacijos oficialiuose pranešimuose ir propagandinėje medžiagoje.

    Kalbą vertinę arabų kalbos specialistai nurodė, kad tariamas akcentas primena Levanto regiono arabų kalbą, tačiau nėra būdingas libanietiškam tarimui. Be to, kalbėtojas daro gramatinių klaidų, kurios, jų vertinimu, mažina tikimybę, kad įrašą būtų kūrusi „Hezbollah“ aplinka.

    Faktų tikrintojai taip pat siejo įrašo plitimą su paskyromis, kurios dažnai skleidžia prorusiškus naratyvus ir koordinuotai perpublikuoja panašų turinį. Tarp platintojų identifikuotos paskyros, palaikančios Sahelio valstybių aljansą ir demonstruojančios ryškiai antivakarietišką komunikaciją.

    Storm-1516 taktika ir tikslai

    Storm-1516 siejama su melagingų ar iškraipytų žinučių sklaida apie Europą ir Vakarų valstybes, siekiant kelti įtampą bei mažinti pasitikėjimą institucijomis. Tyrėjai pabrėžia, kad tokiose operacijose dažnai pasitelkiami suklastoti vaizdo įrašai, apsimetimas žurnalistais ar žiniasklaidos priemonėmis, taip pat samdomi aktoriai, vaidinantys tariamus liudininkus.

    Naujausia tendencija – vis platesnis DI naudojimas: nuo vaizdo ir garso manipuliacijų iki greitai gaminamų, skirtingoms auditorijoms pritaikytų dezinformacijos versijų. Tokie įrankiai leidžia sumažinti klastočių kūrimo kainą ir didinti jų kiekį, o tikroviškumo įspūdis dažnai pasiekiamas būtent emociniu, bauginančiu turiniu.

    Tyrėjai nurodo, kad šis įrašas savo struktūra ir platinimo schema primena ankstesnius atvejus, kai socialiniuose tinkluose buvo skleidžiami tariamų islamistinių grupuočių grasinimai Prancūzijai. Panašūs klipai anksčiau buvo vertinti kaip bandymai pasinaudoti dideliais renginiais ar jautriomis datomis, kad visuomenėje sustiprėtų nesaugumo jausmas ir poliarizacija.

    Ekspertai ragina tokį turinį vertinti atsargiai: tikrinti, ar yra patikimų patvirtinimų iš institucijų, ieškoti originalaus šaltinio, atkreipti dėmesį į logotipų, kalbos ir platinimo tinklų neatitikimus. Didelio atgarsio sulaukiantys grasinimai dažnai būna sukurti taip, kad vartotojai jais dalintųsi skubėdami ir neįvertinę konteksto.

  • Požeminiai tuneliai po Lenkijos ir Baltarusijos siena: pareigūnai tikrina galimas sąsajas su „Hamas“

    Lenkijos sienos apsaugos pareigūnai pranešė aptikę kelis požeminius tunelius po siena su Baltarusija, kuriais, įtariama, buvo organizuojamas neteisėtas migrantų patekimas į Europos Sąjungą. Per vieną iš tokių perkasų per trumpą laiką galėjo pereiti daugiau kaip 180 užsieniečių, daugiausia iš Afganistano ir Pakistano.

    Tuneliai aptikti Podlaskės vaivadijoje, miškingose vietovėse netoli Narevkos. Pareigūnų duomenimis, vienas iš jų buvo kelių dešimčių metrų ilgio, apie 1,5 metro aukščio, o įėjimas buvo paslėptas Baltarusijos pusėje, išėjimas – netoli pasienio užtvaro Lenkijos teritorijoje.

    Kas kelia didžiausią įtarimą?

    Didžiausią nerimą kelia ne vien pats tunelių egzistavimas, bet ir jų konstrukcijos pobūdis. Saugumo ekspertai, kurių vertinimai aptariami tarptautinėje žiniasklaidoje, pabrėžia, kad tokio tipo požeminė infrastruktūra dažniau siejama su gerai organizuotomis, resursų turinčiomis grupėmis, o ne atsitiktiniais kontrabandininkais.

