CP v2

Tag: Hibridinis karas

  • Italija išsiunčia du Rusijos karinius atašė: įtariamas šnipinėjimas ir grasinimas atsaku

    Italija išsiunčia du Rusijos karinius atašė: įtariamas šnipinėjimas ir grasinimas atsaku

    Italija nurodė iš šalies išvykti dviem Rusijos ambasados kariniams atašė, kuriuos prokurorai sieja su šnipinėjimo veikla. Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pareiškė, kad tai esą „rimti ir nepriimtini kišimosi veiksmai“, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui.

    Pasak ministro, du Rusijos diplomatai turi palikti Italiją per tris dienas. Jis viešai įvardijo išsiunčiamus asmenis ir pabrėžė, kad sprendimas priimtas po Romos prokuratūros atlikto tyrimo ir surinktos medžiagos.

    Šis žingsnis žengtas praėjus dviem dienoms po to, kai policija pranešė sulaikiusi du buvusius Italijos žvalgybos pareigūnus. Vietos žiniasklaida skelbė, kad jie galėjo perduoti Rusijai informaciją apie karinę paramą Ukrainai ir kitus su gynyba susijusius duomenis.

    Įtarimai dėl slaptos informacijos

    Italijos teisėsauga nurodė, kad vienas sulaikytųjų, 59 metų buvęs žvalgybos pareigūnas, esą buvo atlyginamas Rusijos kuratoriaus. Tyrėjų teigimu, per ilgą laiką jis galėjo teikti informaciją iš kelių šaltinių, tarp jų ir tarnaujančių kariškių, dirbusių itin konfidencialiose pozicijose.

    Žiniasklaidos pranešimuose minėta, kad tarp galimai perduotų duomenų galėjo būti informacija apie Italijos ir Prancūzijos oro gynybos sistemą SAMP/T, numatytą perduoti Ukrainai, taip pat apie „Aster“ raketas, kurios jau buvo išsiųstos Kyjivui. Taip pat skelbta apie bandymus gauti duomenų apie NATO veiklą Bulgarijoje ir Italijos bendrovę „Avio“, siejamą su variklių gamyba bepiločiams ir viršgarsinėms raketoms.

    Ką sako įtariamųjų gynyba

    Vieno sulaikytųjų advokatas neigė išdavystės faktą ir tikino, kad jo klientas rinko tik viešai prieinamą informaciją. Skelbta, kad įtariamasis turėjo būti oficialiai apklaustas artimiausiomis dienomis, o tyrimas tęsiamas.

    Italijos gynybos ministras Guido Crosetto šį atvejį apibūdino kaip galimą platesnės Rusijos hibridinės veiklos Europoje dalį. Tokie tyrimai, anot ekspertų, dažniausiai apima ne tik tradicinį šnipinėjimą, bet ir bandymus daryti įtaką sprendimų priėmėjams, rinkti jautrią technologinę informaciją bei sekti gynybos pramonės grandines.

    Maskvos reakcija ir fonas

    Rusijos užsienio reikalų ministerija per valstybinę žiniasklaidą pareiškė, kad į Italijos sprendimą bus atsakyta „atitinkamu atsaku“. Tuo metu Rusijos ambasadorius Italijoje tvirtino, kad Roma esą siekia maksimaliai apriboti Rusijos įtaką šalyje.

    Diplomatų išsiuntimas dėl įtariamo šnipinėjimo nėra naujas reiškinys Europoje, ypač po plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Italija jau buvo susidūrusi su panašiais atvejais ankstesniais metais, o tokios bylos dažnai baigiasi ir abipusėmis išsiuntimo priemonėmis.

    „Maskva tęsia hibridinį karą prieš Vakarus ir Italiją, o toks kišimasis yra rimtas ir nepriimtinas mūsų institucijoms bei nacionaliniam saugumui“, – sakė Antonio Tajani.

    „Į tai bus sureaguota atitinkamu atsaku“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai.

  • Požeminiai tuneliai po Lenkijos–Baltarusijos siena: kaip jie veikė ir kodėl tiriamas galimas teroristų pėdsakas

    Lenkijos pasieniečiai 2025 metais prie sienos su Baltarusija aptiko keturis požeminius tunelius, kurie, pareigūnų vertinimu, buvo skirti neteisėtam migrantų gabenimui į Europos Sąjungą. Apie vieną naujausių atvejų skelbta Podlasės regione, netoli Narevkos, kur tunelis buvo įrengtas miške, o jo įėjimas slėptas Baltarusijos pusėje.

    Lenkijos institucijų pateikiamais duomenimis, vienu iš šių tunelių per trumpą laiką į Lenkiją galėjo patekti daugiau nei 180 užsieniečių. Didžiąją dalį jų pavyko sulaikyti, o tyrimo metu pasieniečiai taip pat suėmė du vairuotojus, kurie, įtariama, atvyko perimti migrantų ir vežti juos toliau į Vakarų Europą.

