CP v2

Tag: Hidroenergija

  • Karščio bangos Europoje sparčiai tirpdo Šveicarijos ledynus: mokslininkai įspėja dėl vandens rizikų

    Europą užklupusios karščio bangos šią vasarą vis labiau veikia Alpių ledynus, o ypač Šveicarijoje sniego danga kai kur ištirpo gerokai anksčiau nei įprasta. Mokslininkai pažymi, kad tai reiškia ilgesnį laiką, kai saulė tiesiogiai šildo ledą, todėl tirpsmas įsibėgėja dar greičiau.

    Šveicarijos ledynai yra svarbi Europos vandens sistemos dalis: jie papildo upes, prisideda prie geriamojo vandens tiekimo, žemės ūkio poreikių ir hidroenergijos gamybos. Kai žiemą sukauptas sniegas nutirpsta per anksti, ledynas netenka natūralios apsaugos, o prarastas ledas per vieną sezoną nebeatsistato.

    „Dabar esame situacijoje, kuri paprastai susiklosto tik rugpjūtį. Tai iš tiesų kelia nerimą“, – sakė Ciuricho ETH glaciologas Matthias Huss.

    Ekspertų vertinimu, šį sezoną ledynai į šiltesnį laikotarpį įžengė su mažesniu sniego kiekiu nei daugiametis vidurkis, o vėliau sekusios karščio bangos procesą dar paspartino. Dėl to kai kurie rodikliai, pasak stebėseną vykdančių specialistų, pasiekė vėlyvai vasarai būdingą lygį maždaug mėnesiu anksčiau.

    Tokie pokyčiai svarbūs ne tik kalnų regionams. Ilgainiui tai gali reikšti mažiau stabilias gėlo vandens atsargas: pavasarį ir vasaros pradžioje vandens gali laikinai padaugėti dėl spartaus tirpsmo, tačiau vėliau, mažėjant ledo tūriui, didėja sausros ir žemų upių debitų rizika.

    Mokslininkai pabrėžia, kad spartėjantis ledynų tirpsmas siejamas su klimato šiltėjimu, o ekstremalios karščio bangos Europoje tampa dažnesnės ir intensyvesnės. Praktikoje tai reiškia, kad ledynų stebėseną tenka vykdyti vis dažniau: nuo palydovinių vaizdų iki vietoje atliekamų matavimų, kurie leidžia tiksliai fiksuoti, kaip greitai mažėja ledo sluoksnis.

    „Tai nėra istorija apie tai, kas nutiks po šimto metų. Kai kuriuos padarinius galime pajusti per artimiausius 10–20 metų“, – pabrėžė Matthias Huss.

  • Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Rekordinė mėnesio gamyba

    Turkijos hidroelektrinės balandį pagamino rekordinį kiekį elektros – 11,66 mlrd. kilovatvalandžių. Tai tapo didžiausiu hidroenergijos mėnesio rezultatu šalyje per visą stebėjimų laikotarpį.

    Vien hidroenergija sudarė 41,4 proc. visos balandį šalyje pagamintos elektros. Toks šuolis paprastai siejamas su sezoniniu vandens prietaku ir palankesnėmis hidrologinėmis sąlygomis po žiemos.

    Atsinaujinančių dalis šoktelėjo

    Hidroelektrinių indėlis pakėlė bendrą atsinaujinančių išteklių dalį iki 70,5 proc. visos mėnesio elektros gamybos. Kartu tai padidino ir vietinių energijos išteklių svorį elektros balanse.

    Skelbiama, kad vietinių šaltinių dalis balandį pasiekė 83 proc. Tai reiškia mažesnį poreikį importuojamiems energijos ištekliams ir didesnį sistemos atsparumą kainų svyravimams tarptautinėse rinkose.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Turkijos energetikos ministerija rekordą sieja su tikslu mažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir stiprinti energetinį saugumą. Didelė atsinaujinančios generacijos dalis taip pat prisideda prie ilgalaikių klimato įsipareigojimų.

    „Naudodami energiją, pagamintą iš mūsų pačių išteklių, mažiname priklausomybę nuo išorės, stipriname energetinį saugumą ir užtikrintai judame 2053 metų nulinės grynosios taršos tikslo link“, – sakė energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokie rekordai dažnai būna sezoniški: hidroenergijos gamyba stipriai priklauso nuo kritulių ir vandens atsargų, todėl ilgalaikiam stabilumui svarbios ir kitos generacijos rūšys bei tinklų lankstumas.

