CP v2

Tag: Hipergarsinės raketos

  • Rusija stabdo „Kinžal“ hipergarsinių raketų gamybą: Ukrainos žvalgyba atskleidė kodėl

    Rusija stabdo „Kinžal“ hipergarsinių raketų gamybą: Ukrainos žvalgyba atskleidė kodėl

    Nuo 2026 metų balandžio Rusija nebegamina hipergarsinių raketų Ch-47M2 „Kinžal“, teigia Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovybės atstovai. Apie tai interviu RBC-Ukraine kalbėjo HUR vadovo pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis.

    Pasak jo, pramoniniai pajėgumai, komponentai, raketinis kuras ir finansiniai ištekliai buvo perkelti į kitas balistinių raketų programas, kurias Maskva šiuo metu laiko efektyvesnėmis. Kartu, anot Ukrainos pusės, priimtas sprendimas sustabdyti ir Ch-32 gamybą, tai yra modernizuotą senesnės Ch-22 versiją.

    Kas nulėmė sprendimą?

    V. Skibickis kaip vieną pagrindinių priežasčių įvardijo tikslumą. Jo teigimu, šiuolaikinės valdomos raketos nuokrypis nuo taikinio turėtų siekti maždaug 5–7 metrus, o „Kinžal“ atveju nuokrypis esą gali būti apie 30 metrų ar net daugiau.

    „Sunku prisiminti atvejį, kai ši raketa tiksliai pataikė į taikinį“, – sakė V. Skibickis.

    Tikslumo problema, ypač smūgiuojant miestams, reiškia didesnę riziką pataikyti į civilinę infrastruktūrą ir didinti civilių aukų skaičių. Tarptautinės humanitarinės teisės požiūriu tyčiniai ar neatskiriami smūgiai civiliniams objektams gali būti vertinami kaip karo nusikaltimai.

    Patriot ir silpnėjantis mitas

    „Kinžal“ nuo 2018 metų Kremliaus buvo pristatomas kaip vienas pažangiausių ginklų, turintis užtikrinti itin trumpą reakcijos laiką. Raketos dažniausiai siejamos su paleidimu iš MiG-31K, o šių orlaivių pakilimai ne kartą tapo oro pavojaus signalu visoje Ukrainoje.

    Tačiau nuo 2023 metų Ukrainos naudojamos „Patriot“ sistemos vis dažniau perimdavo šias raketas, todėl jų reputacija kaip sunkiai numušamo ginklo pradėjo blėsti. Karo eigoje tai tapo svarbiu signalu, kad net ir modernios, dideliu greičiu skrendančios raketos nėra nepažeidžiamos, jei priešlėktuvinės gynybos tinklas veikia efektyviai.

    Gamybos perorientavimas į „Iskander“

    Ukrainos žvalgyba teigia, kad gamybos sustabdymas leido Rusijai didinti kitų balistinių raketų apimtis. HUR duomenimis, 2026 metų liepą pagaminta 65 vienetai 9M723 raketų, skirtų „Iskander“ sistemai, nors planas esą siekė 60.

    Taip pat teigiama, kad Rusijos gynybos pramonė mėnesinius raketų gamybos planus bendrai viršija iki 110–120 proc. Vis dėlto Ukrainos vertinimu, tai nereiškia neribotų galimybių, o labiau rodo prioritetų perskirstymą, kai neįmanoma vienodai intensyviai palaikyti visų programų.

    V. Skibickis pabrėžė, kad tai nebūtinai reiškia galutinį „Kinžal“ programos uždarymą ar MiG-31K atsisakymą. Pasak jo, tai gali būti priverstinė pauzė, susijusi su gamybos apribojimais ir realaus efektyvumo įvertinimu mūšio lauke.

  • Rusija į Ukrainą paleido rekordą „Cirkon“: per 19 dienų – beveik metinė hipergarsinių raketų norma

    Rusija į Ukrainą paleido rekordą „Cirkon“: per 19 dienų – beveik metinė hipergarsinių raketų norma

    Rekordinis tempas liepą

    2026 metų liepos pradžioje Rusija smarkiai suintensyvino smūgius Ukrainai, vis dažniau panaudodama hipergarsines raketas 3M22 „Cirkon“. Ukrainos institucijų vertinimu, nuo liepos 1 iki 19 dienos buvo paleista 20 tokių raketų.

