Nemalonus, pelėsį primenantis kvapas atsiranda tada, kai drėgni drabužiai per ilgai lieka be oro judėjimo ir džiūsta lėtai. Audiniuose išlieka prakaito, sebumo, odos dalelių, kosmetikos ir skalbiklio likučių, o šiluma bei drėgmė sudaro idealias sąlygas daugintis bakterijoms. Jos skaido nešvarumus ir išskiria lakiąsias medžiagas, kurios ir sukuria rūgštoką, užsistovėjusio rūsio kvapą.
Dažniausiai kvapas įsigeria į tankius ir storus audinius: rankšluosčius, džinsus, sportinius megztinius, vietas su storomis siūlėmis, rankogalius, gobtuvus. Jei skalbiniai suspausti, persidengia ar džiūsta kampe be oro cirkuliacijos, aplink juos susidaro drėgnas oro sluoksnis, kuris stabdo garavimą. Tokiu atveju drabužiai gali atrodyti beveik sausi, bet viduje dar ilgai lieka drėgni.
Priežastis neretai slypi ir pačioje skalbyklėje. Po guma, ploviklių stalčiuke, filtre ir nuotekų kanaluose kaupiasi ploviklių likučiai, audinių plaušeliai ir purvas, o nuolat drėgnose vietose formuojasi bioplėvelė. Jei atidarius tuščią būgną jaučiamas prastokas kvapas, ant tarpinės matomas patamsėjimas ar stalčiuke susidaro gleivėtas apnašas, verta pradėti nuo įrenginio valymo ir džiovinimo po kiekvieno skalbimo.
Praktiškiausia taisyklė paprasta: skalbinius išimkite iškart pasibaigus programai. Kiekvieną drabužį gerai pakratykite, ištieskite kišenes, rankogalius ir klešnes, o kabindami palikite tarpus, kad oras pasiektų audinį iš visų pusių. Jei drabužiai kelias valandas pragulėjo uždarytame būgne ir spėjo įgauti kvapą, dažniausiai padeda pakartotinis skalbimas tokioje temperatūroje, kurią leidžia gamintojas.
Audinių minkštiklis problemą dažniau tik užmaskuoja kvapu, bet nepašalina priežasties. Jei kvapas sugrįžta nuolat, svarbiau sutvarkyti šaltinį: nuvalyti tarpinę, išplauti stalčiuką, patikrinti filtrą, o pabaigus skalbti palikti dureles ir stalčiuką pravirus, kad vidus išdžiūtų. Reguliarus skalbimas žemoje 20–30 laipsnių temperatūroje ir per didelis priemonių dozavimas dažnai didina apnašų kaupimąsi.
Lietingomis dienomis skalbinius geriausia džiovinti šiltame kambaryje, kuriame drėgmė nuolat šalinama. Tam tinka vonia su veikiančia ventiliacija, buitinė skalbykla arba rečiau naudojamas kambarys su langu. Vien tik padidinti šildymą nepakanka, jei patalpoje lieka drėgnas oras, todėl svarbiausia yra vėdinimas arba oro sausinimas.
Džiovyklę verta atitraukti maždaug 20–30 centimetrų nuo sienos, baldų ir užuolaidų, kad oras galėtų cirkuliuoti. Jei skalbiniai džiūsta ypač lėtai, dažnai padeda nedidelis ventiliatorius, nukreiptas išilgai džiovyklės: jis išneša drėgną orą nuo audinių ir pagreitina garavimą. Blogiausias pasirinkimas yra šaltas kampas prie išorinės sienos ar ankšta niša, kur oras beveik nejuda ir didėja pelėsio rizika.
Vėdinant veiksmingiau trumpai atverti langą plačiai 5–10 minučių, nei laikyti jį pravirą pusdienį. Trumpas skersvėjis greitai išstumia drėgną orą, o sienos ir baldai nespėja smarkiai atšalti. Šaltuoju metų laiku lauko oras dažnai turi mažiau vandens garų nei įkaitusi patalpa, todėl įleidus jį į vidų ir sušildžius, jis gali „paimti“ drėgmę nuo džiūstančių drabužių.
Praktiškas orientyras yra rasos taškas orų programėlėje: kuo jis žemesnis, tuo paprastai lengviau išvėdinti patalpą ir paspartinti džiūvimą. Kai lauke tvanku ir rasos taškas aukštas, vien atvertas langas gali mažai padėti, nes į patalpą pateks drėgnas oras. Tokiu oru geriau trumpinti džiovinimo laiką su oro sausintuvu arba bent jau stiprinti oro judėjimą ventiliatoriumi.
Jei džiovinate namuose, verta sekti drėgmę higrometru, pastatytu atokiau nuo šlapių drabužių ir šilumos šaltinių. Maždaug 40–50 proc. santykinė drėgmė paprastai laikoma palankia džiovinimui, o ilgai užsilaikanti didesnė nei 60 proc. drėgmė didina langų rasojimą, kondensaciją ant šaltų paviršių ir pelėsio riziką. Ilgalaikė drėgmė namuose siejama su didesniu kvėpavimo takų simptomų, alergijų ir astmos paūmėjimų dažniu, ypač vaikams ir jautresniems žmonėms.
Didelį skalbinių kiekį greičiausiai padeda išdžiovinti elektrinis oro sausintuvas viename uždarame kambaryje, nustatant tikslą apie 45–50 proc. drėgmės. Paprasti drėgmės sugėrikliai su granulėmis labiau tinka spintai ar mažai patalpai, bet dažniausiai per lėti kelių kilogramų skalbinių garams surinkti. Papildomas gręžimas taip pat sutrumpina džiovinimą, nes pašalina dalį vandens, kuris kitu atveju išgaruotų į kambario orą.
Kad skalbiniai džiūtų greičiau, neperkraukite džiovyklės: drabužiai turi kabėti laisvai, nesiliesti per visą plotą ir nesidengti sluoksniais. Marškiniai ir atsegami megztiniai dažnai greičiau išdžiūsta ant pakabų, kelnes verta kabinti ištiesinus kišenes, o rankšluosčius geriau tiesti per du strypus. Po kelių valandų sunkesnius daiktus galima apversti ar perkelti į kraštus, kur oro srautas paprastai didesnis.