CP v2

Tag: Hidracija

  • Vanduo su citrina ir inkstai: gali sumažinti akmenų riziką, bet „detokso“ mitas griūva

    Vanduo su citrina ir inkstai: gali sumažinti akmenų riziką, bet „detokso“ mitas griūva

    Vanduo su citrina dažnai pristatomas kaip paprastas būdas „išvalyti“ inkstus, tačiau mediciniškai tai netikslu. Inkstai patys filtruoja kraują, reguliuoja skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą bei pašalina apykaitos produktus su šlapimu, todėl citrina neįjungia jokios papildomos detoksikacijos.

    Vis dėlto citrina gali turėti apčiuopiamos naudos tiems, kuriems kartojasi tam tikros rūšies inkstų akmenligė. Citrusiniuose vaisiuose esanti citrinų rūgštis didina citrato kiekį šlapime, o citratas gali prisijungti kalcį ir slopinti kristalų virtimą didesnėmis nuosėdomis, ypač kalcio oksalato akmenų atveju.

    Šį mechanizmą mini ir JAV Nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas, pabrėždamas, kad citrusiniai gėrimai gali prisidėti prie akmenligės profilaktikos būtent dėl citrato poveikio. Tačiau tai nėra greitas sprendimas ir negarantuoja, kad akmenys nesikartos.

    Viename atsitiktinių imčių tyrime, kuriame dalyvavo 203 žmonės, turėję pasikartojančią kalcio oksalato akmenligę, visi gavo mitybos rekomendacijas, o dalis papildomai vartojo šviežias citrinų sultis du kartus per dieną. Po dvejų metų akmenligė atsinaujino rečiau citrinų sulčių grupėje, tačiau bendras rezultatas per visą laikotarpį nebuvo pakankamai tvirtas, kad vien citrinų vanduo būtų laikomas patikima profilaktika.

    Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į praktinę problemą: ilgainiui žmonėms sunku laikytis tokio režimo. Po metų rekomendacijų laikėsi 68 proc. dalyvių, o po dvejų metų jau tik 48 proc., todėl reali kasdienė nauda gali priklausyti nuo to, ar įprotį pavyksta išlaikyti ilgai.

    Tvirti pagrindai: skysčiai ir priežasties paieška

    Svarbiausia akmenligės profilaktikos priemonė daugeliui rizikos grupėje esančių žmonių išlieka pakankamas skysčių kiekis. Didesnis skysčių vartojimas praskiedžia šlapimą, todėl akmenis formuojančioms medžiagoms sunkiau pasiekti koncentraciją, kurioje prasideda kristalizacija.

    Visiems tinkamos vienos normos nėra, nes poreikis priklauso nuo fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros, mitybos ir sveikatos būklės. Todėl individualias gaires dažniausiai padeda nustatyti šeimos gydytojas arba nefrologas, ypač jei akmenligė kartojasi.

    Taip pat svarbu suprasti, kad ne visi inkstų akmenys yra vienodi. Šlapimo rūgšties, cistininiai ar struvitiniai akmenys formuojasi kitomis sąlygomis ir gali reikalauti kitokio gydymo bei profilaktikos, todėl pirmas žingsnis yra išsiaiškinti akmenų tipą.

    Galimos rizikos: dantys, refliuksas ir inkstų liga

    Dažnai ir ilgai geriant rūgštų gėrimą per dieną, gali didėti dantų emalio erozijos rizika. Po citrinų vandens naudinga praskalauti burną vandeniu ir neskubėti valytis dantų iškart po vartojimo.

    Didesni citrinų sulčių kiekiai kai kuriems žmonėms sukelia virškinamojo trakto simptomus, pavyzdžiui, rėmenį, refliukso paūmėjimą ar pilvo skausmą. Tokiais atvejais verta mažinti rūgšties kiekį arba rinktis kitus būdus didinti vandens suvartojimą.

    Atsargumo turėtų laikytis ir žmonės, sergantys pažengusia lėtine inkstų liga ar inkstų nepakankamumu. Kai kuriems pacientams, ypač gydomiems dializėmis, skysčių kiekis būna ribojamas, todėl bet kokius pokyčius reikėtų derinti su gydytoju arba nefrologiniu dietologu.

