Kylančios energijos kainos ir svyruojanti kuro rinka vis dažniau verčia gyventojus rinktis ne vieną, o kelis šildymo šaltinius. Vienas sparčiausiai populiarėjančių sprendimų modernizuojamuose būstuose – hibridinis šildymas, kai šilumos siurblys dirba kartu su dujiniu kondensaciniu katilu, granuline krosnimi ar kitu tradiciniu įrenginiu.
Toks derinys leidžia išnaudoti šilumos siurblio efektyvumą, kai lauke nėra didelių šalčių, o esant labai žemai temperatūrai šildymą perima arba padeda antras šaltinis. Praktikoje tai mažina riziką, kad šalčiausiomis dienomis elektros sąnaudos šoktels dėl elektrinių tenų darbo ar sumažėjusio siurblio našumo.
Kaip veikia hibridinis režimas?
Pagrindinis sistemos elementas yra automatikos valdiklis, kuris stebi lauko temperatūrą ir parenka ekonomiškiausią veikimo scenarijų. Įprastai švelnesnėmis dienomis šilumos siurblys šildo vienas, nes tokiomis sąlygomis jo sezoninis efektyvumas būna didžiausias.
Priartėjus prie vadinamojo bivalentinio taško, dažnai apie minus 5–7 laipsnius, sistema gali pereiti į mišrų režimą. Tuomet šilumos siurblys dirba nuolat, o katilas ar kitas šaltinis įsijungia tam, kad padengtų pikinius poreikius ir palaikytų reikiamą temperatūrą sistemoje.
Esant stipresniems šalčiams, pavyzdžiui, kai temperatūra krenta žemiau minus 15 laipsnių, ekonomiškiau gali būti laikinai šildyti vien katilu ar krosnimi. Tokiu atveju automatikos tikslas – apsaugoti nuo brangaus elektrinio pašildymo, kuris kai kuriuose įrenginiuose įsijungia siekiant išlaikyti aukštą vandens temperatūrą radiatoriams.
Kada tai tinka senesniems namams?
Hibridinis šildymas dažniausiai svarstomas senesniuose ar tik iš dalies apšiltintuose namuose, kuriuose išlikę aukštatemperatūriai radiatoriai. Tokiems pastatams vien šilumos siurblys ne visada yra optimalus sprendimas, nes esant šalčiui gali prireikti aukštesnės tiekiamo vandens temperatūros, o tai mažina efektyvumą ir didina elektros vartojimą.
Kita dažna situacija – kai namuose jau yra sumontuotas veikiantis dujinis kondensacinis katilas. Tuomet hibridinis sprendimas leidžia katilo neišmontuoti ir papildomai įrengti šilumos siurblį, abiem įrenginiams dirbant kaip vienai sistemai ir parenkant pigesnį režimą pagal sąlygas.
Ekspertai pabrėžia, kad reali ekonomija labiausiai priklauso nuo pastato šilumos nuostolių, šildymo sistemos temperatūrinių režimų ir teisingai parinktos galios. Dėl to prieš priimant sprendimą dažniausiai rekomenduojamas šilumos poreikio skaičiavimas, sistemos balansavimas ir automatikos sureguliavimas.
Privalumai, trūkumai ir ką įvertinti
Didžiausias privalumas – lankstumas, kai skirtingomis sąlygomis galima rinktis ekonomiškesnį šaltinį ir sumažinti riziką, kad sąskaitos išaugs šalčiausiomis dienomis. Taip pat svarbi ir patikimumo pusė: sugedus vienam įrenginiui ar sutrikus vieno kuro tiekimui, šildymas gali būti užtikrinamas kitu.
Tačiau hibridinis sprendimas dažniausiai reiškia didesnes pradines investicijas, nes reikia dviejų šilumos šaltinių ir išmanesnės automatikos. Taip pat tenka planuoti dviejų įrenginių priežiūrą bei aptarnavimą ir turėti pakankamai vietos katilinei ar techninei patalpai.
Planuojantiems tokį šildymą rekomenduojama įvertinti ir ilgalaikį scenarijų: elektros ir dujų kainų svyravimus, galimą paramą pastatų renovacijai, taip pat galimybę ateityje integruoti saulės elektrinę. Tokiu atveju šilumos siurblys gali tapti dar patrauklesnis, o hibridinis modelis – pereinamuoju sprendimu iki pilnos pastato modernizacijos.