Apie PMOS – polieendokrininį metabolinį kiaušidžių sindromą (anksčiau vadintą PCOS) – vis dar sklando daugybė klaidingų įsitikinimų, kurie gali suklaidinti ir atitolinti pagalbą. Ginekologai pabrėžia, kad tai nėra vien „kiaušidžių problema“ ar „diagnozė tik turinčioms antsvorio“.
Kaip rašoma „EatingWell“, PMOS veikia hormonus, medžiagų apykaitą ir reprodukcinę sveikatą, o visame pasaulyje jis siejamas su daugiau nei 170 mln. moterų. Vis dėlto diagnozė ne visuomet paprasta, todėl mitai dažnai dar labiau apsunkina situaciją.
Medikai primena: PMOS simptomai skirtingoms moterims gali būti nevienodi ir laikui bėgant kisti. Vienoms labiau pasireiškia ciklo sutrikimai, kitoms – odos problemos ar plaukų slinkimas, trečioms – metaboliniai pokyčiai.
Dar viena svarbi žinutė – PMOS nereiškia, kad nėštumas neįmanomas. Ovuliacija gali būti nereguliari, todėl pastoti kartais užtrunka ilgiau, tačiau dalis moterų pastoja ir be medicininės pagalbos, o kitoms padeda gydymas ar gyvenimo būdo korekcijos.
Mitas: PMOS būna tik turinčioms antsvorio
Ginekologai pabrėžia, kad PMOS gali turėti įvairaus kūno sudėjimo moterys. Nors didesnis svoris kai kuriuos simptomus gali sustiprinti, vien kūno masė nėra diagnostinis kriterijus.
Suaugusiosioms PMOS paprastai vertinamas pagal požymių derinį: nereguliarią ovuliaciją ar mėnesines, padidėjusių androgenų požymius (pavyzdžiui, ryškesnį plaukuotumą ar pakitimus kraujo tyrimuose) ir policistinių kiaušidžių vaizdą ultragarsu ar hormonų tyrimuose – užtenka dviejų iš šių trijų.
Svarbu ir tai, kad mažesnis kūno svoris „neatmeta“ metabolinės rizikos. Gairėse nurodoma, jog didesnė cukraus kiekio kraujyje sutrikimų ir 2 tipo diabeto rizika gali išlikti nepriklausomai nuo KMI.
Mitas: PMOS reiškia nevaisingumą
Medikai atkreipia dėmesį, kad PMOS diagnozė nėra tas pats, kas nevaisingumo diagnozė. Šis sindromas gali padaryti ovuliaciją retesnę ar mažiau nuspėjamą, todėl pastojimas gali pareikalauti daugiau laiko.
Daliai moterų pakanka gyvenimo būdo pokyčių, susijusių su fiziniu aktyvumu, mityba, miegu ir psichologine savijauta. Kitais atvejais gali prireikti medikamentų, padedančių ovuliacijai.
Mitas: PMOS veikia tik kiaušides ir tik reprodukcinę sveikatą
Ginekologai pabrėžia, kad PMOS apima daugiau nei kiaušidžių veiklą – jis gali paveikti cukraus apykaitą, hormonų balansą, menstruacijų ciklą ir net psichikos sveikatą. Ne visoms moterims su PMOS nustatomos policistinės kiaušidės.
Tekste nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. asmenų, turinčių PMOS, būdingas hiperandrogenizmas (padidėjęs testosteronas), kuris gali pasireikšti akne, ryškesniu plaukuotumu veide ar moteriško tipo plaukų retėjimu. Taip pat maždaug 70 proc. siejama su atsparumu insulinui, kuris gali didinti 2 tipo diabeto riziką.
Be to, PMOS siejamas su kitomis metabolinėmis ir širdies bei kraujagyslių būklėmis – pavyzdžiui, padidėjusiu cholesteroliu ar kraujospūdžiu. Taip pat pažymima, kad moterims, turinčioms PMOS, dažniau pasireiškia depresijos ir nerimo simptomai.
Mitas: visoms PMOS pasireiškia vienodai
Specialistai akcentuoja, kad PMOS nėra „vieno veido“ sindromas: simptomų deriniai ir intensyvumas labai skiriasi. Vienoms ryškiausias signalas – nereguliarios mėnesinės, kitoms – aknė, nepageidaujami plaukai ar galvos plaukų retėjimas.
Simptomai gali kisti ir gyvenimo eigoje. Paauglystėje dažniau matomi ciklo sutrikimai ir aknė, reprodukciniame amžiuje – ovuliacijos ir pastojimo sunkumai, atsparumas insulinui bei androgenų požymiai, o menopauzės laikotarpiu kai kurie požymiai gali išlikti, o metabolinė rizika tampa dar aktualesnė.
Kas gali padėti valdant PMOS
Ginekologai pabrėžia, kad vieno universalaus sprendimo nėra – valdymas dažniausiai apima gyvenimo būdo korekcijas, medicinines priemones ir mitybos sprendimus, suderintus su sveikatos priežiūros specialistais.
Tarp įvardijamų krypčių – miego kokybė (dažnai rekomenduojama siekti 7–9 valandų per naktį), reguliarus fizinis aktyvumas, įskaitant aerobines treniruotes ir jėgos pratimus, bei mitybos modelis, orientuotas į maistingą ir skaidulų gausų maistą.
Taip pat minima, kad kai kurie papildai, pavyzdžiui, inozitolis, gali būti svarstomi atskirais atvejais, tačiau tam, pasak gydytojų, reikia individualaus sprendimo kartu su specialistu ir daugiau tyrimų.