  • CBAM nuo 2026 metų: kodėl anglies mokestis gali stabdyti ES ir Vakarų Balkanų elektros rinkas

    CBAM nuo 2026 metų: kodėl anglies mokestis gali stabdyti ES ir Vakarų Balkanų elektros rinkas

    CBAM startas ir tikslas

    Europos Sąjungoje nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėtas taikyti anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas (CBAM), apimantis ir elektros importą iš ne ES šalių. Jo esmė – importui priskirti anglies kainą, kuri būtų panaši į taikomą ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje, kad konkurencinės sąlygos būtų vienodesnės.

    Mechanizmas sukurtas mažinti vadinamąjį anglies nutekėjimą, kai taršūs gamybos procesai perkeliami į valstybes su silpnesne klimato politika. Tačiau elektros sektoriuje šis instrumentas gali veikti kitaip nei pramonės prekėse, nes prekybos srautai itin jautrūs trumpalaikiams kainų skirtumams ir tinklų pralaidumui.

    Kas keičiasi elektros prekyboje

    Energetikos bendrijos sekretoriatas, apibendrinęs 2026 metų pirmojo ketvirčio patirtis, įspėja apie galimus struktūrinius pokyčius tarpvalstybinėje elektros prekyboje. Pagrindinė rizika – kad CBAM pakeičia arbitražo logiką, kai elektra natūraliai teka iš pigesnių zonų į brangesnes ir taip artina kainas.

    Jei importui taikomas vienodas anglies kaštas, nepriklausomai nuo kilmės ir realios generacijos, kainų signalai gali išsikreipti. Tai gali lėtinti arba net dalinai apsukti rinkų integraciją tarp ES valstybių ir Energetikos bendrijos šalių, įskaitant Vakarų Balkanus.

    Pirmojo ketvirčio skaičiai ir „hidro“ efektas

    2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksuotos dvi aiškios tendencijos ES ir Vakarų Balkanų kryptyje. Pirma, komerciškai planuojami tarpvalstybiniai elektros mainai per ES sienas sumažėjo apie 25 proc.

    Antra, išankstinės dienos kainos Energetikos bendrijos šalyse vidutiniškai buvo maždaug 30 eurų už megavatvalandę mažesnės nei kaimyninėse ES rinkose. Įprastomis sąlygomis toks skirtumas skatintų eksportą į brangesnes zonas ir prisidėtų prie kainų suartėjimo.

    Šį kartą kainų atotrūkį iš dalies lėmė švarios elektros perteklius iš hidroenergijos dėl gausių kritulių. Tačiau CBAM sąlygomis šis perteklius ne visur virto eksporto augimu, nes mechanizme taikomi numatytieji emisijų koeficientai gali prilyginti atsinaujinančią elektrą iš importo taršiai gamybai.

    Kodėl tai gali mažinti investicijas

    Energetikos bendrijos sekretoriatas atkreipia dėmesį, kad vienodas anglies kašto priskyrimas importuojamai elektrai ir prielaida apie iškastinį gamybos pobūdį gali mažinti paskatas investuoti į atsinaujinančius projektus už ES ribų. Investuotojams svarbu, ar švari elektra gali būti patikimai atpažįstama ir įvertinama prekyboje, nes nuo to priklauso prognozuojamos pajamos.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų gali tapti mažiau patrauklūs, jei eksportuojant į ES nepavyksta išvengti „numatytosios“ taršos prielaidos. Tuo pat metu ES rinkos gali netekti dalies pigesnės elektros pasiūlos, o tai blogina vartotojams svarbų konkurencijos ir kainų stabilumo aspektą.

    Skirtingas poveikis matėsi ir prekybos srautuose: kai kur hidroenergijos eksportas tęsėsi, o kitur panašūs srautai sumenko. Tai leidžia įtarti, kad ne vien fiziniai tinklų apribojimai, bet ir apskaitos bei koeficientų taikymo logika gali tapti lemiamu veiksniu.

    Kokie sprendimai svarstomi

    Didžiausia įtampa kyla dėl to, kaip CBAM turėtų vertinti realią importuojamos elektros kilmę, ypač kai ji pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Jei taisyklės neleidžia pakankamai tiksliai atskirti švarios ir taršios generacijos, mechanizmas gali sukurti šalutinį efektą, prieštaraujantį klimato tikslams.

    Todėl vykstančiose diskusijose dėl CBAM korekcijų tikėtina, kad daug dėmesio bus skiriama patikimai kilmės ir emisijų apskaitai, suderinamumui su regioniniais rinkų integracijos procesais ir aiškioms taisyklėms, kurios nemažintų prekybos paskatų švariai elektrai. Nuo šių sprendimų priklausys, ar CBAM taps skaidriu klimato politikos įrankiu, ar papildomu barjeru elektros rinkų suartėjimui.