CP v2

Tag: Hibridinės grėsmės

  • Tauragėje prasideda pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti grėsmes ir pasiruošti krizėms

    Tauragėje prasideda pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti grėsmes ir pasiruošti krizėms

    Tauragėje prasideda naujas mokymų sezonas, skirtas gyventojų atsparumui didinti: startuoja Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis (PPM Nr. 1) ir Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis (PPM Nr. 2). Organizuojant šiuos mokymus kviečiami Tauragės miesto, rajono ir aplinkinių savivaldybių gyventojai.

    Artimiausios datos numatytos birželio 12 dieną ir birželio 27 dieną. Abu moduliai trunka po 8 valandas ir yra orientuoti į praktinius kasdienio saugumo įgūdžius, kurie aktualūs tiek krizių, tiek karo grėsmės, tiek informacinių atakų kontekste.

    PPM2: praktika šeimai ir bendruomenei

    Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis (PPM2) vyks birželio 12 dieną. Jis skirtas tiems, kurie nori suprasti, kaip elgtis kritinėse situacijose ir kaip realiai pasirengti pirmosioms valandoms ar dienoms, kai sutrinka įprastos paslaugos.

    Mokymuose aptariamas asmeninis ir šeimos pasirengimas, išvykimo krepšio sudarymas, elgesys prasidėjus karui, taip pat pirmosios pagalbos ir išgyvenimo pagrindai. Organizatoriai nurodo, kad modulio turinys remiasi ir Ukrainos patirtimi, o grupėje gali dalyvauti iki 30 žmonių.

    PPM1: kaip atpažinti hibridines grėsmes

    Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis (PPM1) numatytas birželio 27 dieną. Šių mokymų tikslas – suteikti bazines žinias ir praktinius įgūdžius, padedančius atpažinti hibridines grėsmes ir tinkamai reaguoti, kai spaudimas daromas ne vien karinėmis priemonėmis.

    Programa apima dezinformacijos ir propagandos atpažinimą, kibernetinių grėsmių supratimą, prevencijos principus. Taip pat aptariami žvalgybos, energetinio saugumo, tarptautinės teisės ir kiti saugumo temoms priskiriami klausimai; į vieną grupę gali būti priimta iki 50 dalyvių.

    Kas veda mokymus ir kaip registruotis

    Mokymus veda Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Registracija vykdoma Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį (PPM1 arba PPM2) ir datą.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad registracija stabdoma susiformavus grupei, todėl norintys dalyvauti raginami neatidėlioti. Papildomiems klausimams nurodyti kontaktai el. paštu ir telefonais.

  • Australijos ekspertas perspėja: Lenkijos vaidmuo Europos saugume auga, bet ar ji jau karinė galybė?

    Buvęs Australijos ginkluotųjų pajėgų karininkas ir strateginių studijų ekspertas Johnas Blaxlandas teigia, kad Lenkijos vaidmuo Europos saugumo architektūroje sparčiai stiprėja. Jo vertinimu, Lenkija kai kuriose srityse jau lenkia dalį Europos valstybių ne tik sprendimais, bet ir pačiu požiūriu į grėsmes.

    Ekspertas pabrėžia, kad Rytų Europos patirtis ir geografinė padėtis verčia Lenkiją greičiau reaguoti į rizikas, kurios kitur ilgai buvo laikomos teorinėmis. Dėl to Varšuvoje anksčiau nei daugelyje sostinių į politinę darbotvarkę pateko hibridinių grėsmių, atgrasymo ir visuotinės gynybos temos.

    Kas keičia Europos saugumą?

    Blaxlandas dėmesį kreipia į tai, kad Europoje daugėja signalų apie agresyvius veiksmus, įskaitant sabotažą, kibernetines atakas ir destabilizavimo operacijas. Tokie incidentai, jo teigimu, skatina vyriausybes realistiškiau vertinti rizikų mastą ir greitinti sprendimus dėl gynybos.

    Pasak eksperto, svarbus veiksnys yra ir JAV saugumo politikos kryptis, kuri vis aiškiau akcentuoja didesnę Europos atsakomybę už savo gynybą. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos valstybės gali būti priverstos sparčiau investuoti į pajėgumus, pramonę ir tarpusavio koordinavimą.

    „Aukštas agresijos lygis Europoje, tikėtina susijęs su Rusija, verčia Europos vyriausybes situaciją vertinti realistiškiau. Kartu su JAV strateginiais pokyčiais tai gali paspartinti kitų Europos Sąjungos valstybių reakciją“, – sakė Johnas Blaxlandas.

    Stipri ekonomika, bet ne visa karinė galia

    Nors Lenkija regione išsiskiria ekonominiu svoriu ir nuosekliu gynybos finansavimo didinimu, Blaxlandas pažymi ribą: šalis dar nėra pilnavertė karinė galybė. Tam, jo vertinimu, neužtenka vien didelių pirkimų ar greito pajėgų plėtimo, būtina ilgalaikė parengtis, logistika, vadovavimo struktūros ir apmokymas.

    Ekspertas taip pat akcentuoja, kad efektyvus atgrasymas Europoje vis labiau priklausys nuo sąjungininkų suderinamumo. Šiame kontekste jis mato poreikį stiprinti praktinį bendradarbiavimą su Vokietija ir kitomis Europos valstybėmis, kurios pastaraisiais metais ryškiau grįžta prie gynybos prioritetų.

    Kodėl Lenkija atsidūrė dėmesio centre?

    Lenkijos vaidmenį išryškina keli sutampantys procesai: ilgalaikė įtampa prie NATO rytinio sparno, karas Ukrainoje ir išaugęs hibridinių grėsmių intensyvumas. Dėl to Lenkija tampa viena pagrindinių valstybių, per kurias planuojamas sąjungininkų pastiprinimas ir logistika, o tai automatiškai didina jos reikšmę bendroje gynybos schemoje.

    Tuo pačiu Blaxlandas leidžia suprasti, kad vien dėmesio neužtenka: norint išlaikyti lyderystę, svarbios ne tik išlaidos, bet ir gebėjimas ilgai išlaikyti parengtį, plėtoti gynybos pramonę bei kurti tvarius partnerystės mechanizmus su kaimynais.