    Dėl to Lenkijos pareigūnai, remdamiesi pirminiais požymiais ir analize, neatmeta versijos, kad prie tunelių įrengimo galėjo prisidėti asmenys, turintys ryšių su radikaliomis struktūromis, įskaitant „Hamas“ ar „Hezbollah“, taip pat su „Islamo valstybės“ tinklais. Tokie vertinimai kol kas įvardijami kaip tiriamos kryptys, o ne patvirtinti faktai.

    Migrantų maršrutai ir sulaikymai

    Lenkijos pasieniečiai teigia, kad dalį asmenų pavyko sulaikyti netrukus po sienos kirtimo. Tarp sulaikytųjų buvo ir du vairuotojai, kurie, įtariama, atvyko paimti migrantų ir gabenti juos toliau į Vakarų Europą.

    Pastaraisiais metais Lenkija ir kitos regiono valstybės migracijos spaudimą Baltarusijos pasienyje įvardija kaip hibridinės veiklos elementą. Varšuva ne kartą kaltino Minsko struktūras prisidedant prie neteisėtos migracijos organizavimo, o pasienyje nuolat stiprinamos tiek fizinės, tiek technologinės kontrolės priemonės.

    Ką tai reiškia saugumui?

    Požeminių perkasų aptikimas rodo, kad kontrabandininkai ir nelegalios migracijos organizatoriai prisitaiko prie sustiprintų užtvarų ir stebėjimo sistemų. Tokie tuneliai yra sudėtingiau aptinkami, reikalauja planavimo ir logistikos, todėl tyrėjams svarbu nustatyti ne tik vykdytojus, bet ir finansavimo bei koordinavimo grandinę.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad tyrimas tęsiamas, o galimos tarptautinių ekstremistinių organizacijų sąsajos bus vertinamos remiantis žvalgybine informacija ir kriminalistiniais duomenimis. Kol kas tai išlieka viena iš versijų, kuriai patvirtinti reikalingi papildomi įrodymai.

  • Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelio kariuomenė surengė naujus oro smūgius Pietų Libane, pranešė šalies valstybinė žiniasklaida. Atakos fiksuotos keliuose pietiniuose rajonuose, o vietos pranešimuose minimi sužeistieji ir žuvusieji.

    Smūgiai tęsiasi tuo metu, kai regione laukiama galutinio JAV ir Irano susitarimo dėl karo veiksmų užbaigimo gairių. Nors pastarosiomis dienomis smurto intensyvumas Libane mažėjo, pranešama, kad nuo susitarimo paskelbimo Izraelio atakos pietuose pražudė mažiausiai penkis žmones.

    Libano nacionalinė naujienų agentūra skelbė, kad Izraelio lėktuvai smogė Nabatieh al-Fawqa apylinkėms ir rytiniams Kfar Tebnit pakraščiams. Taip pat pranešta apie drono ataką Ansarijos miestelyje, Zahrani teritorijoje.

    Ši eskalacija siejama su platesniu regioniniu konfliktu, į kurį įsitraukė Irano remiama grupuotė „Hezbollah“. Ji anksčiau į konfliktą įtraukė Libaną, o Izraelis atsakė intensyvia oro kampanija ir sausumos operacijomis, teigdama, kad siekia neutralizuoti grėsmę šiauriniuose pasienio rajonuose.

    Kas kelia didžiausią neapibrėžtumą?

    Vienas svarbiausių klausimų, lydinčių numatomą JAV ir Irano susitarimą, yra tai, kaip jis apims Libaną ir Izraelio veiksmus jo teritorijoje. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai pareiškė, kad konflikto pabaiga būtų nepilna, jei Izraelio pajėgos nepasitrauktų iš per karą užimtų teritorijų.

    „Bet koks karinis smūgis Libanui nuo šiol ir tolesnė Libano teritorijų okupacija bus laikomi susitarimo memorandumo pažeidimu“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Tuo metu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kartojo, kad šalies pajėgos Libane liks „tiek, kiek reikės“. Ši pozicija rodo, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl nesuderinamų sąlygų.

