Perteklinė drėgmė vonioje nėra tik nemalonus pojūtis ar rasojantis veidrodis. Ilgainiui ji sudaro sąlygas pelėsiui, ardo silikoną bei siūles, skatina nemalonius kvapus ir gali bloginti patalpų oro kokybę, ypač jei vonia maža ar be lango.
Greičiausias žingsnis po dušo ar vonios – sukurti oro judėjimą. Jei yra langas, jį pravėdinkite ir kartu pravirkite duris į kitą patalpą, kad susidarytų skersvėjis, o drėgnas oras būtų išstumtas lauk.
Jei vonioje įrengta mechaninė ventiliacija, ją verta palikti veikti bent 30 minučių po maudynių. Taip pat pravartu patikrinti, ar ventiliacijos grotelės neužsikimšusios dulkėmis, nes net dalinis užsikimšimas pastebimai sumažina trauką.
Dar vienas greitas įprotis, kuris duoda efektą, – iškart nubraukti vandenį nuo dušo kabinos sienelių, plytelių ir stalviršių. Tam tinka vandens nubrauktuvas arba sausa mikropluošto šluostė, nes mažiau vandens lieka garuoti ir drėgmė kambaryje krenta greičiau.
Šlapi rankšluosčiai ir vonios kilimėliai yra vienas dažniausių nuolatinės drėgmės šaltinių. Juos geriau išnešti džiūti į gerai vėdinamą patalpą arba džiovinti ant šildomo gyvatuko, kad vonioje neliktų drėgnos tekstilės.
Kai drėgmė laikosi nuolat, praktiškiausias sprendimas – oro sausintuvas. Jis ypač praverčia voniose be lango ar senesnės statybos būstuose, kur natūralios traukos nepakanka, o drėgmė kaupiasi po kiekvieno prausimosi.
Jei sausintuvo neturite, laikinai gali padėti drėgmę sugeriantys sprendimai, pavyzdžiui, indas su rupia druska ar soda, laikomas sausoje vietoje. Vis dėlto tai labiau trumpalaikė priemonė, kuri nepakeičia vėdinimo ir problemos priežasčių šalinimo.
Ilgalaikei kontrolei verta svarstyti ventiliatoriaus su higrostatu arba laikmačiu įrengimą. Tokie sprendimai automatiškai palaiko stabilesnį mikroklimatą, nes ventiliatorius veikia tol, kol drėgmė grįžta į saugesnį lygį.
Svarbi ir temperatūra: vonioje ji turėtų būti šiek tiek aukštesnė nei kitose patalpose, nes šiltesnis oras geriau „laiko“ drėgmę ir greičiau padeda paviršiams išdžiūti. Praktinis pasirinkimas yra gyvatukas, kuris kartu džiovina tekstilę.
Drėgmė dažnai slepiasi ten, kur jos nematyti – po suskilusiu silikonu ar sutrūkinėjusiomis siūlėmis. Jei matote pajuodavimus, atšokimus ar įtrūkimus, silikoną ir glaistą verta laiku pakeisti, nes drėgmė lengvai patenka po danga ir ten laikosi ilgai.
Dar vienas dažnai pamirštamas dalykas – oro pritekėjimas per vonios duris. Kad ventiliacija veiktų efektyviai, apačioje turėtų būti palikta ventiliacinė anga arba tarpelis, kitaip ištraukiamas oras neturi kuo būti „pakeistas“, o drėgmė lieka patalpoje.
Jei planuojate atnaujinimą, vonios sienoms ir luboms pravartu rinktis drėgmei atsparesnius dažus su priešgrybelinėmis savybėmis. Tai ne panaikina drėgmę, bet sumažina riziką, kad ant paviršių greitai įsiveis pelėsis.