CP v2

Tag: High-Tech Gründerfonds

  • Miuncheno „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: kurs civilinės saugos infrastruktūrą visoje Europoje

    Miuncheno „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: kurs civilinės saugos infrastruktūrą visoje Europoje

    Miunchene įsikūręs startuolis „Arcos“ pranešė užbaigęs 5,5 mln. eurų sėklos investicijų etapą ir viešai pristatė savo veiklą. Įmonė kuria ir eksploatuoja civilinės saugos infrastruktūrą – nuo stebėsenos valdymo centrų iki programinės įrangos, kuri apdoroja jutiklių signalus ir padeda koordinuoti reagavimą.

    Investicijų etapui vadovavo High-Tech Gründerfonds (HTGF), taip pat prisidėjo Bayern Kapital, Pact, Haufe, Robin Capital ir strateginiai verslo angelai. „Arcos“ teigimu, lėšos bus skirtos komandai Vokietijoje plėsti, platformai tobulinti ir pasirengti mastelio didinimui kritinės infrastruktūros segmente.

    „Europa suprato, kad jos saugumas yra jos pačios atsakomybė, įskaitant infrastruktūrą, nuo kurios priklauso kasdienis gyvenimas: energiją, transportą, vandenį ir duomenis“, – sakė „Arcos“ įkūrėjas ir vadovas Moritzas Steigerwaldas.

    Pasak bendrovės, saugos ir apsaugos rinka išgyvena spartų lūžį: jutikliai diegiami vis platesniu mastu – gyvenamuosiuose namuose, komerciniuose objektuose, geležinkelio stotyse, elektros pastotėse ir duomenų centruose. Tuo pat metu, anot „Arcos“, daugelyje šalių trūksta darbuotojų, todėl technologijos vis dažniau aptinka incidentus, o svarbiausia tampa greitis ir patikimumas, kaip signalas paverčiamas konkrečiu veiksmu.

    Įmonė akcentuoja, kad realias spragas išryškina išpuoliai ar sabotažo atvejai infrastruktūros objektuose, taip pat incidentai, susiję su bepiločių naudojimu oro uostų ar pramonės teritorijų prieigose. „Arcos“ argumentuoja, kad dalis atakų pavyksta dėl paprastos priežasties – ne visur užtikrinama nenutrūkstama stebėsena, o sprendimų priėmimas ir reagavimas dažnai priklauso nuo skirtingų, tarpusavyje prastai susietų sistemų.

    „Ši industrija iš esmės lemia, ar šalis veiks. Daugiau jutiklių, mažiau žmonių – trūksta to, kas nuolat stebi. Būtent tai kuriame, sujungdami technologiją ir visapusiško paslaugų teikėjo modelį“, – sakė „Arcos“ bendraįkūrėjas ir vadovas Louisas Wübbenas.

    „Arcos“ modelis remiasi vieno centro principu: įvairių šaltinių signalai suvedami į bendrą sistemą, sprendimai priimami vienoje vietoje, incidentai valdomi iki uždarymo, o kiekvienas žingsnis dokumentuojamas. Bendrovė pabrėžia, kad kritinėse situacijose žmonės įsitraukia ten, kur būtinas vertinimas ir atsakomybė, tačiau rutina maksimaliai automatizuojama.

    Įmonė taip pat tvirtina, jog svarbi jos strategijos dalis – neperduoti esminių veiklų tiekėjams: valdymo centro operavimas ir programinės įrangos kūrimas vyksta „po vienu stogu“. Tokiu būdu, pasak „Arcos“, sprendimai gali būti greičiau pritaikomi pagal realias operacines situacijas, o sistema su kiekvienu nauju prijungtu jutikliu turėtų tapti tikslesnė, o ne sudėtingesnė.

    Artimiausiu laikotarpiu „Arcos“ planuoja stiprinti pozicijas Vokietijoje, o vėliau žengti į kitas Europos rinkas. Bendrovė tikisi, kad augant dėmesiui kritinės infrastruktūros atsparumui ir fizinės bei skaitmeninės saugos susiliejimui, vis daugiau operatorių ieškos integruotų sprendimų, kurie sujungia technologiją, procesus ir realaus laiko reagavimą.

  • Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londone įsikūręs startuolis „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų ikisėklinės stadijos investiciją, skirtą DI pagrįstos platformos plėtrai. Bendrovė kuria sprendimą, kuris turėtų paspartinti investicijų ir projektų finansavimo procesus atsinaujinančios energetikos bei duomenų centrų sektoriuose.