    Toks skaičius išsiskiria net karo kontekste: tai prilygsta maždaug dviem trečdaliams metinės „Cirkon“ gamybos apimties. Įvairiuose vertinimuose nurodoma, kad 2026 metais realiai galėtų būti pagaminama apie 30 vienetų.

    Smūgiai balistinėmis raketomis

    Lygiagrečiai liepos mėnesį augo ir balistinių raketų panaudojimas. Ukrainos pusės duomenimis, per tą patį laikotarpį iš viso fiksuotos 107 balistinės raketos, tarp jų mažiausiai 60 „Iskander-M“ ir apie 40 raketų, leidžiamų iš S-400 sistemų.

    Naktį iš liepos 19 į 20 dieną vėl fiksuota didesnė ataka, rodanti, kad Rusija spaudimą didina bangomis. Toks modelis dažnai siejamas su siekiu išsekinti oro gynybą ir priversti ją naudoti brangius perėmėjus.

    Ką rodo atsargų skaičiai

    Ukrainos karinės žvalgybos vertinimu, prieš naujausią smūgių seriją Rusija galėjo turėti iki 120 „Cirkon“ raketų atsargų. Ankstesniuose vertinimuose taip pat buvo minimas daugiau nei 120 vienetų rezervas.

    „Iskander-M“ atsargos, pagal ukrainietiškus skaičiavimus, nuo 2025 metų gruodžio laikėsi ties maždaug 200 vienetų riba, o prieš liepos atakas buvo vertinamos kaip viršijančios 100. S-400 raketų atsargos buvo minimos kaip viršijančios 400 vienetų.

    Gamybos ribos ir sankcijų poveikis

    „Cirkon“ siejamas su Rusijos įmone „NPO Mašinostrojenija“, įsikūrusia Reutove netoli Maskvos. Nors kai kuriuose dokumentuose buvo minėtos ambicingesnės sutartys, reali gamybos sparta, vertinama pagal karo meto praktiką ir technologinį sudėtingumą, laikoma gerokai mažesne.

    Šio tipo ginkluotei reikalinga itin sudėtinga gamyba ir specifinės komponentų tiekimo grandinės, todėl poveikį daro ir tarptautinės sankcijos. Dėl to hipergarsinių raketų panaudojimo šuoliai paprastai interpretuojami kaip ženklas, kad naudojamos ne vien naujai pagamintos, bet ir anksčiau sukauptos atsargos.

    3M22 „Cirkon“ siejamas su 8–9 Machų greičiu, o jo nuotolis, priklausomai nuo paleidimo būdo, gali siekti apie 1 000 kilometrų. Viešai skelbiamuose aprašymuose minima, kad raketa gali gabenti ir įprastinę, ir branduolinę kovinę galvutę, o pati sistema naudoja reaktyvinį variklį.

    Nors pradžioje „Cirkon“ buvo projektuojamas kaip priešlaivinė priemonė, kare jis pritaikytas smūgiams į sausumos taikinius. Toks panaudojimas didina riziką miestams ir infrastruktūrai, nes mažesnis reakcijos laikas apsunkina perėmimą.

    Šios raketos gali būti leidžiamos iš 22350 projekto fregatų, tarp jų minimas „Admirol Gorshkov“, taip pat iš pakrantinių kompleksų „Bastion“. Birželio pradžioje buvo fiksuotas atvejis, kai per vieną naktį paleistos aštuonios „Cirkon“ raketos, daugiausia Kijivo kryptimi.

    Ukrainos pusė yra skelbusi ir apie atskiras operacijas, kuriomis siekta mažinti „Bastion“ kompleksų pajėgumus okupuotose teritorijose. Tokie veiksmai laikomi vienu iš nedaugelio būdų sumažinti hipergarsinių smūgių riziką dar prieš paleidimą.

