CP v2

Tag: Hibridinės grėsmės

  • NASK Varšuvoje statys kibernetinio saugumo centrą: investicija už apie 84 mln. eurų

    NASK Varšuvoje statys kibernetinio saugumo centrą: investicija už apie 84 mln. eurų

    Lenkijos valstybinis tyrimų institutas NASK kartu su Skaitmeninimo ministerijos ir Varšuvos miesto atstovais paskelbė apie naujo Kibernetinio saugumo centro statybas. Projektas pristatomas kaip viena didžiausių šalies investicijų, skirtų sustiprinti nacionalinę kibernetinę gynybą ir atsparumą hibridinėms grėsmėms.

    Naujas pastatas planuojamas Varšuvos Pragos-Puolnoc rajone, Lapkričio 11-osios gatvėje. Keturių aukštų centre numatytos biurų erdvės, auditorija, specializuotos laboratorijos ir analitinės patalpos, pritaikytos šimtams ekspertų darbui.

    Ką darys naujasis centras?

    Skelbiama, kad centro branduolį sudarys nacionaliniai duomenų atkūrimo ir operacinio kibernetinio saugumo padaliniai. Taip pat planuojamos modernios laboratorijos, kuriose būtų atliekami tyrimai, susiję su dirbtinio intelekto sistemų saugumu ir kibernetinio saugumo sertifikavimu.

    Projekte taip pat įvardijamos pažangios testavimo kryptys, tarp jų ir programinės įrangos patikros metodai, skirti pažeidžiamumams aptikti, bei kova su kenkėjiška programine įranga. Tokios kompetencijos ypač svarbios, kai daugėja atakų prieš kritinę infrastruktūrą, viešąjį sektorių ir tiekimo grandines.

    Akcentas – hibridinės grėsmės

    Skaitmeninimo viceministras Pawełas Olszewskis pabrėžė, kad kibernetinei erdvei apsaugoti reikia ne tik žmonių, bet ir tinkamos infrastruktūros, kuri didintų NASK ir CERT Polska darbo efektyvumą. Jo teigimu, investicija turi padėti geriau reaguoti į kibernetines atakas, dezinformaciją ir kitus hibridinio poveikio veiksmus.

    „Ultramodernus NASK kibernetinio saugumo centras yra dar vienas žingsnis saugant Lenkijos skaitmeninę erdvę. Reikia infrastruktūros, kad NASK ir CERT Polska ekspertai galėtų dirbti dar veiksmingiau“, – sakė Pawełas Olszewskis.

    Numatoma projekto vertė siekia 360 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 84 mln. eurų, o finansavimas planuojamas iš Europos Sąjungos fondų. Tokios apimties investicijos atspindi platesnę tendenciją Europoje: kibernetinis saugumas vis dažniau vertinamas kaip strateginė gynybos ir valstybės atsparumo dalis, reikalaujanti ilgalaikių pajėgumų, o ne vien pavienių technologinių sprendimų.

  • Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pastaraisiais mėnesiais susiduria su dviem sutampančiais iššūkiais: smunkančiu populiarumu šalies viduje ir stiprėjančiomis Kremliaus pastangomis paveikti viešąją nuomonę. Analitikai ir politikai Vokietijoje vis dažniau kalba apie koordinuotas dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama silpninti vieną ryškiausių Ukrainos rėmėjų Europoje.

    Vokietijos politinį lauką tuo pat metu keičia kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai (AfD) augimas, ypač rytinėse žemėse. Artėjant svarbiems regioniniams rinkimams, ekspertai perspėja, kad informacinės atakos gali būti pritaikytos konkrečioms auditorijoms ir temoms, kurios labiausiai skaudina rinkėjus: ekonomikai, energijos kainoms ir paramai Ukrainai.

    Kaip veikia spaudimas Berlynui

    Vokietijos saugumo institucijos ir tyrėjai ne kartą yra įspėję, kad Rusija naudoja vadinamąsias hibridines priemones: nuo manipuliuojančių naratyvų socialiniuose tinkluose iki bandymų kurstyti nepasitikėjimą valdžia. Tokiose kampanijose dažnai kartojama žinutė, esą Berlyno laikysena Rusijos atžvilgiu kenkia pačiai Vokietijai, o paramos Ukrainai kaina neva yra per didelė.