    Finansavimo raundui vadovavo „Episode 1 Ventures“, taip pat prisidėjo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF) ir „Pi Labs“, o tarp investuotojų minimi ir pramonės atstovai. „Veridue“ teigimu, lėšos bus naudojamos produkto diegimui rinkoje ir komandos stiprinimui.

    Kur stringa energetikos sandoriai?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios tendencijos: auga elektros poreikis dėl ekonomikos elektrifikacijos ir sparčiai plečiamų duomenų centrų, o kartu didėja poreikis naujiems atsinaujinančios energijos pajėgumams. Kapitalo apetitas, pasak rinkos dalyvių, išlieka, tačiau sandorius dažnai lėtina brangūs ir rankiniai patikros procesai.

    „Veridue“ akcentuoja, kad investuotojai ir plėtotojai priversti vertinti vis daugiau projektų, tačiau dalis jų būna finansiškai neatsparūs arba patiria sunkumų. Todėl vis svarbiau greitai atskirti pataisomas rizikas nuo esminių kliūčių, galinčių užkirsti kelią projekto įgyvendinimui ar finansavimui.

    Didėja ir sisteminės kliūtys: tinklo prijungimo eilės, planavimo rizikos bei ilgesni įgyvendinimo terminai. Dėl to rinkoje labiau vertinami jau veikianys arba statybai parengti projektai, o ne ankstyvos stadijos iniciatyvos, kurioms dar reikia išspręsti leidimų ir prijungimo klausimus.

    Ką žada DI pagrįsta platforma?

    „Veridue“ pristato savo sprendimą kaip energetikos infrastruktūrai pritaikytą patikros ir sandorių valdymo platformą, kurią naudoja investuotojai, nepriklausomi elektros gamintojai, kreditoriai ir draudikai. Bendrovė teigia, kad platforma gali padėti greičiau įvertinti projekto brandą ir rizikas bei suformuoti įprastus sandorio dokumentus per valandas, o ne per savaites.

    „Europos infrastruktūra, kurios reikia dabar, yra vienas svarbiausių mūsų kartos statybos etapų. Kapitalas pasiruošęs, projektų netrūksta, bet trūko galimybės judėti tokiu tempu, kokio reikalauja situacija. „Veridue“ sprendžia būtent tai“, – sakė HTGF investicijų vadovas Timo Bertsch.

    Startuolis pabrėžia, kad energetikos sandoriai sudėtingėja dėl hibridinių projektų, kai saulės ar vėjo generacija derinama su energijos kaupimu, taip pat dėl reguliavimo pokyčių ir sudėtingesnių pajamų modelių. Tokie projektai reikalauja daugiau duomenų ir gilesnio vertinimo, o tai padidina dėlionės dalių skaičių tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.

    Ne tik automatizavimas, bet ir atsakomybė

    „Veridue“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė buvęs „McKinsey“ energetikos investicijų patarėjas Daniel Csonth ir buvęs „SCOR“ duomenų mokslo vadovas Xander van den Eelaart. Bendrovė teigia, kad platforma nėra vien pokalbių robotas, o DI sprendimas, paremtas sandorių duomenimis ir papildytas vidiniais energetikos transakcijų specialistais.

    „Sukūrėme „Veridue“ kaip sprendimą, kurio patys pasigedome, kai sprendimų rizika gulė ant mūsų pečių. Tai ne tiesiog pokalbių robotas, nukreiptas į duomenų kambarį: tai DI, apmokytas su nuosavu realių sandorių duomenų rinkiniu, o rezultatai yra atsekami“, – sakė „Veridue“ vadovas ir įkūrėjas Daniel Csonth.

    Bendrovė taip pat siūlo pardavėjams ir projektų vystytojams automatiškai susitvarkantį duomenų kambarį bei pasirengimo investicijoms ataskaitas. Tokia kryptis atliepia rinkos poreikį mažinti informacijos išskaidymą tarp el. laiškų, skaičiuoklių ir dokumentų, kad sandorio komandos galėtų greičiau priimti sprendimus ir derėtis dėl sąlygų.

    Investuotojams šis segmentas išlieka patrauklus dėl ilgalaikių energetikos infrastruktūros poreikių, tačiau konkurencija dėl kokybiškų projektų didėja. Jei DI įrankiai iš tiesų sutrumpins patikros ciklą ir pagerins rizikų matomumą, tai gali keisti sandorių tempą ir kainodarą, ypač rinkoje, kur laikas iki statybų ar prijungimo tampa vienu svarbiausių vertės veiksnių.