    Praktiškai citrina gali būti naudingas priedas, jei ji padeda dažniau rinktis vandenį ir laikytis hidratacijos režimo. Tačiau ji nepakeičia nei diagnozės, nei priežasties paieškos, nei individualiai parinktos profilaktikos, kai akmenligė kartojasi.

  • Pradėkite rytą taip: 6 įpročiai, kurie gali mažinti uždegimą organizme

    Nedidelis, bet nuoseklus rytinis ritualas gali turėti apčiuopiamos naudos sveikatai, ypač jei kalbame apie lėtinį, žemo laipsnio uždegimą. Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad uždegimas glaudžiai susijęs su gyvenimo būdu: mityba, fiziniu aktyvumu, miegu ir streso valdymu.

    Nors uždegimas yra natūrali imuninės sistemos reakcija, ilgainiui užsitęsęs uždegiminis fonas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto bei kai kurių kitų lėtinių būklių rizika. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama paprastiems kasdieniams sprendimams, kurie gali padėti organizmui grįžti į pusiausvyrą.

    Toliau pateikiami šeši ryto įpročiai, kurie, remiantis šiuolaikinėmis įžvalgomis apie hidrataciją, judėjimą, cirkadinį ritmą, mitybą ir stresą, gali prisidėti prie mažesnio uždegimo žymenų lygio. Svarbu nepamiršti, kad tai nėra gydymas, o gyvenimo būdo kryptis, kuri dažniausiai veikia tik taikoma ilgą laiką.

    Stiklinė vandens pabudus

    Miego metu netenkame skysčių, todėl pabusti su lengvu dehidratavimu yra įprasta. Stiklinė vandens ryte padeda atkurti skysčių balansą, o tinkama hidratacija siejama su geresne savijauta ir palankesniais sveikatos rodikliais ilguoju laikotarpiu.

    Dehidratacija dažniau siejama su didesniu uždegiminių procesų aktyvumu, ypač jei skysčių nuolat vartojama per mažai. Dėl to paprastas įprotis išgerti vandens dar prieš kavą ar pusryčius daugeliui tampa lengviausia dienos investicija į savijautą.

    Lengvas judėjimas, ne rekordai

    Rytinis lengvas judėjimas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, švelni mankšta ar joga, gali padėti „įjungti“ kūną ir sumažinti sustingimą. Reguliarus fizinis aktyvumas apskritai siejamas su mažesniu lėtinio uždegimo lygiu, tačiau svarbu neperlenkti lazdos.

    Didelio intensyvumo treniruotės trumpam gali padidinti kai kuriuos uždegimo žymenis, nes organizmui tai yra stresas, po kurio seka atsistatymas. Todėl ryte, ypač jei miegota prastai ar jaučiamas nuovargis, dažnai geriau rinktis mažesnio intensyvumo aktyvumą ir jį tęsti nuosekliai.

    Rytinė šviesa ir cirkadinis ritmas

    Išėjimas į lauką ryte, net ir trumpam, padeda kūnui „susiderinti“ pagal dienos šviesą. Ryto šviesa yra vienas svarbiausių signalų, reguliuojančių cirkadinį ritmą, kuris daro įtaką miegui, energijai ir hormonų balansui.

    Šis ritmas glaudžiai susijęs ir su imuninės sistemos veikla. Kai miegas nereguliarus arba ritmas nuolat trikdomas, dažniau fiksuojami didesni sisteminio uždegimo rodikliai, todėl rytinė šviesa ir pastovus dienos režimas laikomi paprasta, bet svarbia prevencine priemone.

    Uogos pusryčiams

    Ryškios spalvos uogos vertinamos dėl antioksidantų ir augalinių junginių, tokių kaip antocianinai ir kiti polifenoliai. Šios medžiagos siejamos su mažesniu oksidaciniu stresu, o tai svarbu, nes oksidacinis stresas ir uždegimas dažnai „maitina“ vienas kitą.

    Jei šviežių uogų nėra, šaldytos paprastai išlaiko didelę dalį maistinės vertės ir yra patogus pasirinkimas. Praktinis sprendimas yra uogas derinti su baltymais, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, varške ar įmaišyti į kokteilį, kad pusryčiai ilgiau suteiktų sotumo.