    Įtampa tarp sąjungininkų

    Izraelio veiksmai Libane pastarosiomis dienomis, anot pranešimų, didino trintį ir su Vašingtonu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kritikavo Benjaminą Netanyahu, ragindamas atsakingiau vertinti Libano kryptį, nes ji gali tapti rizikingu kliuviniu deryboms.

    „Turiu gerus santykius su Bibi, bet dabar jis turi elgtis atsakingiau Libano atžvilgiu“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šaltinių teigimu, pats susitarimo tekstas dar nėra paviešintas, o skirtingos pusės pateikia nevienodus jo aiškinimus. JAV pareigūnai neoficialiai signalizuoja, kad susitarime gali nebūti tiesioginio reikalavimo Izraeliui pasitraukti, tačiau tarpininkai pabrėžia, kad turėtų būti numatytas platesnis karinių operacijų nutraukimas, įskaitant Libaną.

    Kol detalės lieka miglotos, nauji smūgiai Pietų Libane didina riziką, kad politinis susitarimas taps trapus dar neįsigaliojęs. Regiono stabilumas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti saugumo, pasitraukimo ir paliaubų sąlygas taip, kad jos būtų priimtinos ir Izraeliui, ir Iranui, ir Libano politiniams veikėjams.

  • Apšaudytas UNIFIL postas Pietų Libane: žuvo taikdarys, dar du sužeisti, aiškinamasi šūvių šaltinis

    Apšaudytas UNIFIL postas Pietų Libane: žuvo taikdarys, dar du sužeisti, aiškinamasi šūvių šaltinis

    Kas žinoma apie incidentą

    Pietų Libane, netoli Marjayouno, apšaudant Jungtinių Tautų taikdarių bazę žuvo UNIFIL misijos karys, dar du taikdariai buvo sužeisti. Jungtinės Tautos pranešė, kad sužeistieji gydomi UNIFIL medicinos punkte ir jų būklė stebima.

    UNIFIL nurodė, kad žuvęs taikdarys buvo Serbijos pilietis. Pasak misijos, po apšaudymo jam buvo suteikta skubi pagalba, vėliau jis sraigtasparniu išgabentas į Beiruto ligoninę, kur nuo patirtų sužalojimų mirė.

    „Tyčiniai išpuoliai prieš taikdarius yra šiurkštūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir gali būti laikomi karo nusikaltimais“, – teigiama UNIFIL pareiškime.

    Misija pranešė pradėjusi tyrimą ir kol kas nepateikė galutinės versijos, iš kur buvo šaudoma. UNIFIL taip pat pabrėžė fiksuojanti augantį sviedinių trajektorijų ir smūgių skaičių Pietų Libane bei paragino kuo greičiau stabdyti smurtą.

    Kontekstas: įtampa pasienyje ir paliaubų klausimas

    Incidentas įvyko didėjant susišaudymų ir smūgių intensyvumui Izraelio ir Libano pasienyje, kur aktyvūs „Hezbollah“ kovotojai ir Izraelio kariuomenė. UNIFIL vertinimu, pastaraisiais mėnesiais panašių atakų daugėjo, o dalis jų baigėsi žūtimis.

    UNIFIL pareiškime pabrėžiama, kad dabartiniai susirėmimai vyksta sudėtingoje saugumo aplinkoje, kurioje veikia ir ginkluotos grupuotės, nepriklausančios Libano kariuomenei. Tai didina riziką, kad apšaudymai taps neprognozuojami, o taikdarių bazės atsidurs ugnies zonoje.

    Tuo pat metu buvo pranešta apie sąlyginį Izraelio ir Libano susitarimą dėl paliaubų po derybų JAV, tačiau „Hezbollah“ plane nedalyvavo ir jį atmetė. Po šių pareiškimų Izraelis tęsė smūgius Pietų Libane, o tai mažina galimybes greitai stabilizuoti padėtį.