    Šias nuotaikas ypač lengva stiprinti regionuose, kur istoriškai didesnė dalis visuomenės yra skeptiškesnė Vakarų užsienio politikai ir palankiau vertina dialogą su Maskva. Dėl to rytinė Vokietija neretai įvardijama kaip jautresnė erdvė informacinei įtakai, ypač rinkimų laikotarpiu.

    AfD naratyvai ir energetikos tema

    Vienas dažniausių dezinformacijos kampanijose naudojamų argumentų siejamas su energetika ir ankstesne priklausomybe nuo rusiškų išteklių. AfD politikai viešai ragina grįžti prie senesnio modelio, kuriame rusiškos dujos esą užtikrintų pigesnę energiją ir atgaivintų pramonę, o tai patraukliai skamba daliai rinkėjų, nusivylusių lėtesniu ekonomikos augimu.

    Tačiau Vokietijos energetikos politika po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą buvo perorientuota į tiekimo diversifikavimą, kad šalis būtų mažiau pažeidžiama politinio spaudimo. Ekspertai pabrėžia, kad priklausomybės atkūrimas reikštų grįžimą į rizikingą situaciją, kai energija tampa ne vien ekonomikos, bet ir geopolitinio šantažo įrankiu.

    Dezinformacija, DI ir rinkimų rizikos

    Skaitmeninėje erdvėje vis dažniau fiksuojami turinio srautai, kurie imituoja įprastą naujienų vartojimą, tačiau sistemingai stumia vieną politinę kryptį. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokie tinklai gali būti ypač veiksmingi, kai jų medžiaga pradeda cirkuliuoti per automatizuotus perpasakojimus, o DI generuojamos santraukos ir rekomendacijos sustiprina pasiekiamumą.

    Vokietijos politinis tikslas, remiantis ekspertų vertinimais, išlieka gana aiškus: sukurti įspūdį, kad dabartinė valdžia yra nekompetentinga, o alternatyva, palankesnė Maskvai, gali „sutvarkyti“ tiek ekonomiką, tiek saugumo politiką. Tokia schema leidžia vienu metu silpninti paramą Ukrainai, skaldyti visuomenę ir didinti spaudimą Berlynui keisti kryptį.

    „Rusija ieško partnerių Europoje, kuriuos galėtų panaudoti savo tikslams, o artimiausias siekis yra AfD įtaka valdžiai“, – sakė Saksonijos Anhalto CDU politikas Chrisas Schulenburgas.

    Vokietijos pareigūnai ir dalis politinio elito pabrėžia, kad atsakas į tokią įtaką turi būti dvejopas: stiprinti atsparumą dezinformacijai ir kartu spręsti realias socialines bei ekonomines problemas, kurios daro visuomenę imlesnę paprastiems, bet klaidinantiems pažadams. Artėjant rinkimams rytinėse žemėse, informacinės erdvės stebėsena ir politinių naratyvų faktinė patikra, tikėtina, taps vienu svarbiausių Vokietijos vidaus darbotvarkės klausimų.

  • Šiauliuose startuoja mokymai apie hibridines grėsmes ir pilietinį pasirengimą: ką išmoksite per 8 valandas

    Šiauliuose startuoja mokymai apie hibridines grėsmes ir pilietinį pasirengimą: ką išmoksite per 8 valandas

    Šiaulių gyventojai kviečiami į praktinius mokymus, skirtus atsparumui hibridinėms grėsmėms ir pilietinio pasirengimo stiprinimui. Organizatoriai pabrėžia, kad užsiėmimai orientuoti į kasdienes situacijas: nuo dezinformacijos atpažinimo iki veiksmų krizei prasidėjus.

