Tag: Hiperkalcemija

  • Pernelyg uoliai geri vitaminus? Šie ženklai gali išduoti, kad jų per daug

    Pernelyg uoliai geri vitaminus? Šie ženklai gali išduoti, kad jų per daug

    Vitaminų papildai daugeliui tapo kasdienybe, tačiau specialistai primena, kad net ir įprastai vartojamos medžiagos gali sukelti rimtų problemų, jei dozės per didelės. Didžiausia rizika siejama su riebaluose tirpiais vitaminais A, D, E ir K, nes jie linkę kauptis organizmo audiniuose ir kepenyse.

    Vitamino D perdozavimas dažniausiai susijęs ne su maistu ar saulės poveikiu, o su ilgalaikiu didelių dozių papildų vartojimu. Perteklius gali sukelti hiperkalcemiją, tai yra per didelę kalcio koncentraciją kraujyje, o ši būklė laikoma viena pavojingiausių vitamino D toksinio poveikio pasekmių.

    Dažniausi požymiai, kurie gali pasireikšti, kai kalcio kraujyje per daug, yra nuolatinis troškulys, dažnesnis šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, silpnumas ir mieguistumas. Užsitęsus būklei gali nukentėti inkstai, atsirasti akmenligė ar net vystytis ūmus inkstų pažeidimas.

    Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad riziką kartais didina ne tik dozės, bet ir produkto kokybė, pavyzdžiui, neteisingai suženklinta ar nekokybiška papildų partija. Dėl to gydytojai pataria papildus rinktis atsakingai, o ilgiau vartojant didesnes dozes periodiškai aptarti tai su šeimos gydytoju ir, jei reikia, atlikti tyrimus.

    Vitamino E perteklius gali paveikti kraujo krešėjimą ir didinti kraujavimo riziką, ypač jei žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus. Įspėjamieji ženklai gali būti lengviau atsirandančios mėlynės, kraujavimas iš nosies ar dantenų, o sunkesniais atvejais didėja pavojus pavojingam vidiniam kraujavimui.

    Vitamino A perdozavimas dažniausiai siejamas su didelėmis retinolio formos dozėmis papilduose ar vaistuose su retinoidais. Ūmus ar lėtinis perteklius gali pasireikšti galvos skausmu, pykinimu, svaigimu, odos sausumu, plaukų slinkimu, o nėštumo metu ypač svarbu vengti pertekliaus dėl rizikos vaisiaus raidai.

    Vitamino C atveju perdozavimo rizika paprastai mažesnė, nes tai vandenyje tirpus vitaminas, tačiau labai didelės dozės gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus. Dažniausiai minimi simptomai yra pilvo spazmai, pykinimas, rėmuo ir viduriavimas, ypač kai vienu metu vartojami keli produktai su vitamino C priedu.

    Vitaminas B12 taip pat yra vandenyje tirpus, todėl jo perteklius dažniausiai pasišalina su šlapimu, o aiškaus viršutinio toleruojamo kiekio daugelyje rekomendacijų nėra nustatyta. Vis dėlto medicininėje literatūroje aprašoma, kad itin didelės dozės kai kuriems žmonėms gali būti susijusios su nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip aknė, galvos skausmai ar širdies plakimo pojūtis.

    Gydytojai pabrėžia, kad saugiausia strategija yra pirmiausia siekti subalansuotos mitybos, o papildus vartoti tada, kai yra pagrįstas poreikis, pavyzdžiui, nustatytas trūkumas, rizikos veiksniai ar konkrečios gydytojo rekomendacijos. Jei atsiranda neaiškių simptomų ir kartu vartojami papildai, verta peržiūrėti jų sudėtį bei dozes ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Madingos vitamino D injekcijos vilioja greitu efektu: gydytoja įspėja, kada jos pavojingos

    Vitamino D injekcijos: mada ar būtinybė?

    Socialiniuose tinkluose ir grožio klinikų pasiūlymuose vis dažniau reklamuojamos vitamino D injekcijos žada greitą savijautos pagerėjimą. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad daugumai žmonių tokia forma nėra pranašesnė už įprastas geriamąsias priemones.

    Medicinos praktikoje vitamino D trūkumo korekcijos standartu išlieka geriamieji preparatai, nes jie paprastai gerai pasisavinami. Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl esant normaliai žarnyno veiklai papildomų injekcijų dažniausiai neprireikia.

    Kada injekcijos iš tiesų gali padėti?

    Injekcinė forma gali būti svarstoma tada, kai geriamieji papildai neveikia dėl objektyvių priežasčių. Tai dažniau susiję ne su patogumu, o su konkrečiomis klinikinėmis būklėmis, kai sutrinka pasisavinimas arba žmogus negali vartoti vaistų per burną.

    Tokiose situacijose dažniausiai minimi ryškūs malabsorbcijos sindromai, būklė po bariatrinių operacijų ir sunkios žarnyno ligos. Taip pat injekcijos gali būti taikomos, kai dėl sveikatos būklės žmogus laikinai ar nuolat negali vartoti kapsulių, lašų ar tablečių.

    „Injekcijos nėra universali išeitis visiems, jos tinka tik specifinėms klinikinėms situacijoms, kai yra aiškios indikacijos“, – sakė gydytoja.

    Didelės dozės gali pakenkti

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad injekciniai preparatai neretai būna didelės koncentracijos, todėl kyla perdozavimo rizika. Atsargumo ypač reikia, jei žmogus tuo pačiu metu vartoja ir kitus maisto papildus, kuriuose taip pat yra vitamino D.

    Vitamino D perteklius gali sukelti hiperkalcemiją, o tai siejama su pykinimu, silpnumu, vidurių užkietėjimu, širdies ritmo sutrikimais ir inkstų pažeidimu. Dėl šios priežasties rutininis didelių dozių vartojimas be tyrimų ir aiškių indikacijų neatitinka šiuolaikinių klinikinių rekomendacijų.

    Prieš pradedant korekciją gydytojai paprastai vertina, ar trūkumas yra kliniškai reikšmingas, kodėl jis atsirado ir kokia forma bei dozė konkrečiam žmogui būtų saugiausia. Dažniausiai orientuojamasi į 25(OH)D rodiklio tyrimą ir bendrą rizikos veiksnių įvertinimą.

    Kur vitamino D galima gauti su maistu

    Nors vien maistu pasiekti optimalius vitamino D kiekius ne visada paprasta, daliai žmonių tai svarbi bendros strategijos dalis. Daugiausia šio vitamino randama riebioje žuvyje ir kai kuriuose gyvūninės kilmės produktuose.

    Dažniausiai minimi šaltiniai yra lašiša, skumbrė, sardinės, silkė, tunas, taip pat kiaušinių tryniai ir kepenys. Vitamino D gali būti ir piene, jogurtuose bei svieste, tačiau kiekiai priklauso nuo produkto sudėties ir to, ar jis papildytas.