CP v2

Tag: Higienos institutas

  • Savižudybių mažiau, bet kančia niekur nedingo: ko trūksta po krizės ir kodėl vyrai vis dar rizikoje?

    Lietuvoje savižudybių skaičius per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad mažėja ir žmonių kančia. Specialistai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis šiandien yra ne tik suvaldyti ūmią krizę, bet ir užtikrinti, kad žmogus po jos neliktų vienas.

    Vilniaus miesto savižudybių prevencijos koordinatorė Goda Nausėdaitė sako, kad dažniausiai žmogus, atsidūręs savižudybės rizikoje, į sistemą patenka per skubią pagalbą ar ligoninę. Tačiau tikroji rizika išlieka ir vėliau, kai tenka grįžti į tą pačią kasdienybę, kurioje problemos dažnai būna neišspręstos.

    Skaičiai gerėja, bet rizika išlieka

    Higienos instituto duomenys rodo, kad nuo laikotarpio, kai Lietuvoje 100 000 gyventojų tekdavo daugiau nei 40 savižudybių, rodiklis sumažėjo daugiau nei perpus. Vis dėlto pagal Eurostato duomenis Lietuva pastaraisiais metais išlieka tarp pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal savižudybių rodiklį.

    Tuo pačiu fiksuojama ir kita tendencija: registruojamų mėginimų nusižudyti skaičius gali augti net tada, kai savižudybių mažėja. Pasak specialistų, tai nebūtinai bloga žinia, nes augimą iš dalies gali lemti mažėjanti stigma, geresnis rizikos ženklų atpažinimas ir tikslesnis atvejų registravimas.

    „Mažėjantis savižudybių skaičius yra svarbus pokytis, tačiau jis savaime nereiškia, kad mažėja žmonių kančia“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Didžiausia spraga po ūmios krizės

    Pasak koordinatorės, pažeidžiamiausias laikotarpis dažnai būna jau po hospitalizacijos, kai žmogus išleidžiamas namo. Būtent tada išlieka didesnė pakartotinių bandymų rizika, o pagalbos tęstinumas tampa kritiškai svarbus.

    Vilniuje taikomas reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmas numato, kad po pirminio rizikos įvertinimo turi būti sudaromas savisaugos planas, o informacija apie suteiktą pagalbą perduodama psichikos sveikatos centrui. Ten žmogų gali perimti atvejo vadybininkas, kuris padeda užsiregistruoti pas specialistus ir seka, ar pagalba realiai pasiekė žmogų.

    „Pagalba žmogui neturi baigtis išėjus pro įstaigos duris. Pagalbos tęstinumu turi būti pasirūpinta dar prieš žmogų išrašant“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Kodėl sunkiausia pasiekti vyrus?

    Higienos instituto duomenimis, 2024 metais iš 566 nusižudžiusių žmonių 461 buvo vyrai, tai sudaro apie keturis penktadalius visų atvejų. Specialistai šią situaciją sieja su vadinamuoju lyčių paradoksu: moterys dažniau praneša apie mintis ar mėginimus nusižudyti, o vyrai dažniau miršta dėl savižudybės.

    Pasak koordinatorės, dalis vyrų nuo vaikystės mokomi neparodyti silpnumo ir sunkumus spręsti vieni. Dėl to emociniai sunkumai gali reikštis ne atviru kalbėjimu, o pykčiu, užsidarymu, persidirbimu ar žalingais įpročiais, o aplinkiniai dažnai mato tik pasikeitusį elgesį, bet ne jo priežastį.

    „Kartais svarbu nelaukti, kol žmogus pats pasakys turintis minčių nusiudyti, bet tiesiai paklausti apie savižudybę. Tai sunku ir artimiesiems, ir specialistams, tačiau toks klausimas gali išgelbėti gyvybę“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Kur kreiptis pagalbos dabar

    Pagalbos galima kreiptis į Vilties liniją telefonu 116 123, o į Jaunimo liniją telefonu 8 800 28 888, abi linijos veikia visą parą. Vaikų linijos numeris yra 116 111, Pagalbos moterims linijos numeris yra 8 800 66 366.