    Numatyti du 8 valandų moduliai: Atsparumo hibridinėms grėsmėms mokymai vyks gegužės 24 dieną ir spalio 11 dieną, o Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių mokymai – rugsėjo 13 dieną ir lapkričio 8 dieną. Pirmojo modulio grupė gali siekti iki 50 dalyvių, antrojo – iki 30.

    Kas yra hibridinės grėsmės?

    Hibridinės grėsmės – tai veiksmų visuma, kai vienu metu pasitelkiamos informacinės, kibernetinės, ekonominės, energetinės ir kitos priemonės, siekiant paveikti visuomenę ir valstybės sprendimus. Tokios grėsmės dažnai vystomos palaipsniui, todėl jas svarbu laiku atpažinti.

    Mokymų metu daug dėmesio skiriama informacinėms operacijoms: kaip veikia propaganda, kaip plinta dezinformacija ir kokius požymius verta tikrinti prieš dalijantis turiniu. Taip pat aptariamos kibernetinės rizikos ir saugesni kasdieniai įpročiai, kurie mažina tikimybę tapti sukčių ar atakų taikiniu.

    Programoje numatytos ir temos apie žvalgybą bei kontržvalgybą, energetinį saugumą, tarptautinę teisę ir teisinius režimus krizių metu. Įgytos žinios įtvirtinamos testais žaidimo forma, kad dalyviai galėtų pasitikrinti, kaip atpažįsta grėsmių požymius realistiškose situacijose.

    Ką apima pilietinio pasirengimo modulis?

    Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis remiasi Ukrainos patirtimi ir orientuotas į praktinius veiksmus, kurie padeda pasirengti netikėtoms krizėms. Dalyviams aiškinama, kaip planuoti šeimos pasirengimą, ką verta susitarti iš anksto ir kaip elgtis, jei situacija greitai blogėja.

    Didelė dalis skiriama pirmajai medicinos pagalbai: mokoma pagalbos teikimo algoritmų, dirbtinio širdies masažo, masyvaus kraujavimo stabdymo ir lūžių įmobilizavimo. Šie įgūdžiai aktualūs ne tik karo atveju, bet ir nelaimėse ar kasdienėse ekstremaliose situacijose.

    Taip pat numatyti išgyvenimo pagrindai: susišildymo būdai, praktinės veiklos, tokios kaip apkasų žvakių gamyba ar maskuojamųjų tinklų pynimas, ir pasirengimas evakuacijai. Aptariama, ką turėtų sudaryti išvykimo krepšys ir kaip jį pritaikyti šeimos poreikiams.

    Kas veda mokymus ir kaip registruotis?

    Mokymus veda Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Organizatoriai nurodo, kad programos eiliškumas ir atskirų užsiėmimų trukmė gali kisti, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus ir instruktoriaus darbo tempo.

    Registracija vyksta Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį ir datą. Susiformavus grupei registracija stabdoma, todėl norintys dalyvauti raginami neatidėlioti.

    Dėl papildomų klausimų galima kreiptis el. paštu arba telefonais +370 706 84 731 ir +370 613 55971.

  • Šiauliuose startuoja pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti hibridines grėsmes ir veikti krizėje

    Šiauliuose startuoja pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti hibridines grėsmes ir veikti krizėje

    Šiauliuose prasideda naujas Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulio (PPM Nr. 1) ir Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulio (PPM Nr. 2) mokymų sezonas. Į 8 valandų trukmės mokymus kviečiami Šiaulių miesto, rajono ir aplinkinių savivaldybių gyventojai, norintys sustiprinti asmeninį ir bendruomenės pasirengimą.

    Mokymai suplanuoti 2026 metų gegužės 24 dieną, rugsėjo 13 dieną, spalio 11 dieną ir lapkričio 8 dieną. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dalyvių skaičius ribotas, o susiformavus grupei registracija bus stabdoma.

    Ką apima PPM1 mokymai?

    Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis (PPM1) vyks 2026 metų gegužės 24 dieną ir spalio 11 dieną. Jo tikslas – suteikti bazinių žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių atpažinti hibridines grėsmes, užkirsti joms kelią ir tinkamai reaguoti.

