Skydliaukė gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies darbą, žarnyno veiklą, kūno temperatūros pojūtį ir energijos lygį. Kai hormonų gaminama per mažai arba per daug, simptomai dažnai būna nespecifiniai ir primena stresą, miego sutrikimus ar kitas ligas. Dėl to dalis žmonių ilgai ieško priežasties, nors problemos šaltinis gali būti būtent skydliaukė.
Skydliaukės hormonų trūkumas vadinamas hipotiroze, o dažniausia jos priežastis yra autoimuninė Hashimoto liga, kai imuninė sistema palaipsniui pažeidžia liaukos audinį. Hipotirozė taip pat gali išsivystyti po skydliaukės operacijos, po gydymo radioaktyviuoju jodu ar radioterapijos, esant ryškiam jodo disbalansui ar vartojant tam tikrus vaistus. Rečiau problema kyla ne skydliaukėje, o ją reguliuojančiose struktūrose, pavyzdžiui, hipofizėje.
Priešinga būklė yra hipertirozė, kai hormonų perteklius pagreitina daugelį organizmo procesų. Dažniausia jos priežastis yra Graveso liga, kai antikūnai skatina skydliaukę gaminti per daug hormonų. Hipertirozę taip pat gali sukelti autonomiški skydliaukės mazgai, kurie hormonus ima gaminti nepriklausomai nuo reguliavimo signalų, arba tam tikri skydliaukės uždegimai.
Praktikoje žmones labiausiai klaidina tai, kad simptomai neretai persidengia su kasdieniais negalavimais. Nerimas, nemiga, nuolatinis nuovargis, panikos epizodai, širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis ar viduriavimas gali turėti daug skirtingų priežasčių. Panašiai ir hipotirozė dažnai pasireiškia ne vienu aiškiu ženklu, o bendru savijautos blogėjimu, todėl vien simptomų sąrašo diagnozei nepakanka.
Jei įtariamas skydliaukės sutrikimas, dažniausiai pradedama nuo TSH tyrimo, o rezultatą vertinant kartu nustatomas laisvasis T4, kai kuriais atvejais ir laisvasis T3. Toks derinys padeda ne tik patvirtinti sutrikimą, bet ir suprasti, ar tai hipotirozė, ar hipertirozė. Svarbu, kad tyrimus ir jų reikšmę visada vertintų gydytojas, atsižvelgdamas į simptomus ir bendrą sveikatos būklę.
Priežasčiai patikslinti diagnostika gali būti papildyta antikūnų tyrimais, tokiais kaip anti-TPO, anti-TG ar TRAb, o prireikus atliekamas ir skydliaukės echoskopinis tyrimas. Reikėtų žinoti, kad TSH ir hormonų rodiklius gali keisti ūmios infekcijos, lėtinės ligos, intensyvus fizinis krūvis, mitybos būklė, taip pat vartojami vaistai ar papildai. Dėl to savarankiškas rezultatų interpretavimas internete neretai klaidina.
Retais atvejais, ypač autoimuninių skydliaukės ligų fone, funkcija gali svyruoti, ir žmogus gali pereiti nuo hipertirozės prie hipotirozės ar atvirkščiai. Tai aiškinama skirtingų antikūnų, veikiančių TSH receptorių, pusiausvyros pokyčiais: vieni antikūnai skatina hormonų gamybą, kiti ją slopina. Tokia eiga yra ne dažna, tačiau medicinos literatūroje aprašyta ir gali apsunkinti ilgalaikį gydymo sureguliavimą.
Gydytojai primena, kad įtarti skydliaukės sutrikimus verta tada, kai simptomai užsitęsia, progresuoja arba blogina kasdienę veiklą, ypač jei kartu atsiranda svorio pokyčių, širdies ritmo sutrikimų ar ryškus temperatūros netoleravimas. Ankstyvas ištyrimas leidžia greičiau pradėti gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimų ar ilgalaikių medžiagų apykaitos pokyčių.