    Kas yra UNIFIL ir kodėl tai svarbu

    UNIFIL misija sukurta 1978 metais, jos tikslas buvo prižiūrėti Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Pietų Libano ir padėti užtikrinti stabilumą pasienyje. Šiandien taikdariai veikia palei vadinamąją Mėlynąją liniją, maždaug 120 kilometrų demarkacijos ruožą, kuris ilgą laiką laikomas buferine zona tarp Libano ir Izraelio.

    Pagal UNIFIL pateikiamus duomenis, misijoje tarnauja apie 7 500 taikdarių iš beveik 50 valstybių, tarp jų yra ir Serbijos karių. Pastaruoju metu UNIFIL patyrė reikšmingų netekčių, o tai atnaujino diskusijas dėl misijos saugumo, mandato ir ateities.

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas yra pabrėžęs, kad taikdarių buvimas Libane gali išlikti reikalingas ir pasibaigus dabartiniam mandatui. Vis dėlto tokios idėjos, kaip skelbiama tarptautinėje erdvėje, gali sulaukti pasipriešinimo iš kai kurių šalių, kurios ragina peržiūrėti misijos apimtį ar net ją nutraukti.

    UNIFIL tyrimui tęsiantis, pagrindiniai klausimai lieka atviri: kas tiksliai apšaudė bazę, ar tai buvo tyčinis taikdarių taikinimas ir kokių priemonių bus imtasi taikdarių apsaugai sustiprinti. Nuo šių atsakymų priklausys ne tik misijos operaciniai sprendimai, bet ir platesnė tarptautinės bendruomenės laikysena dėl saugumo pasienyje.

  • JT ragina laikytis paliaubų: Izraelis plečia operaciją Libane, Iranas grasina naujais frontais

    JT ragina laikytis paliaubų: Izraelis plečia operaciją Libane, Iranas grasina naujais frontais

    Jungtinės Tautos paragino visas puses laikytis paliaubų ir vengti tolesnės eskalacijos, kai Izraelis išplėtė karinę operaciją Libane. JT atstovai įspėja, kad didėjanti įtampa gali greitai peraugti į platesnį regioninį konfliktą.

    „Mus labai neramina karinės veiklos eskalacija Pietų Libane ir už jo ribų. Raginame visus veikėjus gerbti karo veiksmų nutraukimą ir vengti tolesnio aštrinimo“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovas spaudai Stephane Dujarricas.

    Pranešama, kad Izraelio valdžia nurodė smūgius Beiruto pietiniams priemiesčiams po to, kai „Hezbollah“ tęsė raketų atakas į Šiaurės Izraelį, įskaitant teritorijas prie Haifos. Izraelio gynybos ministerija viešai siejo ramybę šalies šiaurėje su griežtesniais veiksmais Libano sostinės apylinkėse.

    Šaltinis, artimas „Hezbollah“, teigė, kad grupuotė neketina nutraukti smūgių į Šiaurės Izraelį, kol Izraelis tęs atakas Libane. Tuo pat metu JAV pareigūnai, pasak žiniasklaidos, siūlė seką, pagal kurią „Hezbollah“ nutrauktų atakas, o Izraelis atsisakytų tolesnės eskalacijos Beirute.

    Irano grasinimai dėl naujų frontų

    Irano Islamo revoliucijos gvardija pareiškė, kad Izraelio veiksmai Libane gali būti laikomi raudonųjų linijų peržengimu, ir pagrasino „aktyvuoti naujus frontus“. Teheranas taip pat kartoja, kad jo karinis atsakas turi ribas, o įtampa, jų vertinimu, priartėjo prie lūžio taško.

    Ši retorika ypač jautri dėl regioninių jūrinių maršrutų, kuriais keliauja energijos ištekliai ir kitos prekės. Analitikai pabrėžia, kad bet kokie bandymai trikdyti laivybą strategiškai svarbiuose sąsiauriuose galėtų turėti tiesioginį poveikį pasaulinėms naftos ir transporto kainoms, o tai greitai atsilieptų ir Europos vartotojams.