    Mokymuose daug dėmesio skiriama dezinformacijos ir propagandos atpažinimui, taip pat aptariamos kibernetinės grėsmės ir kasdieniai saugaus elgesio internete principai. Nagrinėjami ir platesni klausimai – nuo energetinio saugumo iki tarptautinės teisės bei žvalgybos temų, kurios svarbios suvokiant šiuolaikinių krizių pobūdį.

    PPM1 grupėje gali dalyvauti iki 50 žmonių. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio tipo mokymai aktualūs ne tik krizės atveju – įgytos žinios padeda kasdien kritiškiau vertinti informaciją ir išvengti manipuliacijų.

    Ko mokoma PPM2 modulyje?

    Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis (PPM2) vyks 2026 metų rugsėjo 13 dieną ir lapkričio 8 dieną. Jis skirtas gyventojams, kurie nori praktiškai pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms, remiantis Ukrainos patirtimi ir šiuolaikinėmis civilinės saugos rekomendacijomis.

    Dalyviams pristatomas asmeninis ir šeimos pasirengimas, aptariamas elgesys prasidėjus karui ar kitai didelei krizei, mokoma susidėti išvykimo krepšį. Taip pat numatytos praktinės temos, susijusios su pirmąja pagalba ir išgyvenimo pagrindais.

    PPM2 grupę gali sudaryti iki 30 dalyvių, todėl norintiems dalyvauti rekomenduojama registruotis iš anksto. Mokymų turinys orientuotas į realius veiksmus, kuriuos žmogus gali atlikti savarankiškai, nelaukdamas institucijų nurodymų.

    Kas veda mokymus ir kaip registruotis?

    Mokymus veda Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Registracija vykdoma Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį (PPM1 arba PPM2) ir tinkamą datą.

    Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes grupėms užsipildžius registracija bus sustabdyta. Papildomais klausimais gyventojai gali kreiptis el. paštu zaneta.sabockiene@kam.lt arba telefonais +370 706 84 731 ir +370 613 55 971.

  • Tauragėje prasideda pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti grėsmes ir pasiruošti krizėms

    Tauragėje prasideda pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti grėsmes ir pasiruošti krizėms

    Tauragėje prasideda naujas mokymų sezonas, skirtas gyventojų atsparumui didinti: startuoja Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis (PPM Nr. 1) ir Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis (PPM Nr. 2). Organizuojant šiuos mokymus kviečiami Tauragės miesto, rajono ir aplinkinių savivaldybių gyventojai.

    Artimiausios datos numatytos birželio 12 dieną ir birželio 27 dieną. Abu moduliai trunka po 8 valandas ir yra orientuoti į praktinius kasdienio saugumo įgūdžius, kurie aktualūs tiek krizių, tiek karo grėsmės, tiek informacinių atakų kontekste.

    PPM2: praktika šeimai ir bendruomenei

    Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis (PPM2) vyks birželio 12 dieną. Jis skirtas tiems, kurie nori suprasti, kaip elgtis kritinėse situacijose ir kaip realiai pasirengti pirmosioms valandoms ar dienoms, kai sutrinka įprastos paslaugos.

    Mokymuose aptariamas asmeninis ir šeimos pasirengimas, išvykimo krepšio sudarymas, elgesys prasidėjus karui, taip pat pirmosios pagalbos ir išgyvenimo pagrindai. Organizatoriai nurodo, kad modulio turinys remiasi ir Ukrainos patirtimi, o grupėje gali dalyvauti iki 30 žmonių.

    PPM1: kaip atpažinti hibridines grėsmes

    Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis (PPM1) numatytas birželio 27 dieną. Šių mokymų tikslas – suteikti bazines žinias ir praktinius įgūdžius, padedančius atpažinti hibridines grėsmes ir tinkamai reaguoti, kai spaudimas daromas ne vien karinėmis priemonėmis.

    Programa apima dezinformacijos ir propagandos atpažinimą, kibernetinių grėsmių supratimą, prevencijos principus. Taip pat aptariami žvalgybos, energetinio saugumo, tarptautinės teisės ir kiti saugumo temoms priskiriami klausimai; į vieną grupę gali būti priimta iki 50 dalyvių.