    Sąmoninga pauzė stresui mažinti

    Stresas yra vienas ryškiausių veiksnių, galinčių palaikyti uždegiminius procesus. Esant įtampai organizmas išskiria hormonus, tarp jų ir kortizolį, o trumpalaikė reakcija yra naudinga, tačiau užsitęsęs stresas gali tapti problema.

    Kelių minučių sąmoninga pauzė ryte dažnai padeda sumažinti įtampos foną visai dienai. Gali pakakti lėto kvėpavimo, trumpos meditacijos ar tylaus pusryčių laiko be telefono, kad nervų sistema pereitų iš nuolatinio skubėjimo režimo į ramesnę būseną.

    Kava ar arbata su saiku

    Rytinis kavos ar arbatos puodelis daugeliui yra kasdienė tradicija, tačiau tai gali būti ir antioksidantų šaltinis. Kavoje ir arbatoje esantys polifenoliai siejami su mažesniu oksidaciniu stresu, o tai gali būti palanku ir uždegimo kontrolei.

    Žalioji ir juodoji arbata turi skirtingų polifenolių profilių, tačiau abi gali papildyti mitybą antioksidantais. Svarbiausia nepamiršti saiko ir stebėti, kaip kofeinas veikia miegą, nes prastas miegas dažnai tiesiogiai susijęs su prastesniais uždegimo rodikliais.

    Jei šie įpročiai atrodo per didelis pokytis, verta pradėti nuo vieno ar dviejų ir juos įtvirtinti. Nuoseklumas dažniausiai duoda daugiau naudos nei trumpalaikiai, bet intensyvūs bandymai kardinaliai pakeisti rutiną.

  • Šiltnamio agurkai turi vos 15 kcal: dietologai paaiškino, kuo jie naudingi ir kam geriau vengti

    Šiltnamio agurkai dažnai nuvertinami, nes vasarą daug kas laukia traškių lauko agurkų. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad šie agurkai gali būti praktiškas kasdienės mitybos pasirinkimas, ypač kai norisi lengvo, mažai kalorijų turinčio užkandžio.

    Vidutiniškai 100 gramų šviežio agurko turi apie 15 kilokalorijų, o didžiąją jo dalį sudaro vanduo. Dėl to agurkai padeda palaikyti skysčių balansą ir gali būti naudingi žmonėms, kurie nori sumažinti bendrą dienos energinę vertę nepersivalgant.

    Agurkuose yra skaidulų, taip pat mikroelementų, tokių kaip kalis, ir įvairių augalinių junginių. Nors jų kiekiai nėra dideli, agurkai prisideda prie bendro daržovių suvartojimo, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių sveikatai bei žarnyno veiklai.

    Dažnai kartojama, kad agurkai padeda pašalinti perteklinį vandenį iš organizmo, nes pasižymi švelniu šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Vis dėlto tai nėra greitas būdas spręsti tinimų ar sveikatos problemų, o staigūs patinimai ar skausmas visada turėtų būti aptariami su gydytoju.

    Kam agurkai gali netikti?

    Nors daugumai žmonių agurkai yra saugūs, jautresnį virškinimą turintys asmenys po jų gali jausti pilvo pūtimą ar diskomfortą. Tokiais atvejais verta stebėti porcijas, rinktis mažesnį kiekį ar agurkus valgyti kartu su kitais, lengvai virškinamais produktais.

    Agurkas taip pat kai kuriems žmonėms paūmina rėmenį ar refliukso simptomus, ypač jei valgomas vakare ar didesnėmis porcijomis. Jei pastebite ryšį, sprendimas dažnai paprastas: mažesnės porcijos ir vengimas prieš miegą.

    Kaip išsirinkti ir vartoti kasdien?

    Perkant verta rinktis tvirtus, nepažeistos odelės agurkus, be minkštų vietų ir kartumo požymių. Prieš valgant juos rekomenduojama gerai nuplauti po tekančiu vandeniu, o jei odelė vaškuota ar kelia abejonių, ją galima nulupti.

    Šiltnamio agurkai tinka ne tik salotoms ar sumuštiniams: juos galima dėti į šaltas sriubas, gaminti greitus marinuotus agurkus ar derinti su jogurtu, krapais ir česnaku. Taip lengvai padidinsite daržovių kiekį racione ir gausite gaivų, mažai kalorijų turintį patiekalą.