    Smūgiai civilių infrastruktūrai

    Libane skelbiama apie žalą civilinei infrastruktūrai: Tyre smarkiai apgadinta Jabal Amel ligoninė, pranešė šalies sveikatos institucijos. Vaizduose iš įvykio vietos matyti išdaužyti langai, apgadinti fasadai ir sužeistiesiems teikiama pagalba.

    Libano valstybinė naujienų agentūra pranešė, kad per naktinius apšaudymus Pietų Libane žuvo 6 žmonės. „Hezbollah“ taip pat informavo apie atakas prieš Izraelio kariuomenės taikinius netoli Litani upės ir smūgius objektams Izraelio šiaurėje.

    Kas toliau su paliaubomis?

    Abi pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimais: „Hezbollah“ tvirtina atnaujinusi atakas po Izraelio smūgių, kuriuos Izraelis aiškino savigyna. JT linija išlieka ta pati: prioritetas yra karo veiksmų sustabdymas, humanitarinės situacijos stabilizavimas ir politinis kelias, kuris užkirstų kelią konflikto išplitimui.

    Augant įtampai, didėja ir rizika, kad kariniai veiksmai Libane paveiks platesnes diplomatines pastangas regione, įskaitant JAV ir Irano tarpininkaujamas derybas. Artimiausios dienos gali tapti lemtingos, ar paliaubos bus sustiprintos, ar bus stumiamasi į naują eskalacijos etapą.

  • Libano prezidentas: darysime viską, kad sustabdytume karą su Izraeliu, bet smūgiai tęsiasi

    Libano prezidentas: darysime viską, kad sustabdytume karą su Izraeliu, bet smūgiai tęsiasi

    Palios nepaiso abi pusės

    Libano prezidentas Josephas Aounas pareiškė esantis pasirengęs „padaryti neįmanoma“, kad būtų sustabdytas karas su Izraeliu, tačiau Izraelio smūgiai šalies pietuose ir toliau tęsiasi. Tuo pat metu „Hezbollah“ pranešė sudavusi smūgį kariniam taikiniui Izraelio šiaurėje.

    Pagal anksčiau paskelbtą paliaubų susitarimą kovos turėjo rimti balandžio 17 dieną, tačiau praktikoje smurtas nesiliovė. Abi pusės viena kitą kaltina pažeidžiant paliaubų sąlygas, o tai didina riziką, kad susitarimas taps tik laikina pauze, o ne realiu deeskalacijos planu.

    Ko siekia Beirutas derybose

    Prezidento biuro išplatintame pareiškime pabrėžta, kad Libanas derybose kelia kelis esminius tikslus: Izraelio pajėgų pasitraukimą, tvarų ugnies nutraukimą, Libano kariuomenės dislokavimą pasienyje, pasitraukusių gyventojų sugrįžimą ir ekonominės paramos paketą.

    „Mano pareiga, atsižvelgiant į mano pareigas ir atsakomybę, yra padaryti neįmanoma ir pasirinkti mažiausiai kainuojantį sprendimą, kad būtų sustabdytas karas prieš Libaną ir jo žmones“, – sakė Josephas Aounas.

    Praėjusią savaitę paliaubos buvo pratęstos 45 dienoms po dar vieno derybų etapo Vašingtone, kuriame dalyvavo Libano ir Izraelio atstovai. „Hezbollah“ šiose derybose nedalyvauja ir viešai kritikuoja tokį formatą, todėl susitarimo įgyvendinimas išlieka trapiu kompromisu.

    Smūgiai pietuose ir įspėjimai civiliams

    Libano valstybinė naujienų agentūra pranešė apie naują Izraelio smūgių seriją šalies pietuose. Izraelio kariuomenė taip pat tęsė evakuacijos įspėjimų praktiką pasienio kaimuose, o dalyje teritorijos veikia Izraelio nustatyta maždaug 10 kilometrų gylio zona į šiaurę nuo sienos.

    Izraelis teigia neturintis teritorinių ambicijų pietų Libane, tačiau pranešama apie griaunamus pastatus ir tęsiamas karines operacijas. Tokie veiksmai apsunkina civilių sugrįžimą ir didina įtampą vietovėse, kurios jau patyrė didelę žalą.