    Jeigu grėsmė yra ūmi ir reikia skubios pagalbos, būtina skambinti telefonu 112. Specialistai pabrėžia, kad net ir vienas pokalbis gali tapti lūžio tašku, o kreiptis pagalbos verta dar iki tol, kol situacija atrodo nebepakeliama.

  • Atskleis 2025 metų sveikatos tyrimą: kokie rodikliai lietuviams prastėja greičiausiai?

    Rugsėjo 17 dieną Valstybės duomenų agentūra Vilniuje rengia žiniasklaidos pusryčius, kuriuose pristatys 2025 metais atlikto gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatus. Renginyje žadama pateikti naujausius rodiklius apie gyventojų sveikatos būklę, sveikatos priežiūros paslaugas ir veiksnius, darančius įtaką sveikatai.

    Tokie tyrimai svarbūs ne tik politikos formuotojams ar sveikatos sektoriui, bet ir patiems gyventojams: jie parodo, kaip keičiasi savijauta, įpročiai ir paslaugų pasiekiamumas skirtingose amžiaus bei socialinėse grupėse. Remiantis šiais duomenimis paprastai vertinama, kuriose srityse didžiausia rizika ir kokių priemonių reikia prevencijai.

    Rodiklius pristatys Valstybės duomenų agentūros Gyventojų ir namų ūkių statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė. Tyrimo duomenis ir jų reikšmę sveikatos sistemai komentuos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Duomenų analizės skyriaus patarėja Žilvinė Našlėnė bei Valstybinės ligonių kasos Informacinių sistemų valdymo skyriaus patarėja ir duomenų analitikė Saulė Greičienė.

    Kas paprastai matuojama?

    Gyventojų sveikatos statistiniai tyrimai paprastai apima savarankiškai vertinamą sveikatą, lėtinių ligų paplitimą, sveikatos priežiūros paslaugų naudojimą ir kliūtis joms gauti. Taip pat vertinami sveikatą lemiantys veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, žalingi įpročiai, darbo ir gyvenimo sąlygos.

    Nors šiame pranešime konkrečios 2025 metų reikšmės dar nepateikiamos, tokio tipo duomenys dažnai išryškina netolygumus tarp skirtingų grupių. Pavyzdžiui, skiriasi prevencinių patikrų aktyvumas, profilaktinių programų pasiekiamumas ir gyventojų patiriama finansinė našta, kai dalį paslaugų ar priemonių tenka apmokėti patiems.

    Kaip duomenys pritaikomi praktikoje?

    Valstybės institucijoms šie rodikliai reikalingi planuojant prevencijos programas, vertinant paslaugų tinklą ir numatant finansavimo prioritetus. Sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms tokia statistika padeda matyti, kuriose srityse didžiausias poreikis, pavyzdžiui, psichikos sveikatos paslaugų, lėtinių ligų kontrolės ar sveikatos raštingumo stiprinimo.

    Gyventojams tokie pristatymai naudingi tuo, kad paaiškina, ką rodo skaičiai ir kaip jie susiję su kasdieniais pasirinkimais. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent nuoseklūs statistiniai matavimai leidžia atskirti trumpalaikius svyravimus nuo tendencijų ir įvertinti, ar taikomos priemonės duoda apčiuopiamą rezultatą.

    Renginys vyks Valstybės duomenų agentūros informacijos centre, pirmame aukšte, Gedimino prospekte 29, Vilniuje. Organizatoriai kviečia žiniasklaidos atstovus dalyvauti ir susipažinti su 2025 metais atlikto tyrimo išvadomis.

  • Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Psichologinė krizė gali ištikti netikėtai, ypač po sukrėtusio įvykio darbe, mokykloje ar šeimoje. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau gauti profesionalią pagalbą ir žinoti aiškų veiksmų planą.

    Higienos institutas informuoja, kad gyventojams teikiamos nemokamos Psichologinių krizių pagalbos centro ir Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugos. Dėl konsultacijų galima skambinti trumpuoju numeriu 1815.

