CP v2

Tag: Hidroakumuliacinės elektrinės

  • Kinija iki 2030 metų didins vėjo ir saulės galią: planas su baterijomis, hidroakumuliacija ir vandeniliu

    Kinija paskelbė naują energetikos planą iki 2030 metų, kuriuo siekia sparčiai didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir padaryti vėjo bei saulės elektrą patikimesnę, ypač piko metu. Plane pirmą kartą įtvirtinami privalomi tikslai žaliajai energijai, o tai signalizuoja griežtesnį politinį įsipareigojimą.

    Pagal planą bendra atsinaujinančios energijos gamyba turėtų augti nuo maždaug 1,18 mlrd. tonų anglies ekvivalento iki 1,8 mlrd. tonų anglies ekvivalento 2030 metais. Toks augimas reikštų, kad vėjas, saulė, hidroenergija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai dar labiau stumtų į šalį iškastinio kuro generaciją.

    Patikimumo testas piko metu

    Didžiausias planų akcentas – ne vien naujų pajėgumų statyba, bet ir jų naudingumas tada, kai elektros labiausiai reikia. Numatyta, kad iki 2030 metų vėjo ir saulės elektrinės, paremtos energijos kaupimu, turėtų galėti piko laikotarpiais tiekti apie 8 proc. savo instaliuotos galios ir padengti apie 20 proc. pikinio vartojimo.

    Tai reiškia, kad Kinija atsinaujinančius išteklius vis labiau vertina kaip sisteminį sprendimą, o ne tik papildomą generaciją geru oru. Praktikoje tam reikės baterijų parkų, tinklo modernizavimo, paklausos valdymo ir lankstesnių balansavimo pajėgumų.

    Plane taip pat numatyta iki 2030 metų pridėti daugiau nei 300 gigavatų vadinamosios pikinės atsinaujinančios galios, kuri gali būti panaudota didesnio poreikio metu. Ši formuluotė rodo kryptį į projektus, kurių gamyba yra labiau valdoma arba kuriuos galima paremti kaupimu ir greitu dispečerizavimu.

    Vandenilis, šildymas ir pramonė

    Kinija planuoja didinti vėjo ir saulės energijos panaudojimą ne tik elektros sektoriuje. Iki 2030 metų numatoma apie 150 mln. tonų anglies ekvivalento atsinaujinančios energijos nukreipti į šildymo ir vėsinimo sprendimus bei pramonę.

    Atskirai įvardijama ir žaliojo vandenilio gamyba, kuri, pagal planą, turėtų pasiekti apie 2 mln. tonų per metus 2030 metais. Tokia apimtis vandenilį paverstų vienu iš įrankių mažinant emisijas sektoriuose, kuriuos elektrifikuoti sunkiausia, pavyzdžiui, dalyje chemijos ar metalurgijos procesų.

    Hidroenergija ir jūrinis vėjas

    Hidroenergetikai plane numatomi ambicingi tikslai: iki 2030 metų bendri pajėgumai turėtų pasiekti apie 570 gigavatų, palyginti su 450 gigavatų tikslu 2025 metams. Ypatingas dėmesys skiriamas hidroakumuliacinėms elektrinėms, kurių galia iki 2030 metų turėtų augti iki maždaug 160 gigavatų.

    Hidroakumuliacija yra vienas efektyviausių būdų kaupti energiją dideliu mastu, todėl ji tiesiogiai susijusi su siekiu sustiprinti tiekimo patikimumą piko metu. Kuo daugiau kintamos generacijos, tuo vertingesnės tampa greitai reaguojančios balansavimo priemonės.

    Plane minimos ir giliavandenės jūrinio vėjo bazės, leidžiančios vystymą perkelti į tolesnes jūrines zonas, kur vėjo sąlygos stabilesnės. Taip pat numatoma idėja integruoti jūrinį vėją su povandeniniais duomenų centrais, o tai atspindi augantį elektros poreikį skaitmeninei infrastruktūrai.

    Be to, Pekinas planuoja bandomuosius projektus, kai didelės atsinaujinančios energijos bazės perduotų šimtaprocentę žalią elektros energiją. Tokie sprendimai gali tapti svarbūs tiek pramonei, tiek regionams, norintiems mažinti emisijas ir tuo pačiu stabilizuoti tiekimą.

  • „PGE“ su KPO parama atnaujina strateginę Porąbka-Žar elektrinę: 540 MW energijos kaupimo mazgas

    Strateginis energijos kaupimo mazgas

    „PGE Energia Odnawialna“ pasirašė sutartį su Nacionaliniu aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondu dėl paskolos iš Lenkijos nacionalinio atkūrimo plano (KPO). Finansavimas skirtas Porąbka-Žar hidroakumuliacinės elektrinės modernizacijai, kurios galia siekia 540 MW.

    Hidroakumuliacinės elektrinės laikomos vienu patikimiausių didelio masto energijos kaupimo sprendimų, leidžiančių subalansuoti elektros sistemą, kai sparčiai auga vėjo ir saulės generacija. Tokie objektai suteikia sistemos operatoriui lankstumo ir padeda išlaikyti stabilų tinklo darbą piko valandomis.

    Kiek kainuoja ir kas modernizuojama

    Numatoma projekto vertė siekia apie 47,5 mln. eurų, o paskolos dydis sudaro maždaug 35,7 mln. eurų. Modernizacija apima viršutinį rezervuarą, viršutinį ir apatinį vandens paėmimą, vamzdynus bei derivacines štolnes, taip pat susijusius papildomus darbus.

