CP v2

Tag: HN 92:2018

  • Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: tyrimai Širvėnos ežere ir Apaščios upėje

    Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: tyrimai Širvėnos ežere ir Apaščios upėje

    Biržų rajone paskelbti naujausi oficialūs maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai. Mėginiai laboratoriniams tyrimams paimti birželio 2 dieną Širvėnos ežero Centrinėje ir Jaunimo parko maudyklose bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje.

    Pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ šių maudyklų vandens mikrobiologiniai rodikliai atitiko nustatytas privalomas vertes. Tai reiškia, kad tyrimų metu nebuvo fiksuota normų viršijimų pagal pagrindinius mikrobiologinės taršos parametrus.

    Taip pat nurodoma, kad apžiūrų metu nepastebėta atliekų, nuolaužų ar plūduriuojančių medžiagų, kurios galėtų kelti papildomą riziką poilsiautojams. Savivaldybės specialistai primena, kad vandens kokybė gali kisti po intensyvių liūčių ar staigių oro pokyčių, todėl stebėsena atliekama reguliariai.

    Bandinių ėmimo metu vandens temperatūra Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje siekė 13,8 laipsnio, Jaunimo parke buvo 14,0 laipsnio, o Apaščios upės A. Dauguviečio parke fiksuota 14,2 laipsnio temperatūra. Planuojama, kad kiti vandens mėginiai bus imami birželio 18 dieną.

    Gyventojams ir svečiams rekomenduojama maudytis tik oficialiai prižiūrimose maudyklose, atkreipti dėmesį į savivaldybės skelbiamą informaciją ir vengti maudynių, jei vanduo atrodo neįprastai drumstas ar jaučiamas nemalonus kvapas. Ypač atsargiai turėtų elgtis šeimos su mažais vaikais bei jautresnės sveikatos žmonės.

    Informaciją pateikė Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

  • Tauragės rajono maudyklų vandens kokybė: naujausi tyrimai rodo, kur maudytis saugu

    2026 metais gegužės 21 dieną Tauragės rajone atlikti oficialūs maudyklų vandens kokybės tyrimai rodo, kad visose tikrintose vietose maudytis galima. Vertintas mikrobiologinis užterštumas ir bendra aplinkos būklė, o rodikliai atitiko higienos normos HN 92:2018 reikalavimus.

    Buvo tiriamos Jūros upės maudykla, Balskų tvenkinys, Keramikos tvenkinys, Skaudvilės tvenkinys, Draudenių ežeras, Baltrušaičių tvenkinys ir Zumpės tvenkinys. Savivaldybės skelbiami duomenys patvirtina, kad žarninių lazdelių E. coli ir žarninių enterokokų kiekiai neviršijo leistinų ribų.

    Šie du mikrobiologiniai rodikliai laikomi vienais svarbiausių vertinant, ar vanduo tinkamas maudynėms, nes jie padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką susidurti su ūminiais virškinamojo trakto ar odos sudirginimo simptomais, jei laikomasi bendrų higienos rekomendacijų.

    Be laboratorinių matavimų, buvo įvertinta ir vizualinė aplinka. Tyrimų metu vizualiai matomų atliekų neaptikta, o tai svarbu ne tik bendrai poilsio kokybei, bet ir prevencijai, nes šiukšlės bei organinės atliekos gali didinti taršos riziką šylant orams.

    Gyventojams verta atkreipti dėmesį, kad vandens kokybė per sezoną gali kisti dėl intensyvių liūčių, pakitusio vandens lygio ar didesnio poilsiautojų srauto. Jei po maudynių pasireiškia negalavimai arba pastebimas neįprastas vandens kvapas, spalva ar gausios nuosėdos, rekomenduojama rinktis kitą vietą ir apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: kur maudytis saugu ir kokia temperatūra

    Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: kur maudytis saugu ir kokia temperatūra

    Biržų rajone atlikti maudyklų vandens kokybės tyrimai rodo, kad Širvėnos ežero Centrinėje ir Jaunimo parko maudyklose bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje vanduo atitinka higienos normos reikalavimus. Tai reiškia, kad šiose vietose maudytis galima.

    Mėginiai laboratoriniams tyrimams buvo paimti gegužės 27 dieną, o rezultatai vertinti pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018, kuri nustato privalomas maudyklų vandens kokybės vertes. Savivaldybės pateikta informacija taip pat nurodo, kad tyrimų metu atliekų, nuolaužų ar plūduriuojančių medžiagų nepastebėta.

    Ką reiškia „atitinka normas“?