    Psichologinė krizė apibūdinama kaip reakcija į krizinį įvykį, kai įprastų streso įveikos ir prisitaikymo gebėjimų nebeužtenka susidariusiai situacijai suvaldyti. Tokia būklė gali pasireikšti stipriu nerimu, nemiga, įkyriomis mintimis, bejėgiškumo jausmu ar sunkumais atlikti kasdienes užduotis.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir suicidologijos srityse. Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą, galimai paveiktų žmonių skaičių ir, jei reikia, suderina tolesnius krizės valdymo žingsnius.

    Pagalba aktuali po tokių įvykių kaip netikėta artimojo ar kolegos mirtis, savižudybė ar bandymas nusižudyti, nelaimingas atsitikimas, smurtinis nusikaltimas ar incidentas, sulaukęs didelio visuomenės dėmesio. Specialistai ragina informuoti paveiktus asmenis, kad pagalbos galima kreiptis nedelsiant.

    Įvertinus poreikį, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti Mobili krizių komanda. Paslaugos gali būti teikiamos kontaktiniu būdu vietoje arba nuotoliniu būdu, siekiant stabilizuoti situaciją ir sumažinti riziką, kad krizė išplistų bendruomenėje ar organizacijoje.

    Atskira pagalbos kryptis skirta savižudybės grėsmei. Pagalbos centro specialistai konsultuoja žmones, kurie turi minčių apie savižudybę, taip pat jų artimuosius, kolegas ar kitus aplinkos asmenis, ieškančius patarimo, kaip atpažinti rizikos ženklus, kaip kalbėtis ir kaip suteikti saugią emocinę paramą.

    „Kreiptis pagalbos kuo anksčiau yra vienas svarbiausių žingsnių, padedančių suvaldyti krizę ir sumažinti jos pasekmes“, – pabrėžiama Higienos instituto pateikiamoje informacijoje.

  • Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė gali užklupti staiga, kai po sukrečiančio įvykio įprastų vidinių resursų ir streso įveikos būdų nebeužtenka. Tokiais momentais svarbiausia nelikti vieniems ir kuo greičiau pasitelkti profesionalią pagalbą, kad būtų sumažintos ilgalaikės pasekmės emocinei sveikatai.

    Nepakeliama įtampa, nerimas, nemiga, nuolatinis minčių sukimasis, beviltiškumo jausmas ar stiprūs kūno simptomai po sukrėtimo gali būti ženklai, kad organizmui reikia skubios emocinės atramos. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis dažnai padeda užkirsti kelią būklei užsitęsti ir komplikuotis.

    Kada verta kreiptis?

    Higienos institutas užtikrina nemokamas Psichologinių krizių pagalbos centro paslaugas ir mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų pagalbą. Pagalba teikiama paskambinus trumpuoju telefono numeriu 1815, kai ištinka stiprų emocinį poveikį sukėlę įvykiai.

    Dažniausiai kreipiamasi po netikėtos artimojo ar kolegos mirties, savižudybės ar bandymo nusižudyti, smurtinio nusikaltimo, nelaimingo atsitikimo, taip pat po situacijų, kurios sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Kreiptis gali ne tik pats žmogus, bet ir šeima, bendruomenė ar organizacija, jei paveikta daugiau žmonių.

    Kaip teikiama pagalba?

    Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą ir tai, kiek žmonių galėjo patirti psichologinį sukrėtimą. Remiantis šia informacija, suderinami tolesni krizės valdymo žingsniai ir parenkamas tinkamiausias pagalbos būdas.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir savižudybių prevencijos srityse. Esant poreikiui, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti mobilioji komanda, o pagalba gali būti organizuojama ir nuotoliniu būdu.

    Jei kyla savižudybės grėsmė

    Telefono numeriu 1815 konsultuojami žmonės, turintys minčių apie savižudybę, taip pat jų artimieji, kolegos ar kiti šalia esantys asmenys. Specialistai padeda suprasti situaciją, aptarti saugumo žingsnius ir pataria, kaip kalbėtis su žmogumi, kuriam šiuo metu sunkiausia.