  • Šveicarijos „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI valdys daugiau atliekų į energiją jėgainių

    Investicija į atliekų sektoriaus automatizavimą

    Šveicarijos bendrovė „Jaipur Robotics“ pranešė užbaigusi 4,3 mln. eurų dydžio „seed“ etapo investicijų pritraukimą. Įmonė kuria DI paremtą operacinę sistemą, skirtą atliekų į energiją (angl. waste-to-energy) jėgainių procesams valdyti ir optimizuoti.

    Finansavimo raundui vadovavo „EquityPitcher Ventures“ ir „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF). Anksčiau „Jaipur Robotics“ buvo pritraukusi 725 000 eurų „pre-seed“ investiciją, o vėliau papildomai gavo 161 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“.

    Kokią problemą sprendžia DI

    Atliekų į energiją jėgainės gamina šilumą ar elektrą iš perdirbti netinkamų atliekų, tačiau jų darbas sudėtingas dėl nevienodos atliekų sudėties. Tai apsunkina degimo režimo kontrolę, didina prastovų riziką ir kelia saugos iššūkių.

    Vienas jautriausių etapų yra atliekų bunkerių valdymas ir jų tiekimas į deginimo kamerą, nes kartu su atliekomis gali patekti pavojingi objektai, pavyzdžiui, dujų balionai ar stambūs betono gabalai. Tokie radiniai gali lemti brangiai kainuojančius neplanuotus sustabdymus ir remonto darbus.

    Kaip veikia „Jaipur Robotics“ sprendimai

    Įmonė taiko kompiuterinę regą ir giluminio mokymosi metodus, kad realiu laiku aptiktų pavojingus ar nestandartinius objektus atliekų bunkeriuose ir sunkvežimių iškrovimo zonose. Tai padeda operatoriams greičiau identifikuoti rizikas dar prieš joms tampant avarijų priežastimi.

    Kitas produktų blokas skirtas atliekų šilumingumo žemėlapiams sudaryti ir pagerinti atliekų maišymą. Operatoriams pateikiamas vizualus „šilumos žemėlapis“, leidžiantis tiksliau sumaišyti skirtingos energetinės vertės srautus, kad degimas būtų tolygesnis ir stabilesnis.

    „Jaipur Robotics“ taip pat kuria kranų sekimo sprendimus, kurie realiu laiku stebi ir prognozuoja vieno ar kelių tiltininių kranų padėtį bei veikimo būseną. Tokia analitika gali padėti automatizuoti dalį veiksmų, mažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę ir didinti darbo našumą.

    „Matome ateitį, kurioje atliekų duomenys pilnai lemia saugą ir automatizavimą. Šis raundas leidžia mums keisti visos jėgainės veikimą iš esmės“, – sakė „Jaipur Robotics“ bendraįkūrėjas ir vadovas Ermes Zamboni.

    Skaičiai, kuriais remiasi bendrovė

    Bendrovė teigia, kad jos sistema, taikant realaus laiko pavojų aptikimą, gali sumažinti neplanuotus sustabdymus daugiau nei 80 proc. Taip pat nurodoma, kad dėl geresnio atliekų maišymo ir degimo optimizavimo vienai jėgainei per metus gali būti sukuriama daugiau nei 1 000 000 eurų papildomos vertės.

    „Jaipur Robotics“ skelbia turinti vieną didžiausių Europoje atliekų į energiją sektoriaus duomenų rinkinių, apimantį daugiau nei 50 000 000 sužymėtų vaizdų. Įmonės teigimu, jų sprendimai analizuoja daugiau nei 5 000 000 tonų atliekų per metus, o pavojingų medžiagų aptikimo tikslumas siekia 99 proc.

    „Mus įtikino duomenų rinkinio mastas, reta komandos kompetencijų kombinacija ir aiškiai išmatuojami rezultatai klientų objektuose“, – sakė HTGF investicijų vadovė Anna Stetter.

    Plėtra ir komanda

    „Jaipur Robotics“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Ermes Zamboni ir Nikhil Prakash. Sprendimai kuriami ne tik atliekų į energiją sektoriui, bet ir cementui bei biomasės pramonei, kur taip pat svarbūs saugos, stabilaus proceso ir automatizavimo klausimai.

    Bendrovės būstinė yra „Technopole Ticino“ Manno mieste, netoli Lugano, o komandoje dirba apie 40 žmonių. Įmonė nurodo turinti du mokslinių tyrimų ir plėtros centrus Šveicarijoje bei Azijoje ir planuoja plėsti komandą DI, inžinerijos bei komercijos srityse.

