Podagra, dar vadinama šlapimo rūgšties sukeliamu artritu, ilgą laiką buvo siejama su pasiturinčiųjų gyvenimo būdu, tačiau šiandien ji diagnozuojama vis platesniam žmonių ratui. Ligą lemia padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, dėl kurio audiniuose formuojasi natrio urato kristalai ir išprovokuoja ūmų uždegimą.
Dažniausias ir klasikinis pirmasis simptomas yra staigus, labai stiprus vieno sąnario skausmas, neretai užklumpantis naktį. Tipiškai pažeidžiamas didžiojo kojos piršto sąnarys, tačiau podagra gali apimti ir čiurnas, kelius, plaštakas ar alkūnes.
Ūmaus priepuolio metu sąnarys parausta, patinsta, tampa itin jautrus, o oda virš jo gali blizgėti ir būti karšta. Negydant priepuoliai dažnėja, o ilgainiui gali formuotis poodiniai mazgeliai, vadinami tofusais, ir didėti inkstų akmenligės rizika.
Kodėl kyla šlapimo rūgštis?
Pagrindinė problema yra hiperurikemija, kai organizmas nepakankamai efektyviai pašalina šlapimo rūgštį arba jos susidaro per daug. Dažnai dominuoja sumažėjęs išsiskyrimas per inkstus, todėl svarbūs tiek genetiniai veiksniai, tiek gretutinės ligos.
Riziką didina antsvoris, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kai kurie vaistai, taip pat dažnesnis alkoholio vartojimas. Mityboje reikšmę turi didelis purinų kiekis ir gausus pridėtinio cukraus, ypač fruktozės, vartojimas.
Kaip nustatoma podagra?
Įtarus podagrą, vertinami simptomai, atliekami kraujo tyrimai, įskaitant šlapimo rūgšties koncentraciją, tačiau vien jos ne visada pakanka. Ūmaus priepuolio metu šlapimo rūgšties rodiklis gali būti ir normalus, todėl diagnozė remiasi visuma požymių.
Tikslesniam patvirtinimui gali būti tiriamas sąnario skystis ieškant natrio urato kristalų, o taip pat taikomi vaizdiniai tyrimai. Ultragarsinis tyrimas gali atskleisti būdingus pokyčius, o rentgenograma dažniau parodo pažengusios ligos pasekmes.
Gydymas ir mityba: ką svarbu žinoti?
Podagra yra lėtinė liga, tačiau ją galima sėkmingai kontroliuoti, mažinant priepuolių dažnį ir komplikacijų riziką. Ūmūs priepuoliai dažniausiai malšinami priešuždegiminiais vaistais, o ilgalaikėje kontrolėje svarbus šlapimo rūgštį mažinantis gydymas, kurį parenka gydytojas.
Gyvensenos korekcijos paprastai tampa esmine plano dalimi: palaipsnė svorio korekcija, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas skysčių vartojimas. Staigios, labai ribojančios dietos ar badavimas gali veikti priešingai ir padidinti šlapimo rūgšties kiekį.
Mityboje dažniausiai rekomenduojama riboti produktus, kurie siejami su didesne šlapimo rūgšties gamyba, pavyzdžiui, raudoną mėsą, subproduktus, kai kurias žuvis, stiprius sultinius. Taip pat patariama vengti saldintų gėrimų ir produktų su dideliu fruktozės kiekiu, nes jie gali didinti šlapimo rūgšties sintezę.
Daugeliui žmonių naudingas daržovėmis, pilno grūdo produktais ir liesais baltymais paremtas racionas, o pieno produktai, ypač mažesnio riebumo, dažnai siejami su palankesniais šlapimo rūgšties rodikliais. Jei podagros priepuoliai kartojasi arba įtariamos komplikacijos, svarbu neapsiriboti savarankiška dieta ir kreiptis į šeimos gydytoją ar reumatologą.
„Podagra yra valdoma liga, tačiau ilgalaikė sėkmė paprastai priklauso nuo dviejų dalykų: nuoseklaus gydymo plano ir kasdienės gyvensenos“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie priepuolių prevenciją.