    „Jeigu žmogaus sveikatai ar gyvybei gresia tiesioginis pavojus, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112“, – primena specialistai.

    Psichologinių krizių pagalbos centras veikia kaip greitos reakcijos grandis, skirta stabilizuoti būklę po sukrėtimų ir padėti pereiti į tolimesnę pagalbą, jei jos reikia. Prireikus, po pirminių konsultacijų rekomenduojama tęstinė psichikos sveikatos priežiūra, ypač jei simptomai nemažėja ar stiprėja.

  • Higienos institutas įspėja: 7 ženklai, kad artimajam sunku, ir ką pasakyti pirmiausia

    Higienos institutas įspėja: 7 ženklai, kad artimajam sunku, ir ką pasakyti pirmiausia

    Jei artimas žmogus pastaruoju metu pasikeitė, verta į tai reaguoti nelaukiant, kol jis pats paprašys pagalbos. Higienos institutas primena, kad už uždarumo, retesnių atsakymų į žinutes ar pasitraukimo iš įprastų veiklų kartais slypi emociniai sunkumai, kurių iš pirmo žvilgsnio nesimato.

    Dažnas signalas yra staigus elgesio pokytis: žmogus ima vengti susitikimų, nebeužsuka į mėgtas vietas, mažiau bendrauja ar nuolat kartoja, kad jaučiasi normaliai, bet pokalbio netęsia. Tokie ženklai nebūtinai reiškia krizę, tačiau rodo, kad gali būti sunku ir reikia daugiau dėmesio.

    Svarbiausia, anot specialistų, nėra rasti tobulus žodžius ar išspręsti visas problemas. Daug didesnę reikšmę turi paprastas, žmogiškas priėjimas ir aiški žinutė, kad žmogus nėra vienas ir kad jo savijauta jums rūpi.

    „Aš tave matau, ir tu man rūpi“, – tokį sakinį Higienos institutas ragina pasakyti vietoj patarimų ar moralų. Pokalbį verta pradėti nuo atviro klausimo, pavyzdžiui, kas pastaruoju metu labiausiai slegia, ir leisti žmogui kalbėti jo tempu.

    Jei artimasis atsitraukia, nereikia spausti ar reikalauti iškart atsiverti, tačiau naudinga išlikti šalia ir grįžti prie pokalbio vėliau. Specialistai pabrėžia, kad palaikymas gali būti labai konkretus: pasiūlyti susitikti, nueiti pasivaikščioti, padėti susisiekti su pagalbos linija ar užsiregistruoti konsultacijai.

    Emocinė krizė dažnai vystosi nepastebimai, todėl svarbu rimtai vertinti ir netiesioginius signalus, ypač jei kartu atsiranda miego, apetito, nuotaikos ar kasdienės rutinos pokyčių. Kuo anksčiau žmogus sulaukia palaikymo ir profesionalios pagalbos, tuo didesnė tikimybė išvengti situacijos paaštrėjimo.

    Jeigu kyla įtarimas, kad artimasis gali būti savižudybės rizikoje, delsti nereikėtų: verta tiesiai paklausti apie savijautą ir mintis, o prireikus nedelsiant ieškoti skubios pagalbos. Higienos institutas ragina nepalikti žmogaus vieno, jei situacija atrodo pavojinga, ir į pagalbos paiešką įtraukti specialistus.

  • Vilniaus rajone – konferencija apie vaiko gerovę: ekspertai vardijo opiausias problemas ir sprendimus

    Birželio 4 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje surengta konferencija Partnerystė vaiko gerovei. Bendradarbiavimas kuria pokytį, subūrusi tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius ir įvairių sričių specialistus. Renginyje akcentuota, kad vaiko saugumas ir gerovė priklauso nuo nuoseklaus institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinio sektoriaus veikimo kartu.