    „Hezbollah“ savo ruožtu paskelbė panaudojusi droną prieš Izraelio priešlėktuvinės gynybos „Iron Dome“ poziciją šiaurės Izraelyje ir tvirtino, kad tai yra atsakas į paliaubų pažeidimus. Nepriklausomai patikrinti visų incidentų detalių paprastai sudėtinga, o informacija dažnai skelbiama konflikto šalių pareiškimais.

    Aukų skaičiai ir humanitarinė našta

    Libano sveikatos ministerija pranešė, kad nuo karo pradžios kovo 2 dieną per Izraelio smūgius žuvo 3 020 žmonių. Tarp žuvusiųjų, ministerijos duomenimis, yra 211 nepilnamečių ir 116 sveikatos priežiūros darbuotojų.

    Šie skaičiai pabrėžia, kad net ir paskelbus paliaubas humanitarinė situacija išlieka itin įtempta, o sveikatos apsaugos sistema patiria papildomą spaudimą. Tarptautinė bendruomenė ragina laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, tačiau reali padėtis vietoje rodo, kad konfliktas dar nėra stabilizuotas.

  • Izraelis ir Libanas pratęsė paliaubas 45 dienoms: JAV rengia derybas dėl ilgalaikio susitarimo

    Izraelis ir Libanas pratęsė paliaubas 45 dienoms: JAV rengia derybas dėl ilgalaikio susitarimo

    Izraelis ir Libanas sutarė dar 45 dienoms pratęsti balandžio 16 dieną įsigaliojusias paliaubas. Apie tai pranešė JAV Valstybės departamentas, pabrėždamas, kad sprendimas priimtas tarpininkaujant ir tęsiantis įtampai pasienyje.

    Paliaubos, kurios jau buvo pratęstos anksčiau, turėjo baigtis artimiausiomis dienomis, tačiau Vašingtonas siekia išlaikyti derybų langą atvirą. Nors oficialiai skelbiama, kad ugnies nutraukimas galioja, pranešama apie naujus smurto protrūkius ir atskirus smūgius regione.

    „Balandžio 16 dieną paskelbtas karo veiksmų nutraukimas bus pratęstas 45 dienoms, kad būtų galima pasiekti daugiau pažangos“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas Tommy Pigott.

    Derybos Vašingtone ir karinis kanalas

    JAV Valstybės departamentas nurodė, kad birželio 2 ir 3 dienomis planuojamos derybos, kurių tikslas – ilgalaikis politinis susitarimas. Lygiagrečiai numatomas ir karinis dialogas: Pentagonas gegužės 29 dieną ketina sušaukti šalių karines delegacijas.

    Tokie dviejų lygių susitikimai dažnai naudojami siekiant vienu metu spręsti politinius įsipareigojimus ir praktinius saugumo mechanizmus. Diplomatinėje praktikoje tai gali reikšti darbą dėl aiškesnių taisyklių pasienyje, incidentų prevencijos ir informacijos apsikeitimo kanalų, kad būtų sumažinta netyčinės eskalacijos rizika.

    Kas lieka už derybų stalo?

    Valstybės departamentas akcentuoja siekį pasiekti „ilgalaikę taiką“, abipusį suvereniteto ir teritorinio vientisumo pripažinimą bei realų saugumą bendroje sienoje. Tačiau situaciją apsunkina tai, kad vienas svarbiausių konflikto veiksnių – „Hezbollah“ – tiesiogiai derybose Vašingtone nedalyvauja.

    Izraelis teigia tęsiantis smūgius prieš „Hezbollah“ taikinius, argumentuodamas, kad ši grupuotė išlieka pagrindiniu grėsmių šaltiniu. Toks scenarijus paliaubas daro trapiomis: net jei politinis dialogas juda į priekį, bet kokie incidentai pasienyje gali greitai sugrąžinti platesnės konfrontacijos riziką.