    Tunelių techninės detalės, kurias minėjo Lenkijos pareigūnai, kelia klausimų dėl organizatorių pasirengimo: pranešta apie keliasdešimties metrų ilgio požeminį praėjimą, pakankamai aukštą, kad juo galėtų judėti žmonės. Tokia infrastruktūra rodo ne pavienes pastangas, o gerai koordinuotą kontrabandos maršrutą, kuriam reikia žinių, įrankių ir žvalgybos apie pasienio apsaugą.

    Kas galėjo organizuoti tunelius?

    Viešojoje erdvėje pasirodė svarstymų, kad prie tunelių statybos galėjo prisidėti asmenys, siejami su tarptautinėmis ekstremistinėmis grupuotėmis. Tokias prielaidas pateikė Vakarų žiniasklaidoje cituoti saugumo ekspertai, pabrėžę, kad požeminės infrastruktūros įrengimas yra metodas, žinomas iš konfliktų regionų, kur tuneliai naudojami slaptam judėjimui ir logistikai.

    Tačiau Lenkijos pusė tokius vertinimus paprastai įvardija kaip tiriamas versijas, o ne galutines išvadas: ryšiams įrodyti reikia operatyvinių duomenų, finansinių srautų analizės, sulaikytųjų parodymų ir tarptautinio bendradarbiavimo. Praktikoje neteisėtos migracijos maršrutai dažniau siejami su organizuotu nusikalstamumu, todėl tyrėjai vertina ir kriminalinių tinklų vaidmenį.

    Hibridinio spaudimo kontekstas

    Europos Sąjungos valstybės pastaraisiais metais migracijos spaudimą Baltarusijos kryptimi ne kartą įvardijo kaip hibridinio poveikio formą, siejamą su Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmais. Anksčiau buvo fiksuota atvejų, kai migrantai prie sienos atsidurdavo su Baltarusijos pareigūnų pagalba arba gaudavo instrukcijas, kaip įveikti užtvaras.

    Todėl tunelių aptikimas papildo bendrą vaizdą: spaudimas gali persikelti nuo fizinių bandymų kirsti tvoras prie labiau paslėptų ir sudėtingų metodų. Tokie incidentai didina įtampą regione ir verčia Lenkiją bei kaimynes stiprinti pasienio stebėseną, žvalgybą ir kovą su žmonių kontrabandos tinklais.

    Lenkijos tarnybos toliau aiškinasi, kas tiksliai organizavo tunelių kasimą, kaip buvo parenkamos vietos ir kas koordinavo žmonių pervežimą šalies viduje. Tyrimų rezultatai gali turėti pasekmių ne tik baudžiamosios teisės prasme, bet ir platesnei ES sienų apsaugos politikai, ypač kalbant apie rizikas, kylančias dėl hibridinių grėsmių ir organizuoto nusikalstamumo.

  • Požeminiai tuneliai po Lenkijos ir Baltarusijos siena: pareigūnai tikrina galimas sąsajas su „Hamas“

    Lenkijos sienos apsaugos pareigūnai pranešė aptikę kelis požeminius tunelius po siena su Baltarusija, kuriais, įtariama, buvo organizuojamas neteisėtas migrantų patekimas į Europos Sąjungą. Per vieną iš tokių perkasų per trumpą laiką galėjo pereiti daugiau kaip 180 užsieniečių, daugiausia iš Afganistano ir Pakistano.

    Tuneliai aptikti Podlaskės vaivadijoje, miškingose vietovėse netoli Narevkos. Pareigūnų duomenimis, vienas iš jų buvo kelių dešimčių metrų ilgio, apie 1,5 metro aukščio, o įėjimas buvo paslėptas Baltarusijos pusėje, išėjimas – netoli pasienio užtvaro Lenkijos teritorijoje.

    Kas kelia didžiausią įtarimą?

    Didžiausią nerimą kelia ne vien pats tunelių egzistavimas, bet ir jų konstrukcijos pobūdis. Saugumo ekspertai, kurių vertinimai aptariami tarptautinėje žiniasklaidoje, pabrėžia, kad tokio tipo požeminė infrastruktūra dažniau siejama su gerai organizuotomis, resursų turinčiomis grupėmis, o ne atsitiktiniais kontrabandininkais.

    Dėl to Lenkijos pareigūnai, remdamiesi pirminiais požymiais ir analize, neatmeta versijos, kad prie tunelių įrengimo galėjo prisidėti asmenys, turintys ryšių su radikaliomis struktūromis, įskaitant „Hamas“ ar „Hezbollah“, taip pat su „Islamo valstybės“ tinklais. Tokie vertinimai kol kas įvardijami kaip tiriamos kryptys, o ne patvirtinti faktai.

    Migrantų maršrutai ir sulaikymai

    Lenkijos pasieniečiai teigia, kad dalį asmenų pavyko sulaikyti netrukus po sienos kirtimo. Tarp sulaikytųjų buvo ir du vairuotojai, kurie, įtariama, atvyko paimti migrantų ir gabenti juos toliau į Vakarų Europą.