    Konferenciją atidarė Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos prezidentė Sigita Šimkienė, pabrėžusi specialistų susitelkimo svarbą. Vilniaus rajono savivaldybės vadovų vardu dalyvius sveikinę vicemerai Algis Vaitkevičius ir Edita Tamošiūnaitė priminė, kad šeimos ir vaiko gerovės klausimai išlieka vienu svarbiausių savivaldos darbotvarkėje.

    Pranešimų dalį pradėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Deimantė Bukeikaitė, apžvelgusi aktualijas socialinės politikos srityje ir pagrindines kryptis, susijusias su vaikų ir šeimų gerove. Diskusijose akcentuota, kad vien socialinių paslaugų plėtra problemų neišsprendžia, jei paraleliai nestiprinama ankstyvoji prevencija ir pagalbos prieinamumas.

    Neseniai prisiekusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė pristatė savo veiklos prioritetus ir atkreipė dėmesį į pagalbos poreikį vaikams, patiriantiems elgesio sunkumų. Pasak jos, svarbu vertinti ne tik konkrečius vaiko elgesio epizodus, bet ir platesnį kontekstą, įskaitant patirtas traumas, šeimos situaciją ir ilgalaikius rizikos veiksnius.

    „Vertinant vaiką svarbu matyti ne tik jo netinkamą elgesį, bet ir analizuoti visą jo gyvenimo istoriją bei aplinkybių visumą“, – sakė Alina Jakavonienė.

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė pranešime pristatė komisijos veiklos kryptis, akcentuodama sisteminės stebėsenos svarbą. Pasak jos, tik turint aiškesnį realios situacijos vaizdą ir duomenis galima laiku identifikuoti spragas bei sustiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą sprendžiant vaikams ir šeimoms kylančius iššūkius.

    Renginyje aptarti ir praktiniai pagalbos metodai. Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovai Mindaugas Perkauskas ir Greta Zigmantavičienė pristatė multidimensinės šeimos terapijos taikymo kryptis, akcentuodami, kad sudėtingose situacijose sprendimai dažniausiai yra efektyviausi, kai dirbama ne tik su vaiku, bet ir su jo aplinka.

    Partnerystės svarbą iš nevyriausybinio sektoriaus perspektyvos pristatė NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė. Ji pabrėžė, kad savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas neretai padeda greičiau pasiekti šeimas, o lankstesni pagalbos modeliai leidžia geriau prisitaikyti prie individualių poreikių.

    Apie vaikų saugumo iššūkius kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Ilma Skuodienė. Ji akcentavo, kad praktikoje ypač svarbu laiku pastebėti rizikos signalus ir užtikrinti, kad pagalbos grandinė veiktų be delsimo, kai šeimai reikalinga krizių prevencija ar intensyvesnė parama.

    Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė Lina Chmieliauskienė pristatė jaunimo psichikos sveikatos stiprinimo prevencijos ir intervencijų galimybes. Konferencijoje priminta, kad psichikos sveikatos stiprinimas apima tiek ankstyvąją prevenciją bendruomenėse ir ugdymo įstaigose, tiek prieinamą specialistų pagalbą, kai problemos jau įsisenėjusios.

    Konferencijos pranešimų ciklą užbaigė VšĮ „Social Hug“ direktorius Egidijus Kuckailis, pristatęs sociokultūrinio projekto „Chillin Street“ patirtį. Pasak jo, įtraukiantys bendruomeniniai projektai gali tapti papildomu kanalu pasiekti paauglius, kuriems sudėtinga įsitraukti į tradicines pagalbos formas.

    Renginio pabaigoje dalyviai sutarė, kad nė viena institucija neturi visų atsakymų, tačiau kiekviena gali prisidėti savo kompetencija ir resursais. Konferencijoje akcentuota, jog veiksmingiausi pokyčiai pasiekiami tuomet, kai į vaiko gerovę žiūrima kaip į bendrą atsakomybę, o sprendimai priimami remiantis bendradarbiavimu ir praktikoje patikrintais pagalbos modeliais.