    Liepos šuolis leidžia manyti, kad Rusija vis dažniau remiasi sukauptomis aukštos vertės ginklų atsargomis, o ne vien einamąja gamyba. Kartu tai rodo, kad ilgainiui tokio intensyvumo palaikymas gali tapti ribotas, jei gamyba nepasieks ženkliai didesnių apimčių.

  • Ukrainos žvalgyba suskaičiavo „Cirkon“ atsargas: kiek hipergarsinių raketų turi Rusija?

    Ukrainos žvalgyba suskaičiavo „Cirkon“ atsargas: kiek hipergarsinių raketų turi Rusija?

    Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vertinimu, Rusijos kariuomenė šiuo metu gali turėti iki 120 hipergarsinių sparnuotųjų raketų 3M22 „Cirkon“. Pasak ukrainiečių žvalgybos, 2026 metais Rusija planuoja pagaminti dar apie 30 šių raketų.

    „Cirkon“ laikomas vienu moderniausių Rusijos arsenalo ginklų, o jo panaudojimas kare prieš Ukrainą pastaraisiais mėnesiais minimas vis dažniau. Ši raketa kurta kaip priešlėktuvinė ir prieš laivus skirta priemonė, tačiau realiame kare ji naudojama ir smūgiams į sausumos taikinius.

    Kas yra „Cirkon“?

    3M22 „Cirkon“ – manevruojanti hipergarsinė raketa, kuriai priskiriamas itin didelis greitis, paprastai įvardijamas kaip Mach 8–9. Tokie parametrai, kartu su aktyviu manevravimu ir sudėtinga skrydžio trajektorija, apsunkina jos perėmimą.

    Įvairiuose vertinimuose „Cirkon“ nuotolis dažniausiai siejamas su maždaug 1 000 kilometrų riba, nors realus veikimo nuotolis priklauso nuo paleidimo platformos ir profilio. Skelbiama, kad raketa gali gabenti įprastą arba branduolinį kovinį užtaisą.

    Kaip ir iš kur ji paleidžiama?

    Ukrainos pusės duomenimis, „Cirkon“ gali būti paleidžiamas tiek iš laivų, tiek iš pakrantės raketinių kompleksų. Tarp minimų platformų – Rusijos fregatos, taip pat kranto gynybos sistema „Bastion“, kuri kai kuriais atvejais įvardijama kaip pritaikoma šiems užtaisams.

    Ukrainos žvalgyba yra pranešusi ir apie bandymus smogti „Bastion“ infrastruktūrai okupuotame Kryme, siekiant sumažinti riziką atakoms prieš Ukrainos miestus. Tokios operacijos dažniausiai pristatomos kaip prevencinės priemonės prieš smūgius civilinei infrastruktūrai.

    Kodėl tai svarbu oro gynybai?

    Didžiausias iššūkis, kurį kelia hipergarsiniai ginklai, yra labai trumpas reagavimo laikas ir sudėtingesnės perėmimo sąlygos. Net ir turint modernias sistemas, perėmimas priklauso nuo ankstyvo aptikimo, tinkamos trajektorijos prognozės ir pakankamų perėmėjų atsargų.

    Be to, masiniai smūgiai hipergarsinėmis ar kitomis sudėtingomis raketomis paprastai verčia naudoti brangius perėmimo šaudmenis, o tai didina spaudimą oro gynybos logistikai. Ilgainiui tokia dinamika tampa ne tik kariniu, bet ir resursų planavimo klausimu.

    Skirtingi vertinimai dėl „Cirkon“ gamybos tempo viešojoje erdvėje išsiskiria, o priežastys dažniausiai siejamos su sudėtinga technologija, komponentų tiekimu ir sankcijų poveikiu. Dėl to realus pagaminamų raketų skaičius gali skirtis nuo planų, ypač ilgėjant karui ir augant poreikiui ginkluotei.

  • Ekspertas įvertino Rusijos „Cirkon“: stebuklingas ginklas gali būti ne toks greitas, kaip skelbiama

    Ekspertas įvertino Rusijos „Cirkon“: stebuklingas ginklas gali būti ne toks greitas, kaip skelbiama

    Kas yra 3M22 „Cirkon“

    Rusija karo Ukrainoje metu pirmą kartą panaudojo 3M22 „Cirkon“ raketas, kurias pristato kaip modernų ir NATO esą ypač pavojingą ginklą. Vis dėlto nepriklausomas raketų technologijų ekspertas Fabian Hinz kelia abejonių, ar viešai deklaruojamos šios sistemos savybės atitinka realybę.