    Pastaraisiais metais Lenkija ir kitos regiono valstybės migracijos spaudimą Baltarusijos pasienyje įvardija kaip hibridinės veiklos elementą. Varšuva ne kartą kaltino Minsko struktūras prisidedant prie neteisėtos migracijos organizavimo, o pasienyje nuolat stiprinamos tiek fizinės, tiek technologinės kontrolės priemonės.

    Ką tai reiškia saugumui?

    Požeminių perkasų aptikimas rodo, kad kontrabandininkai ir nelegalios migracijos organizatoriai prisitaiko prie sustiprintų užtvarų ir stebėjimo sistemų. Tokie tuneliai yra sudėtingiau aptinkami, reikalauja planavimo ir logistikos, todėl tyrėjams svarbu nustatyti ne tik vykdytojus, bet ir finansavimo bei koordinavimo grandinę.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad tyrimas tęsiamas, o galimos tarptautinių ekstremistinių organizacijų sąsajos bus vertinamos remiantis žvalgybine informacija ir kriminalistiniais duomenimis. Kol kas tai išlieka viena iš versijų, kuriai patvirtinti reikalingi papildomi įrodymai.

  • JK žvalgybos vadovė perspėja: laiko langas Vakarams tirpsta, Rusija ir Kinija spaudžia

    JK žvalgybos vadovė perspėja: laiko langas Vakarams tirpsta, Rusija ir Kinija spaudžia

    Jungtinės Karalystės signalų žvalgybos ir kibernetinio saugumo agentūros GCHQ vadovė Anne Keast-Butler viešoje kalboje perspėjo, kad Vakarų šalims sparčiai siaurėja galimybės išlaikyti pranašumą prieš Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes. Pasak jos, saugumo aplinka keičiasi greičiau nei institucijų gebėjimas prisitaikyti.

    Kalbos ištraukose pabrėžiama, kad Kinija tapo mokslo ir technologijų supergalybe, turinčia pažangius pajėgumus žvalgybos, kibernetinėse ir karinėse struktūrose. Anot GCHQ vadovės, dirbtinis intelektas ir kitos sparčiai bręstančios technologijos keičia taisykles, o Vakarams lieka vis mažiau laiko užsitikrinti atsparumą.

    Kinijos šnipinėjimas ir kibernetinės kampanijos

    Keast-Butler kalba skamba tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje vis dažniau viešai fiksuojami su Kinija siejami šnipinėjimo ir įtakos operacijų atvejai. GCHQ vadovė akcentuoja, kad grėsmės persikelia ne tik į valstybines sistemas, bet ir į verslą, mokslo institucijas bei kasdienius vartotojų įpročius.

    Ji ragina kibernetinį saugumą laikyti neatidėliotinu prioritetu ir stiprinti apsaugą visur, nuo įmonių valdybų iki namų ūkių. Tokia formuluotė atspindi platesnę tendenciją: kritinė infrastruktūra ir tiekimo grandinės vis dažniau tampa taikiniais, nes per jas galima padaryti didelį poveikį be tiesioginio karinio konflikto.

    Rusijos kasdienė hibridinė veikla

    Didelę kalbos dalį GCHQ vadovė skiria Rusijai, kuri, pasak jos, plečia kasdienę hibridinę veiklą prieš Jungtinę Karalystę ir Europą. Ji teigia, kad taikomasi į kritinę infrastruktūrą, demokratinius procesus, tiekimo grandines ir visuomenės pasitikėjimą.

    „Rizika suklysti vertinant situaciją dabar yra tokia didelė, kokią esu mačiusi per visą laiką“, – sakė Anne Keast-Butler.

    NATO hibridines grėsmes apibrėžia kaip nekarinių priemonių, tokių kaip propaganda, apgaulė ar sabotažas, naudojimą siekiant destabilizuoti oponentą. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau kalba apie sabotažo, dezinformacijos ir kibernetinių atakų derinius, kurie sukuria spaudimą visuomenei ir institucijoms, bet formaliai neperžengia karo ribos.

    Technologijų vaidmuo ir „Five Eyes“ kontekstas

    Keast-Butler teigia, kad GCHQ kartu su partneriais siekia mažinti Rusijos keliamą riziką, įskaitant kibernetinių atakų atrėmimą ir priešiškų operacijų trikdymą. Kartu akcentuojama, kad priešiškos valstybės stengiasi gauti Vakarų technologijas ir išnaudoti atviras rinkas bei tarptautines tiekimo grandines.

    Kalba sutampa su simboline proga, minint istorinį UKUSA žvalgybos susitarimą, iš kurio išaugo „Five Eyes“ partnerystė tarp Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos. Tokios partnerystės svarba pastaraisiais metais auga, nes grėsmės kibernetinėje erdvėje dažnai yra tarptautinės, o jų suvaldymui reikalingas greitas duomenų ir žvalgybos apsikeitimas.