  • Pagėgių atstovai konferencijoje HI 2030: kaip kelti visuomenės sveikatos specialistų prestižą Lietuvoje

    Pagėgių atstovai konferencijoje HI 2030: kaip kelti visuomenės sveikatos specialistų prestižą Lietuvoje

    Kas vyko konferencijoje

    Gegužės 21 dieną Pagėgių savivaldybės mero patarėja, bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkė Viktorija Ūselienė ir savivaldybės administracijos patarėja, sveikatos reikalų koordinatorė Kristina Tutlienė dalyvavo kasmetinėje Higienos instituto konferencijoje HI 2030, skirtoje visuomenės sveikatos specialistų prestižo stiprinimui.

    Į renginį susirinko visuomenės sveikatos specialistai iš visos Lietuvos, taip pat sveikatos politikos formuotojai, savivaldos atstovai, akademinė bendruomenė, gydymo įstaigų vadovai bei inovacijų ir verslo sektoriaus atstovai.

    Kokios problemos įvardytos

    Diskusijose akcentuotas visuomenės sveikatos specialistų vaidmuo šiandienos visuomenėje ir tai, kad prevencija išlieka viena efektyviausių priemonių mažinant ligų naštą bei sveikatos netolygumus. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip stiprinti profesijos matomumą ir pasitikėjimą ja bendruomenėse.

    Taip pat aptarta, kaip praktikoje pritaikyti inovacijas, įskaitant skaitmenines priemones, duomenų analizę ir DI sprendimus, kad prevencinės programos būtų taiklesnės, o gyventojams skirtos žinutės pasiektų tikslines grupes laiku.

    Ko siekiama iki 2030 metų

    Konferencijoje pabrėžta kryptis, jog visuomenės sveikatos specialistai turi būti arčiau žmonių: matomi bendruomenėse, renginiuose ir socialiniuose tinkluose, bendradarbiaujant su mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir sveikatos priežiūros įstaigomis.

    Praktinis tikslas įvardytas aiškiai: stiprinti profesijos prestižą per aiškesnį specialistų vaidmenį, nuoseklesnę komunikaciją ir įrodymais grįstas prevencijos priemones, kurios duoda apčiuopiamą naudą gyventojų sveikatai.

    Renginio metu taip pat paminėtas žurnalo „Visuomenės sveikata“ 30 metų jubiliejus, pagerbiant ilgamečius vyriausiuosius redaktorius už indėlį telkiant visuomenės sveikatos bendruomenę Lietuvoje.

  • Krekenavos gimnazijoje vaikai mokėsi dantų priežiūros: nauji duomenys rodo, kur dar atsiliekame

    Burnos sveikata vaikystėje daro tiesioginę įtaką bendrai savijautai, mitybai ir mokymosi kokybei, todėl prevencija mokyklose tampa vis svarbesnė. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai, susiformuojantys pradinėse klasėse, dažnai nulemia, ar paauglystėje pavyksta išvengti ėduonies ir dantenų problemų.

    Naujausi Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024–2025 mokslo metais visiškai sveikus dantis turėjo 35,2 proc. vaikų iki 17 metų. Tarp 0–6 metų vaikų šis rodiklis siekė 63,7 proc., o 7–17 metų grupėje – tik 23,9 proc., todėl didžiausi iššūkiai fiksuojami mokykliniame amžiuje.

    Kas vyksta mokyklose?

    Gegužės 19 dieną Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje 2a ir 3 klasės mokiniai dalyvavo edukacijoje Šypsokis drąsiai-rūpinkis dantų sveikata. Užsiėmimo tikslas buvo praktiškai sustiprinti burnos higienos įgūdžius ir padėti vaikams suprasti, kaip kasdieniai sprendimai atsispindi šypsenoje.

    Edukacijos metu visuomenės sveikatos specialistė Justina Tuleikienė priminė pagrindines taisykles: kiek laiko valyti dantis, kokiais judesiais tai daryti ir kaip taisyklingai laikyti šepetėlį. Aptarta ir šepetėlio priežiūra, tarpdančių valymas bei profilaktinių vizitų pas odontologą svarba.