    Atnaujinimo tikslas – atkurti ir pagerinti eksploatacines kritinių infrastruktūros elementų savybes, kurie buvo naudojami daugiau nei 40 metų. Praktikoje tai reiškia didesnį patikimumą, mažesnę avarijų riziką ir ilgesnį saugaus darbo laikotarpį, kuris dažnai skaičiuojamas dešimtmečiais.

    „Energetikos transformacija – tai ne tik mažai taršių šaltinių plėtra, bet ir stiprių vietinių technologinių kompetencijų kūrimas. Modernizavome viršutinį rezervuarą ir vandens kelią viename didžiausių energijos kaupimo objektų Lenkijoje“, – sakė Dariusz Lubera.

    Kodėl šios investicijos svarbios dabar

    Europoje didėjant atsinaujinančios energetikos daliai, vis svarbesnės tampa priemonės, galinčios greitai reaguoti į gamybos ir vartojimo svyravimus. Hidroakumuliacinės elektrinės čia išsiskiria tuo, kad gali tiek „sugerti“ perteklinę energiją, tiek ją grąžinti į tinklą, kai jos labiausiai reikia.

    Porąbka-Žar atlieka reikšmingą vaidmenį nacionalinės elektros sistemos balansavime ir padeda integruoti atsinaujinančius išteklius. Modernizacija turi sustiprinti objekto patikimumą bei prisidėti prie tiekimo saugumo, ypač situacijose, kai sistemoje trūksta lankstumo.

    „Šis objektas daugelį dešimtmečių yra vienas iš nacionalinės elektros sistemos saugumo ramsčių. Po modernizacijos atkūrėme pilną kritinių elementų funkcionalumą ir prailginome saugios eksploatacijos laikotarpį ateinantiems dešimtmečiams“, – sakė Krzysztof Müller.

    Vietinių rangovų vaidmuo

    Projektas įgyvendinamas per atskiras investicines dalis, o darbus vykdo generaliniai rangovai, kurių lyderiais įvardijamos Lenkijos įmonės. Toks modelis leidžia dalį transformacijos lėšų nukreipti į vietos pramonę ir kompetencijų stiprinimą, kas ypač aktualu dideliuose infrastruktūros projektuose.

    Pranešime pabrėžiama, kad modernizacija apima ir hidrotechninę infrastruktūrą: vandens paėmimo mazgus, derivacinius vamzdynus, nuvedimo štolnę bei kitus elementus. Įgyvendinti sprendimai turi padidinti viso komplekso darbo stabilumą ir sumažinti eksploatacines rizikas.

  • Čekijos hidroakumuliacinė Dlouhé Stráně po modernizacijos pasiekė gamybos rekordą

    Čekijos hidroakumuliacinė Dlouhé Stráně po modernizacijos pasiekė gamybos rekordą

    Kovo rezultatas pranoko ankstesnį rekordą

    Čekijoje veikianti hidroakumuliacinė elektrinė Dlouhé Stráně kovą pagamino 83,073 gigavatvalandės elektros ir taip pasiekė naują mėnesio rekordą. Apie tai pranešė didžiausia šalies energetikos bendrovė „ČEZ“.

    Įmonės teigimu, rezultatas beveik 1 proc. viršijo ankstesnį rekordą, fiksuotą 2020 metais balandį. Rekordinė gamyba sutapo su reikšmingos modernizacijos programos pabaiga 30 metų veikiančiame objekte.

    Investicijos didino patikimumą ir našumą

    Per pastaruosius penkerius metus „ČEZ“ į Dlouhé Stráně atnaujinimus investavo apie 41 mln. eurų. Pagrindinis tikslas buvo didinti įrenginių patikimumą ir efektyvumą, kad elektrinė galėtų stabiliai dirbti esant didesniems tinklo svyravimams.

    Vienas svarbiausių darbų 2021 metais buvo viršutinio baseino eksploatacinio tūrio padidinimas iki 2,72 mln. kubinių metrų. Tai, pasak operatoriaus, vieno ciklo gamybos pajėgumą padidino maždaug 6 proc.

    Elektrinė veikia kaip tinklo baterija

    Dlouhé Stráně įrengta giliai po žeme ir veikia kaip didelė baterija: kai elektros perteklius, vanduo pumpuojamas į viršutinį baseiną, o piko metu leidžiamas žemyn ir gamina elektrą. Tokios elektrinės ypač svarbios augant vėjo ir saulės generacijai, kurios gamyba priklauso nuo oro sąlygų.

    Operatorius pabrėžia, kad objektas prisideda prie Čekijos elektros sistemos stabilumo ir gali padėti atkurti tiekimą po visiško elektros tiekimo sutrikimo. Tarp išskirtinių elektrinės faktų minimos ir didelės galios reversinės turbinos, kurios leidžia greitai pereiti nuo siurbimo režimo prie gamybos.

    „Dlouhé Stráně jau seniai laikome išskirtinai svarbia Čekijos elektros tinklo dalimi“, – sakė „ČEZ“ hidroelektrinių padalinio vadovas Róbert Heczko.

    Jis pridūrė, kad reguliarūs priežiūros darbai ir nuosekli modernizacija turi tiesioginį teigiamą poveikį tiek gamybos apimtims, tiek elektrinės būklei. „ČEZ“ modernizacijos programa apima ir kitus šalies hidroenergetikos objektus, o bendras efektyvumo augimas, bendrovės vertinimu, kai kur siekia iki 10 proc.