    „Cirkon“ siejamas su smūgiais tiek į jūrinius, tiek į sausumos taikinius. Rusiškoje komunikacijoje ši raketa dažnai vadinama hipergarsine, o jos greitis apibūdinamas kaip kelis kartus viršijantis garso greitį.

    Greitis ir hipergarsinio skrydžio klausimas

    Rusijos pareigūnai anksčiau teigė, kad „Cirkon“ gali pasiekti apie 9 Mach greitį, o tai būtų maždaug 11 000 kilometrų per valandą. Tokie skaičiai paprastai siejami su scramjet tipo oro įsiurbiančiais varikliais, kurie teoriškai leidžia ilgiau išlaikyti labai didelį greitį atmosferoje.

    Fabian Hinz analizėje remiasi viešai prieinama informacija ir skirtingais stebėjimų duomenimis, kurie rodo kuklesnį vaizdą. Jo vertinimu, dalyje pranešimų apie realius panaudojimus minimas greičio intervalas labiau primena 5,5–7,5 Mach, o kai kuriais atvejais prieš smūgį greitis esą mažėja iki maždaug 4,5 Mach.

    Tokie greičio svyravimai, eksperto teigimu, gali turėti praktinę reikšmę oro gynybai, nes mažesnis greitis ir prognozuojamesnė trajektorija didina perėmimo tikimybę. Vis dėlto jis pabrėžia, kad karo sąlygomis pateikiami skaičiai ne visuomet gali būti nepriklausomai patikrinti.

    Kas išduoda variklio tipą

    Vienas svarbiausių klausimų yra tai, ar „Cirkon“ iš tiesų naudoja scramjet variklį, kuriam būtinas oro įsiurbimas. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad viešojoje erdvėje trūksta aiškių vizualinių įrodymų, leidžiančių patikimai identifikuoti oro įsiurbimo sprendimus šios raketos konstrukcijoje.

    Analizėje taip pat aptariamos spekuliacijos dėl tariamai naudojamo skysto kuro „Detsilin-M“, kuris esą galėtų pagerinti parametrus. Fabian Hinz teigia, kad tokios informacijos patvirtinti nepavyksta, o ji gali būti kilusi iš skirtingų pranešimų supainiojimo, todėl išvados apie kurą išlieka neapibrėžtos.

    Eksperto argumentuose minimi ir Ukrainoje rastų nuolaužų vaizdai bei jų interpretacijos, kurios gali labiau atitikti kietojo kuro raketinio variklio komponentus. Toks scenarijus leistų daryti prielaidą, kad dalis „Cirkon“ skrydžio gali būti artimesnė kvaziballistinei trajektorijai, o ne nuolat manevruojančiai sparnuotajai hipergarsinei raketai.

    „Realybę geriau vertinti kaip manevringumo spektrą: sistemas apibrėžia tai, kiek ir kaip ilgai jos gali manevruoti hipergarsiniu greičiu, o ne vien etiketės“, – sakė Fabian Hinz.

    Ekspertas pabrėžia, kad net ir tuo atveju, jei „Cirkon“ neatitinka maksimalistinio hipergarsinio manevruojančio ginklo apibrėžimo, jis vis tiek gali kelti rimtą grėsmę. Didelis greitis tam tikrose skrydžio fazėse, aukščio profilis ir galimi manevrai gali išlikti sudėtingu iššūkiu perėmimo sistemoms.

    Kartu ši diskusija išryškina platesnę tendenciją: valstybių varžybose dėl hipergarsinių technologijų svarbi ne tik deklaruojama „Mach“ reikšmė, bet ir reali trajektorijos kontrolė, taikinių aptikimo bei perėmimo grandinė. Būtent šios detalės dažnai lemia, ar ginklas tampa strateginiu pranašumu, ar tik komunikaciniu simboliu.