    Praktika ir mitybos įpročiai

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai mokiniai dantų valymo judesius išbandė ant dantų modelio. Interaktyvus formatas leido vaikams užduoti klausimus, pasitikrinti žinias ir iškart pamatyti, ką reiškia kruopštus, o ne paskubomis atliktas valymas.

    Su mokiniais taip pat kalbėta apie mitybą ir jos poveikį dantims, akcentuojant saldumynų bei saldintų gėrimų ribojimą. Vaikai aptarė, kokie produktai dažniau siejami su ėduonies rizika, o kokie padeda palaikyti burnos sveikatą kasdienėje rutinoje.

    Ką rodo higienos įpročių pokyčiai?

    Higienos instituto duomenys fiksuoja ir teigiamą kryptį: 2024 metais 60,6 proc. mokinių nurodė, kad dantis valosi du ir daugiau kartų per dieną. Palyginimui, 2016 metais taip teigė 55,6 proc. mokinių, tačiau specialistai pabrėžia, kad vien dažnis ne visada reiškia kokybę.

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras, organizuodamas tokias edukacijas, siekia, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir jas pritaikytų praktikoje. Tikimasi, jog nuosekliai kartojamos prevencinės veiklos mokyklose padės mažinti ėduonies paplitimą ir stiprinti sveikos gyvensenos įpročius.

  • Pakruojo rajone startuoja 77 659 eurų sveikatos projektas: nemokamos veiklos onkologijai, šeimoms ir 65+

    Pakruojo rajone startuoja 77 659 eurų sveikatos projektas: nemokamos veiklos onkologijai, šeimoms ir 65+

    Kas numatyta projekte?

    Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama didinti mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą ir sustiprinti gyventojų sveikatos raštingumą. Projektas orientuotas į kelias tikslines grupes ir apims tiek prevenciją, tiek praktinius įgūdžius kasdienybei.

    Numatyti trys pagrindiniai veiklos modeliai: onkologinių ligų prevencija, motinos, vaiko ir šeimos sveikatos stiprinimas bei 65+ amžiaus gyventojų sveikatos stiprinimas. Kiekvienas modelis pritaikytas konkretiems poreikiams, todėl dalyviai galės rinktis veiklas pagal savo situaciją.

    Kam skirtos veiklos?

    Onkologinių ligų prevencijos modelis skirtas suaugusiesiems, patenkantiems į prevencinių programų grupes, taip pat asmenims, kuriems buvo ar yra diagnozuota onkologinė liga, bei jų artimiesiems. Ši kryptis numato ne tik žinias apie prevenciją, bet ir emocinės savijautos palaikymą, kuris svarbus tiek sergantiesiems, tiek jų aplinkai.

    Motinos, vaiko ir šeimos sveikatos stiprinimo modelis orientuotas į nėščiąsias, besilaukiančias šeimas ir šeimas, auginančias 0–3 metų vaikus. Tokio pobūdžio veiklose daug dėmesio skiriama ankstyvajai sveikatos prevencijai, tėvystės įgūdžiams ir kasdieniams sprendimams, kurie ilgainiui daro įtaką vaikų ir tėvų sveikatai.

    65+ asmenų sveikatos stiprinimo modelis skirtas 65 metų ir vyresniems gyventojams bei jų artimuosius prižiūrintiems šeimos nariams ar globėjams. Šioje grupėje dažnai aktualūs judėjimo, lėtinių būklių rizikos mažinimo ir socialinio aktyvumo klausimai, todėl veiklos orientuotos į saugų fizinį aktyvumą ir geresnę savijautą.

    Kokios veiklos vyks ir kiek tai kainuos?

    Gyventojams numatytos aktyvios ir praktiškai pritaikomos veiklos: fizinio aktyvumo užsiėmimai, paskaitos su specialistais, emocinės sveikatos stiprinimo ir streso valdymo užsiėmimai, sveikos mitybos edukacijos, žalingų įpročių prevencijos veiklos. Taip pat planuojamos individualios konsultacijos bei teoriniai ir praktiniai užsiėmimai.