  • Vokietijos startuolis „Qurie“ pritraukė 2,2 mln. eurų: šaldymas be kompresorių ir šaltnešių

    Vokietijos startuolis „Qurie“ pritraukė 2,2 mln. eurų: šaldymas be kompresorių ir šaltnešių

    Freiburge veikiantis startuolis „Qurie“ pranešė pritraukęs 2,2 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, skirtą naujos kartos elektrokaloriniams šaldymo sprendimams. Į finansavimo etapą įsitraukė rizikos kapitalo fondas High-Tech Gründerfonds (HTGF), Technology Transfer Fund TT49 ir Aepikur GmbH.

    Bendrovė kuria šaldymo sistemas, kurios veikia be kompresorių ir be tradicinių šaltnešių, todėl teoriškai gali būti tylesnės, paprastesnės konstrukciškai ir lengviau pritaikomos specifinėse nišose. „Qurie“ teigimu, toks kelias ypač aktualus, kai reguliacinė aplinka Europoje griežtina reikalavimus fluorintoms dujoms, o pramonė ieško alternatyvų įprastiems garinimo ir suspaudimo ciklams.

    „ŠVOK pramonė išgyvena esminę transformaciją: reguliacinę, technologinę ir ekonominę. Pasiekėme tašką, kai galime parodyti, kad mūsų technologija ne tik veikia, bet ir turi ekonominę logiką“, – sakė „Qurie“ vadovas ir vienas įkūrėjų Christianas Vogelis.

    Startuolis įkurtas 2026 metais kaip Fraunhofer fizinių matavimų technikos instituto IPM padalinys, o komandai vadovauja C. Vogelis ir technologijų vadovas Kilianas Bartholomé. Įmonė akcentuoja, kad dauguma šiandienos šaldymo įrenginių vis dar remiasi XIX amžiuje suformuotu principu, kai šaltnešis suspaudžiamas ir garinamas, o efektyvumo ribas lemia tiek mechaniniai mazgai, tiek pačių šaltnešių savybės.

    „Qurie“ pasirinktas metodas remiasi elektrokalorinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, tam tikromis keramikomis ir polimerais, kurių temperatūra kinta veikiant elektriniam laukui. Šį grįžtamą fizikinį efektą įmonė jungia į sluoksniuotas struktūras, kad šiluma būtų pernešama sistemoje su minimalia mechanika ir be slėgio formavimo, būdingo kompresoriniams sprendimams.

    Technologijos pagrindas yra patentuotas aktyvus elektrokalorinis šilumos vamzdis, kurį, pasak įmonės, Fraunhofer IPM vystė ir testavo daugiau nei dešimtmetį. „Qurie“ nurodo, kad tokio tipo sistemų teorinis efektyvumas gali viršyti 80 proc., kai tradiciniai kompresoriniai sprendimai dažnai pasiekia apie 50 proc., o tai reikštų potencialą reikšmingai mažinti energijos sąnaudas.

    „Naudodami šilumos vamzdžio principą, šilumą sistemoje pernešame labai efektyviai ir galime pasiekti gerokai didesnius darbinio ciklo dažnius, nei iki šiol buvo įmanoma skysčiais paremtu šilumos transportu. Būtent tai pirmą kartą leidžia mūsų technologijai realiai konkuruoti“, – sakė „Qurie“ technologijų vadovas K. Bartholomé.

    Šiuo metu „Qurie“ komandoje dirba daugiau nei 10 specialistų, o artimiausiu taikiniu įvardijamas pramoninių spintų ir įrangos korpusų aušinimas, kur reikia tiksliai valdyti temperatūrą ir patikimumą. Vėliau planuojama plėtra į komercinį šaldymą, medicinos technologijas, elektronikos aušinimą bei automobilių sprendimus, kur kompaktiškumas ir triukšmo mažinimas gali tapti svarbiu pranašumu.

    Įmonė taip pat nurodo, kad technologijos vystymą iki 2026 metų pabaigos rems Vokietijos Federalinės ekonomikos reikalų ir energetikos ministerijos programa. Praktinis proveržis šioje srityje būtų reikšmingas visai šaldymo ir ŠVOK rinkai, kuri Europoje vis intensyviau juda link mažesnio poveikio klimatui, didesnio energinio efektyvumo ir naujų, su šaltnešiais nesusijusių alternatyvų.