Kalcis yra vienas svarbiausių mineralų žmogaus organizme: jis reikalingas kaulams ir dantims, nervinių impulsų perdavimui, raumenų susitraukimams ir kraujo krešėjimui. Didžioji dalis kalcio sukaupta kauluose ir dantyse, o nedidelė dalis cirkuliuoja kraujyje ir padeda palaikyti gyvybiškai svarbias funkcijas.
Bėda ta, kad ilgą laiką su maistu gaunant per mažai kalcio, organizmas gali kompensuoti jo trūkumą imdamas atsargas iš kaulų. Dėl to įprastas kalcio rodiklis kraujyje ne visada reiškia, kad mityboje jo pakanka, o tyliai mažėjantis kaulų mineralinis tankis ilgainiui didina osteoporozės ir lūžių riziką.
Kaip organizmas perspėja?
Vienas dažniau minimų požymių, kai kalcio apykaita sutrinka, yra raumenų simptomai. Žmonės gali jausti skausmingus mėšlungio tipo spazmus, raumenų trūkčiojimą ar sustingimą, ypač blauzdose ir plaštakose.
Įspėjamaisiais signalais taip pat laikomas pirštų, pėdų ar srities aplink burną dilgčiojimas ir tirpimas. Tokie pojūčiai siejami su padidėjusiu nervų ir raumenų dirglumu, tačiau jie nėra specifiniai ir gali turėti daug kitų priežasčių.
Ilgiau trunkant sutrikimams kartais pasireiškia bendresni simptomai, tokie kaip silpnumas ar didesnis nuovargis. Vis dėlto vien iš savijautos spręsti apie kalcio trūkumą nepatikima, todėl užsitęsus požymiams vertėtų aptarti situaciją su gydytoju.
Kada tai gali būti pavojinga?
Ryškus kalcio kiekio sumažėjimas kraujyje gali sukelti rimtų būklių, įskaitant širdies ritmo sutrikimus, tetaniją ar net traukulius. Tokiais atvejais reikalinga skubi medicinos pagalba, nes delsti pavojinga.
Svarbu prisiminti, kad kalcio apykaitą lemia ne vien jo kiekis lėkštėje. Didelę reikšmę turi vitaminas D, kuris padeda kalciui pasisavinti žarnyne, o taip pat magnis, kurio didelis trūkumas gali trikdyti hormonų, reguliuojančių kalcio kiekį kraujyje, veiklą.
Kiek kalcio reikia ir iš kur jo gauti?
Mitybos rekomendacijose dažniausiai nurodoma, kad suaugusiesiems iki 50 metų įprastai reikia apie 1 000 miligramų kalcio per parą. Vyresniame amžiuje, įskaitant moteris po 50 metų, poreikis dažnai didėja iki maždaug 1 200 miligramų, nes kaulų masės mažėjimo rizika auga.
Dažniausi kalcio šaltiniai yra pienas, jogurtas, kefyras ir sūriai, tačiau jo galima gauti ir iš kitų produktų. Prie kalcio turtingesnių pasirinkimų priskiriami kopūstai lapiniai, brokoliai, migdolai, taip pat kalciu praturtinti augaliniai gėrimai.
Svarbiausia yra reguliarumas ir visos mitybos balansas, o ne atsitiktinės didelės dozės. Maisto papildus verta vartoti tik įvertinus individualų poreikį, nes savarankiškai didinamos dozės gali sukelti nepageidaujamą poveikį ir maskuoti tikrąją simptomų priežastį.
Jei mėšlungis, tirpimas, raumenų trūkčiojimas ar bendras silpnumas kartojasi ir tęsiasi ilgiau, saugiausia kreiptis į šeimos gydytoją. Esant įtarimui dėl kalcio apykaitos sutrikimų, gali būti skiriami ne tik kalcio, bet ir vitamino D, magnio, fosforo ar parathormono tyrimai.