    Senjorams bus organizuojami užsiėmimai baseine, o užsiėmimus ves kvalifikuoti specialistai. Visos projekto veiklos dalyviams bus nemokamos, o finansavimas skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

    Bendra projekto finansavimo suma siekia 77 659,28 euro. Projektas įgyvendinamas kaip Higienos instituto koordinuojamos iniciatyvos dalis, kurios tikslas yra užtikrinti kompleksinių ir integruotų, mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų teikimą bazinėms tikslinėms grupėms.

    Veiklos vyks Pakruojo mieste ir rajone, o įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų gegužės iki 2026 metų lapkričio. Informacija apie registraciją, užsiėmimų laikus ir konkrečias vietas bus skelbiama Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.

  • Visose savivaldybėse startuoja gyvensenos tyrimas: anoniminė apklausa parodys, kaip gyvename

    Visose Lietuvos savivaldybėse pradedamas trečiasis suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos tyrimas. Jį organizuoja Higienos institutas, o apklausas gyventojams vietoje vykdo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.

    Tyrimas vyks nuo kovo 2 dienos iki gegužės 31 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai įvairiose viešose vietose gali būti pakviesti užpildyti anoniminę apklausą.

    Apklausa gali vykti įstaigose, prekybos centruose, renginiuose ar darbovietėse, priklausomai nuo savivaldybės pasirinktų vietų. Organizatoriai pabrėžia, kad atsakymai renkami anonimiškai, o duomenys apibendrinami statistiškai.

    Ką parodys apklausa?

    Tyrimu siekiama įvertinti, kaip gyvena ir jaučiasi suaugę Lietuvos gyventojai. Bus analizuojama savijauta, gyvenimo kokybės ir laimingumo vertinimas bei kasdieniai sveikatos įpročiai.

    Apklausoje numatyti klausimai apie mitybą, fizinį aktyvumą, laiką prie ekranų, keliavimo būdus ir pastangas keisti gyvenseną. Taip pat bus vertinami saugaus elgesio įpročiai, pavyzdžiui, saugos diržų segėjimas, šalmų ir atšvaitų naudojimas.

    Atskirai bus fiksuojamas rizikingo elgesio paplitimas: tabako ir elektroninių cigarečių vartojimas, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas. Tokie duomenys leidžia matyti ne tik bendras tendencijas, bet ir konkrečias sritis, kuriose savivaldybėms labiausiai reikia prevencijos.

    Kaip atrenkami dalyviai?

    Šiemet planuojama apklausti apie 25 000 gyventojų. Taikomas lizdinis imties formavimo būdas, kai respondentai atrenkami iš anksto numatytose viešose vietose, vadinamuosiuose tyrimo lizduose.

    Pasak organizatorių, vienas svarbiausių šios metodikos privalumų yra galimybė gauti palyginamų duomenų ne tik nacionaliniu mastu, bet ir kiekvienoje savivaldybėje. Tai reiškia, kad rezultatai gali tiksliau atskleisti vietos situaciją ir skirtumus tarp regionų.

    Kodėl tai svarbu savivaldybėms?

    Gyvensenos stebėsena Lietuvoje atliekama periodiškai kas ketverius metus. Ankstesnės apklausos vyko 2018 metais, kai apklausta 24 800 asmenų, ir 2022 metais, kai apklausta 25 500 asmenų.

    Nuosekliai renkami duomenys leidžia stebėti įpročių pokyčius ir vertinti, ar taikomos priemonės duoda rezultatų. Tyrimo rezultatai naudojami planuojant sveikatos stiprinimo veiklas savivaldybėse ir priimant sprendimus nacionaliniu lygmeniu.

    Gyventojų dalyvavimas tokiose apklausose dažnai laikomas vienu paprasčiausių būdų prisidėti prie tikslesnio realios situacijos įvertinimo. Kuo daugiau respondentų atsako į klausimus, tuo patikimiau galima planuoti prevencines programas ir tikslines iniciatyvas skirtingoms gyventojų grupėms.