Lenkijoje nagrinėjama rezonansinė byla, kurioje 24 metų pacientei po operacijos visam laikui atimta galimybė pastoti. Prokuratūra teigia, kad gydytojas pašalino gimdą ir kitus lytinės sistemos organus nelaukdamas skubaus tyrimo atsakymo, o vėliau paaiškėjo, kad toks sprendimas galėjo būti nepagrįstas.
Moteris į Poznanės ligoninę pateko dėl stipraus pilvo skausmo, o atlikti tyrimai parodė didelį darinį, susijusį su dešiniąja kiaušide. Operacijos metu auglys buvo perduotas skubiam histologiniam įvertinimui, kuris paprastai padeda operuojančiam gydytojui apsispręsti dėl tolimesnės taktikos.
Tačiau, bylos duomenimis, operaciją atlikęs tuometinis skyriaus vadovas nelaukė tyrimo išvados ir nusprendė atlikti radikalią operaciją. Pacientei buvo pašalinta gimda, antroji kiaušidė, kiaušintakiai bei kiti audiniai, kurie onkologinėje chirurgijoje kartais šalinami, kai įtariamas išplitęs piktybinis procesas.
Prokuratūra nurodo, kad skubaus tyrimo atsakymas buvo paruoštas maždaug per pusvalandį ir rodė nepiktybinį darinį. Vėlesni išsamesni tyrimai aptiko tik nedidelius piktybinių ląstelių židinius, tačiau jie, kaip teigiama, buvo žemo agresyvumo ir apsiribojo dešiniosios kiaušidės dariniu, o kituose pašalintuose organuose vėžinių ląstelių nerasta.
Po tokios operacijos jauna moteris neteko galimybės pastoti ir pagimdyti, taip pat patyrė chirurginę menopauzę. Tai reiškia ne tik didelį psichologinį sukrėtimą, bet ir ilgalaikius sveikatos padarinius, nes dažnai prireikia hormonų pakaitinės terapijos bei nuolatinės gydytojų priežiūros.
Teisme svarbūs medikų parodymai
Vienu svarbiausių liudytojų laikoma akušerė, dalyvavusi operacijoje ir girdėjusi medikų pokalbius. Ji teismui nurodė, kad ją nustebino sprendimas plėsti operacijos apimtį nelaukiant skubaus tyrimo atsakymo, nes tokia praktika, jos teigimu, yra esminė saugumo taisyklė.
Liudytoja aiškino, kad atsisakyti laukti tyrimo rezultato būtų galima tik esant tiesioginiam paciento gyvybės pavojui. Jos vertinimu, operacijos metu tokio pavojaus nebuvo, o procedūra vyko be nenumatytų komplikacijų, kurios pateisintų skubų radikalų sprendimą.
Byloje minimi ir kiti personalo parodymai, kuriuose kartojama, kad operacijos metu nebuvo akivaizdžių požymių, verčiančių nedelsiant šalinti visus lytinės sistemos organus. Teismui teks vertinti, ar sprendimas buvo pagrįstas operaciniu vaizdu, ar galėjo būti priimtas pernelyg skubotai.
Ką turi įrodyti kaltinimas ir gynyba
Prokuratūra gydytoją kaltina tyčia sukėlus sunkų ir negrįžtamą sveikatos sutrikdymą, teigdama, kad operacija atlikta be pakankamų medicininių indikacijų. Pats gydytojas kaltės nepripažįsta ir tvirtina, jog operacijos metu matė vaizdą, kuris, jo vertinimu, rodė išplitusią onkologinę ligą, todėl esą reikėjo gelbėti pacientės gyvybę.
Šios bylos kontekste ypač svarbu, kaip teismas vertins gydytojo pareigą rinktis mažiausiai žalojančią, tačiau mediciniškai pagrįstą taktiką, kai sprendimas priklauso nuo skubios histologijos atsakymo. Taip pat bus analizuojama, ar pacientė buvo tinkamai informuota apie galimas operacijos apimtis ir pasekmes, nes jauno amžiaus moteriai vaisingumo išsaugojimas dažnai tampa vienu pagrindinių gydymo prioritetų.
Kita teismo posėdžio data numatyta vėliau, o už pareikštus kaltinimus gydytojui gresia laisvės atėmimo bausmė iki 20 metų. Galutinis sprendimas priklausys nuo ekspertinių išvadų, liudytojų parodymų ir to, ar bus įrodyta, kad toks radikalus gydymas nebuvo būtinas.