Tag: Hidžabas

  • Teherane – dvi realybės vienu metu: moterys bėgo be skaros, netoliese – režimo ginklų paradas

    Teherane – dvi realybės vienu metu: moterys bėgo be skaros, netoliese – režimo ginklų paradas

    Teherane penktadienį vienu metu vyko du skirtingus Irano visuomenės polius atspindintys renginiai. Vienoje sostinės dalyje moterys dalyvavo bėgime ir dalis jų startavo be privalomos galvos skaros, o kitur vyko valstybinis lojalumo ir karinės mobilizacijos demonstravimas.

    Sporto renginyje, kuris vyko Velayat parke, moterų startas buvo ankstų rytą, o vėliau startavo vyrai. Viešai paskelbtose nuotraukose matyti bėgikės su įprasta sportine apranga, tačiau dalis jų buvo be skaros, nors Irane viešose vietose galioja privalomo hidžabo taisyklė.

    Tuo pat metu miesto centre buvo surengtas valstybei palankus renginys, kuriame, remiantis valstybinės žiniasklaidos skelbiamais skaičiais, dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Eitynėse demonstravo organizuotas pajėgas ir ginkluotę, o vaizdai su ginklus laikančiomis moterimis tapo ryškiu propagandinės žinutės akcentu.

    Teisinės normos ir kasdienybė

    Pagal Irano teisę moterys viešumoje privalo dėvėti hidžabą, o šios tvarkos pažeidimai gali užtraukti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Vis dėlto pastaraisiais metais, ypač po protestų bangos, prasidėjusios po Mahsos Amini mirties 2022 metais, vis daugiau moterų viešai atsisako laikytis griežto aprangos reikalavimo.

    Teherano prokuratūra jau yra skelbusi apie bylas organizatoriams po atvejų, kai sporto ar viešuose renginiuose fiksuotos moterys be skaros. Tokie procesai dažnai grindžiami formuluote apie „teisinių ir religinių normų nesilaikymą“, o pati atsakomybė gali būti taikoma tiek dalyviams, tiek renginių rengėjams.

    Sporto renginiai – nauja įtampos zona

    Pastaruoju metu Irane sporto varžybos vis dažniau tampa politinės ir kultūrinės įtampos lauku. Kai kuriuose miestuose renginiai buvo atšaukiami dėl dvasininkų ar konservatyvių grupių spaudimo, argumentuojant bendru vyrų ir moterų dalyvavimu ar „religinių vertybių“ apsauga.

    Teherano bėgimas, vykęs nepaisant ankstesnių atšaukimų kituose regionuose, parodė, kad didmiesčiuose praktika neretai ima skirtis nuo griežtų deklaracijų. Sostinėje matomas ir kitas reiškinys: net prorežiminėse akcijose kartais pastebimos moterys, kurios skarą dėvi formaliai arba jos visai atsisako, taip išryškindamos prieštaravimą tarp kontrolės ir realaus visuomenės elgesio.

    Ką atskleidžia kontrastas Teherane

    Vienu metu vykę vaizdai – sportuojančios, hidžabo taisyklę ignoruojančios moterys ir netoliese demonstruojama karinė mobilizacija – tapo simboline sostinės skilimo iliustracija. Ši priešprieša rodo, kad režimo siekis griežtinti kontrolę susiduria su augančia kasdienio nepaklusnumo praktika.

    Žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra atkreipusios dėmesį į sugriežtintą represijų politiką, įskaitant sulaikymus ir teismus po protestų ar viešų „moralės“ normų pažeidimų. Todėl sporto renginių epizodai Irane vis dažniau vertinami ne tik kaip kultūriniai, bet ir kaip politiniai signalai apie visuomenės nuotaikas.

  • Irano dainininkei Parastoo Ahmadi – 74 kirčiai už dainavimą be hidžabo: kas žinoma

    Irano dainininkei Parastoo Ahmadi – 74 kirčiai už dainavimą be hidžabo: kas žinoma

    Nuosprendis, apie kurį praneša aktyvistai

    Irano dainininkei Parastoo Ahmadi, kuriai yra 29 metai, esą skirta 74 kirčių bausmė už pasirodymą be hidžabo. Apie tai skelbia žmogaus teisių gynėjai, remdamiesi teismo dokumentais ir advokatų turima informacija.

    Teigiama, kad sprendimą priėmė Komo provincijos baudžiamasis teismas. Oficialioje Irano teismų sistemos naujienų agentūroje šis nuosprendis kol kas nebuvo paskelbtas.

    Kas įvyko per koncertą?

    Pasak pranešimų, dėmesį teisėsaugai patraukė 2024 metais įvykęs internetu transliuotas pasirodymas, rodytas dainininkės „Youtube“ kanale. Koncerte skambėjo ir istorinė patriotinė giesmė „Az Khoon-e Javanan-e Vatan“, o įrašas vėliau plačiai išplito socialiniuose tinkluose.

    Žmogaus teisių gynėjai nurodo, kad kartu su dainininke buvo nuteisti ir keli su pasirodymu dirbę komandos nariai, įskaitant muzikantus. Be fizinės bausmės, esą skirtas dvejų metų draudimas išvykti iš šalies ir dvejų metų draudimas užsiimti menine veikla.

    Kokie kaltinimai minimi dokumentuose?

    Teigiama, kad teismo dokumentuose minimi kaltinimai dėl viešosios moralės ir padorumo pažeidimo, taip pat dėl internete publikuoto, valdžios vertinimu, „vulgaraus ir amoralaus turinio“. Iranas po 1979 metų revoliucijos taiko griežtas moterų aprangos ir viešo elgesio taisykles, o jų pažeidimai gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.

    Pastaraisiais metais kultūros laukas Irane tapo ypač jautrus: dalis atlikėjų ir kūrėjų renkasi veikti užsienyje arba anonimiškai, o socialinių tinklų platformos tapo ir saviraiškos, ir rizikos kanalu. Tokios bylos, žmogaus teisių organizacijų vertinimu, siunčia žinią, kad kontrolė gali griežtėti net ir po tarptautinio dėmesio sulaukusių protestų.

    „74 kirčiai yra dar vienas priminimas, kad žmogaus teisių padėtis Irane nepasikeitė, nepaisant valdžios pastangų gerinti savo įvaizdį“, – sakė Irane žmogaus teises stebinčios JAV įsikūrusios organizacijos atstovė Bahar Ghandehari.

    „Taika nėra tik raketų garsų nutildymas ar bombardavimo liepsnų užgesimas. Ji įmanoma tik tada, kai moterys nebaudžiamos už darbą, studijas, dainavimą ar savo gyvenimo būdą“, – teigė Pensilvanijos universiteto profesorė Fatemeh Shams.

    Kol kas neaišku, ar nuosprendis įsiteisėjo ir ar jis gali būti skundžiamas, taip pat kokios tikslios bylos detalės būtų pateiktos viešai, jei sprendimą paskelbtų Irano teismų institucijos. Žmogaus teisių gynėjai ragina tarptautinę bendruomenę atidžiai stebėti bylą ir spausti Teheraną atsisakyti fizinių bausmių bei kultūros veikėjų persekiojimo.