    Kas veda mokymus ir kaip registruotis

    Mokymus veda Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Registracija vykdoma Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį (PPM1 arba PPM2) ir datą.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad registracija stabdoma susiformavus grupei, todėl norintys dalyvauti raginami neatidėlioti. Papildomiems klausimams nurodyti kontaktai el. paštu ir telefonais.

  • Australijos ekspertas perspėja: Lenkijos vaidmuo Europos saugume auga, bet ar ji jau karinė galybė?

    Buvęs Australijos ginkluotųjų pajėgų karininkas ir strateginių studijų ekspertas Johnas Blaxlandas teigia, kad Lenkijos vaidmuo Europos saugumo architektūroje sparčiai stiprėja. Jo vertinimu, Lenkija kai kuriose srityse jau lenkia dalį Europos valstybių ne tik sprendimais, bet ir pačiu požiūriu į grėsmes.

    Ekspertas pabrėžia, kad Rytų Europos patirtis ir geografinė padėtis verčia Lenkiją greičiau reaguoti į rizikas, kurios kitur ilgai buvo laikomos teorinėmis. Dėl to Varšuvoje anksčiau nei daugelyje sostinių į politinę darbotvarkę pateko hibridinių grėsmių, atgrasymo ir visuotinės gynybos temos.

    Kas keičia Europos saugumą?

    Blaxlandas dėmesį kreipia į tai, kad Europoje daugėja signalų apie agresyvius veiksmus, įskaitant sabotažą, kibernetines atakas ir destabilizavimo operacijas. Tokie incidentai, jo teigimu, skatina vyriausybes realistiškiau vertinti rizikų mastą ir greitinti sprendimus dėl gynybos.

    Pasak eksperto, svarbus veiksnys yra ir JAV saugumo politikos kryptis, kuri vis aiškiau akcentuoja didesnę Europos atsakomybę už savo gynybą. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos valstybės gali būti priverstos sparčiau investuoti į pajėgumus, pramonę ir tarpusavio koordinavimą.

    „Aukštas agresijos lygis Europoje, tikėtina susijęs su Rusija, verčia Europos vyriausybes situaciją vertinti realistiškiau. Kartu su JAV strateginiais pokyčiais tai gali paspartinti kitų Europos Sąjungos valstybių reakciją“, – sakė Johnas Blaxlandas.

    Stipri ekonomika, bet ne visa karinė galia

    Nors Lenkija regione išsiskiria ekonominiu svoriu ir nuosekliu gynybos finansavimo didinimu, Blaxlandas pažymi ribą: šalis dar nėra pilnavertė karinė galybė. Tam, jo vertinimu, neužtenka vien didelių pirkimų ar greito pajėgų plėtimo, būtina ilgalaikė parengtis, logistika, vadovavimo struktūros ir apmokymas.

    Ekspertas taip pat akcentuoja, kad efektyvus atgrasymas Europoje vis labiau priklausys nuo sąjungininkų suderinamumo. Šiame kontekste jis mato poreikį stiprinti praktinį bendradarbiavimą su Vokietija ir kitomis Europos valstybėmis, kurios pastaraisiais metais ryškiau grįžta prie gynybos prioritetų.

    Kodėl Lenkija atsidūrė dėmesio centre?

    Lenkijos vaidmenį išryškina keli sutampantys procesai: ilgalaikė įtampa prie NATO rytinio sparno, karas Ukrainoje ir išaugęs hibridinių grėsmių intensyvumas. Dėl to Lenkija tampa viena pagrindinių valstybių, per kurias planuojamas sąjungininkų pastiprinimas ir logistika, o tai automatiškai didina jos reikšmę bendroje gynybos schemoje.

    Tuo pačiu Blaxlandas leidžia suprasti, kad vien dėmesio neužtenka: norint išlaikyti lyderystę, svarbios ne tik išlaidos, bet ir gebėjimas ilgai išlaikyti parengtį, plėtoti gynybos pramonę bei kurti tvarius partnerystės mechanizmus su kaimynais.