Tag: Hieroglifai

  • Egipto ūkininkas kasdamas šiltnamį rado milžinų pėdsakus: iškilo Ramzio II galva

    Egipto ūkininkas kasdamas šiltnamį rado milžinų pėdsakus: iškilo Ramzio II galva

    Egipto Nilo deltoje, Behbeit el-Hagar apylinkėse, vietos ūkininkas dirbdamas šiltnamyje aptiko akmens fragmentą su senoviniais ženklais. Apie radinį jis pranešė vietos institucijoms, o į vietą atvykę archeologai pradėjo detalesnius tyrimus.

    Kasėjams pavyko atidengti dviejų didžiulių karališkų statulų liekanas. Didžiausią dėmesį patraukė maždaug 1,6 metro aukščio akmeninė galva, vaizduojanti faraoną su dviguba karūna, simbolizuojančia Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą.

    Remdamiesi išlikusios dalies proporcijomis, specialistai vertina, kad visa statula su postamentu galėjo siekti apie 8,5 metro aukštį. Greta rasta ir nugarinę atramą primenanti dalis su hieroglifais, kuriuose įrašytas vienas iš valdovo titulų, siejamas su karališkąja vardų sistema.

    Antrasis radinys yra dar vienos karališkos skulptūros fragmentas, kurio ilgis siekia apie 2,4 metro. Nors kojų ir pagrindo neišliko, veido bruožai ir galvos apdangalas nemes leidžia manyti, kad skulptūra taip pat gali būti siejama su Ramziu II, tačiau galutinei identifikacijai reikės papildomų tyrimų.

    Archeologai taip pat aptiko apie 1,3 metro ilgio granito bloką su hieroglifiniais titulais, tradiciškai vartotais Egipto valdovų įrašuose. Tokie užrašai padeda tikslinti radinių datavimą ir kontekstą, o kartu leidžia atkurti, kokio masto paminklai kadaise stovėjo šioje vietovėje.

    Ramzis II, valdęs 1279–1213 metais prieš mūsų erą, laikomas vienu įtakingiausių XIX dinastijos faraonų. Jo valdymo laikotarpiu statyta daug monumentalių objektų, o skulptūros ir užrašai dažnai buvo naudojami politinei galiai ir dieviškam legitimumui pabrėžti.

    Viešojoje erdvėje Ramzis II kartais siejamas su bibliniu pasakojimu apie Mozę, tačiau istorikai pabrėžia, kad vienareikšmiškų įrodymų tam nėra. Faraono tapatybė Išėjimo knygos siužete išlieka diskusijų objektu, o archeologiniai radiniai dažniau leidžia kalbėti apie konkrečių vietų ir laikotarpių materialinę kultūrą, o ne patvirtinti religinius pasakojimus.

    Behbeit el-Hagar apylinkės archeologams svarbios ir dėl čia buvusios šventyklos, siejamos su deive Izide, liekanų. Pastaraisiais metais Egipte daugėja radinių, aptinkamų ne tik planuotų ekspedicijų metu, bet ir vykdant žemės ūkio ar infrastruktūros darbus, todėl institucijos ragina gyventojus apie įtartinus artefaktus pranešti nedelsiant.

  • Valdė Egiptą dar iki Kleopatros? Nauja hieroglifų analizė pateikė stulbinamų įrodymų

    Valdė Egiptą dar iki Kleopatros? Nauja hieroglifų analizė pateikė stulbinamų įrodymų

    Dar gerokai prieš Kleopatros laikus Egipte galėjo valdyti moteris, kurios statusas mokslininkams ilgai kėlė ginčų. Kalbama apie Meret-Neitę, gyvenusią I dinastijos laikotarpiu, maždaug apie 3 000 metus prieš mūsų erą, kai formavosi ankstyvoji Egipto valstybė.

    Meret-Neitės vardas ir jos vieta rūmuose žinomi seniai, tačiau klausimas, ar ji buvo tik įtakinga karaliaus šeimos narė, ar tikra valdovė, išliko atviras. Jos kapas Abidose išsiskiria mastu ir įranga, kuri dažnai siejama su valdovų laidojimo tradicijomis, o tai leido įtarti ypatingą politinį vaidmenį.

    Nedidelis radinys pakeitė diskusiją

    Diskusijai naują impulsą suteikė mažas molinis antspaudas, rastas Sakaroje XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Ant jo užfiksuoti keturi serechai, tai ankstyvieji rėmeliai su ženklais, kuriais buvo rašomi Egipto valdovų vardai.

    Ankstesnė antspaudo interpretacija ilgai rėmėsi prastos kokybės vienintele nuotrauka, todėl dalis ženklų buvo neįskaitomi. Dėl to nebuvo tvirtai sutariama, ar du ginčijami serechai tikrai susiję su Meret-Neite, ar tai vėlesnių tyrėjų prielaida.

    Skaitmeninis apdorojimas išryškino ženklus

    Naujausiame tyrime mokslininkės iš naujo įvertino tą pačią istorinę nuotrauką, pasitelkusios skaitmeninį vaizdo apdorojimą. Buvo izoliuoti hieroglifai, keistos spalvos, stiprintas kontrastas, o ženklai perkelti į vektorinius kontūrus, kad būtų aiškiau matoma jų forma.

    Tyrėjos teigia, kad ginčijamuose serechuose matyti ženklai, atitinkantys pagrindinį hieroglifą, naudotą Meret-Neitės vardui. Jei šis perskaitymas teisingas, tai reikštų, kad antspaude jos vardas pateiktas valdovams būdingu formatu, o tai būtų svarbus argumentas, jog ji galėjo valdyti pati.

    Kapas ir administraciniai pėdsakai

    Papildomą kontekstą suteikia Abidose esantis Meret-Neitės laidojimo kompleksas karališkojoje nekropolijoje. Jis pasižymi ne tik dydžiu, bet ir struktūra, greta pagrindinio kapo aptinkami lydintys palaidojimai bei patalpos, būdingos ankstyviesiems elitiniams laidojimams.

    Jos vardas randamas ir su valstybės administravimu siejamuose kontekstuose, todėl keliami scenarijai, kad skirtingais gyvenimo etapais ji galėjo atlikti bendravaldės, regentės ar karaliaus motinos vaidmenį. Naujausio tyrimo autorės svarsto, jog politinė karjera galėjo tęstis iki 30 metų.

    „Jei antspaudo ženklų interpretacijai pritars platesnė egiptologų bendruomenė, Meret-Neitė gali tapti vienu ankstyviausių žinomų pavyzdžių, kai Egipte aukščiausią valdžią turėjo moteris“, – teigiama tyrėjų apibendrinime.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vienas radinys dar neužbaigia ilgalaikės diskusijos, tačiau papildo įrodymų visumą ir skatina iš naujo vertinti I dinastijos laikotarpio valdžios struktūrą. Ankstyvojo Egipto istorijoje rašytinių šaltinių mažai, todėl net ir senos fotografijos peržiūra, pasitelkus šiuolaikines technologijas, gali lemti reikšmingas išvadas.