    Artimiausios savaitės turėtų parodyti, ar 45 dienų pratęsimas taps žingsniu link tvaresnio susitarimo, ar tik laikinu stabdžiu, kol abi pusės išlaiko karinius svertus. Derybų sėkmė priklausys ne tik nuo Vašingtono tarpininkavimo, bet ir nuo realių saugumo garantijų įgyvendinimo vietoje.

  • Izraelio antskrydžiai Pietų Libane: mažiausiai 7 žuvę, o paliaubos vėl braška per įtampą pasienyje

    Izraelio antskrydžiai Pietų Libane: mažiausiai 7 žuvę, o paliaubos vėl braška per įtampą pasienyje

    Šeštadienį Izraelio aviacijos smūgiai Pietų Libane nusinešė mažiausiai septynių žmonių gyvybes, yra sužeistųjų, pranešė Libano valstybinė žiniasklaida. Smūgiai fiksuoti keliuose kaimuose, o pasienio ruože pastarosiomis savaitėmis intensyvėjo ir fizinis infrastruktūros naikinimas.

    Izraelio kariuomenė teigė per pastarąsias 24 valandas surengusi apie 50 antskrydžių ir tikino, kad taikėsi į „Hezbollah“ infrastruktūrą. „Hezbollah“ yra Irano remiama ginkluota grupuotė, veikianti Libane ir ilgą laiką išliekanti pagrindiniu Izraelio saugumo iššūkiu šiauriniame pasienyje.

    Izraelio pusė aiškino, kad smūgiai buvo atsakas į apšaudymą raketomis, nukreiptą į Izraelio karius Libane, o apie nukentėjusius Izraelyje nepranešta. Tuo metu „Hezbollah“ patvirtino atakavusi Izraelio pajėgas, nurodydama, kad panaudojo droną pakrantės gyvenvietėje.

    Izraelio kariuomenė taip pat paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti sprogmenimis užminuoto futbolo stadiono sunaikinimas Bint Džbeilyje. Be to, gyventojams paskelbtas naujas įspėjimas evakuotis iš devynių Pietų Libano kaimų, tęsiantis smūgių rizikai.

    Izraelio pareigūnai yra viešai užsiminę apie ketinimus užimti dalį Pietų Libano teritorijų, o kariuomenė pateikė vadinamosios priekinės gynybos linijos žemėlapius. Ši linija, kaip skelbiama, nusidriektų kelis kilometrus į Libano gilumą ir apimtų dešimtis kaimų, kurių gyventojai vis dar negali sugrįžti.

    Kas sakoma apie taikinius?

    Izraelio kariuomenė pareiškė, kad griovimų ir smūgių tikslas yra „Hezbollah“, o ne Libanas ar jo civiliai. Kariuomenė tvirtino veikianti pagal tarptautinę teisę ir nenaikinanti civilinio turto, nebent to reikalautų „neišvengiama karinė būtinybė“.

    Dėl saugumo situacijos ir ribotos prieigos nei JT taikdariai, nei Libano institucijos kol kas negalėjo atlikti detalaus vietovių, kuriose vyksta griovimai, įvertinimo. Vis dėlto stebėtojai pasakoja apie sistemingai naikinamus ištisus gyvenamuosius kvartalus kai kuriose pasienio gyvenvietėse.

    „Jie griovė po truputį, kol pasiekė pagrindinę aikštę, o dabar, kaip matote, namų ten nebeliko“, – sakė Hassanas Sweidanas.

    Paliaubos galioja, bet smūgiai tęsiasi

    Intensyviausi susirėmimai buvo pristabdyti paliaubomis, kurios, kaip skelbta, turėjo galioti 10 dienų ir įsigaliojo penktadienį. Tačiau nuo jų pradžios abi pusės vis tiek rengė atakas, todėl paliaubų stabilumas vėl kelia abejonių.

    Pranešama, kad paliaubos neseniai buvo pratęstos dar trims savaitėms, tačiau situacija pasienyje išlieka įtempta. Ekspertai dažnai pabrėžia, kad tokiose derybose kritinė yra prieigos kontrolė, patikrinimų mechanizmai ir aiškiai apibrėžtos deeskalacijos sąlygos, kurių trūkstant smūgiai lengvai atsinaujina.