    Maudyklų vandens kokybė Lietuvoje vertinama pagal mikrobiologinius rodiklius, kurie padeda nustatyti galimą taršą ir riziką sveikatai. Praktikoje tai dažniausiai susiję su žarninių enterokokų ir žarninės lazdelės rodikliais, pagal kuriuos sprendžiama, ar vanduo yra tinkamas maudynėms.

    Net ir esant geriems rezultatams, vandens kokybė gali kisti po smarkių liūčių ar staigių nuotekų patekimo atvejų, todėl gyventojams rekomenduojama stebėti savivaldybės bei atsakingų įstaigų skelbiamus atnaujinimus. Ypač atsargiai reikėtų vertinti maudynes, jei vanduo tampa drumstas, atsiranda neįprastas kvapas ar matomos šiukšlės.

    Vandens temperatūra tyrimo metu

    Bandinių ėmimo metu Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje vandens temperatūra siekė 13,3 laipsnio, o Jaunimo parko maudykloje buvo 13,5 laipsnio. Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje fiksuota 12,9 laipsnio vandens temperatūra.

    Tokios temperatūros pavasario pabaigoje yra įprastos, tačiau ilgesnės maudynės vėsiame vandenyje gali didinti peršalimo ar hipotermijos riziką, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Specialistai paprastai pataria pradėti nuo trumpų maudynių ir stebėti savijautą.

    Informaciją apie Biržų maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus paskelbė Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

  • Vilniaus rajono maudyklų kokybės patikra: pirmieji vasaros tyrimai parodė, kur maudytis saugu

    Vilniaus rajono maudyklų kokybės patikra: pirmieji vasaros tyrimai parodė, kur maudytis saugu

    Prasidėjus šiltajam sezonui Vilniaus rajone startavo reguliarūs maudyklų vandens ir smėlio mikrobiologiniai tyrimai, kurie bus atliekami nuo gegužės iki rugsėjo. Savivaldybė skelbia, kad pirmieji šiemet gauti 13-os maudyklų rezultatai nuteikia optimistiškai.

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, visų ištirtų vietų vandens ir smėlio rodikliai atitiko higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal pagrindinius mikrobiologinius kriterijus šiose vietose maudytis yra saugu.

    Tyrimai atlikti Gėlos ežere, kur vertinti I ir II paplūdimiai bei smėlis, taip pat Geneitiškių, Raudonojo dvaro, Ilgučių ir Vilnojos maudyklose, kur imti ir smėlio mėginiai. Į patikrintų vietų sąrašą pateko ir Pikeliškių (Žalesas), Aliejūnų bei Asvejos ežerai.

    Taip pat tikrinti keli tvenkiniai: Rudaminoje, Nemėžyje, Minkeliuose ir Didžiuosiuose Kabiškiuose. Savivaldybė pabrėžia, kad tyrimų projektą finansuoja Vilniaus rajono savivaldybė, o rezultatai sezono metu bus atnaujinami periodiškai.

    Specialistai primena, kad net ir atitinkant reikalavimus maudyklų būklė gali kisti po stiprių liūčių ar karščio bangų, todėl verta sekti naujausią informaciją apie konkrečių vietų būklę. Gyventojai raginami prisidėti prie švaros paplūdimiuose ir laikytis bendrų saugaus poilsio taisyklių.

  • Kretingos rajono maudyklų tyrimai: pirmieji vandens ir smėlio rezultatai rodo, kad maudytis saugu

    Kretingos rajono savivaldybėje atlikti pirmieji šio sezono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimai rodo, kad tirtose vietose maudytis saugu. Mėginiai buvo paimti gegužės 26 dieną, įvertinus tiek mikrobiologinius vandens rodiklius, tiek galimą parazitologinę taršą smėlyje.

    Tyrimai apėmė Kretingos Dvaro parko I tvenkinį, Juodupėnų tvenkinį, Kašučių ežerą, Padvarių tvenkinį ties Kurmaičiais, Darbėnų, Klibių, Vydmantų, Lazdininkų, Rūdaičių ir Senosios Įpilties tvenkinius. Taip pat tikrintas Nasrėnų žvyrduobės tvenkinys, kuris vasarą dažnai tampa traukos vieta ieškantiems ramesnio poilsio.

    Vandens kokybė vertinta pagal pagrindinius mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Šie rodikliai laikomi svarbiausiais vertinant, ar vanduo nėra užterštas fekaline tarša, kuri didina žarnyno infekcijų ir kitų susirgimų riziką.

    Smėlyje papildomai ieškota parazitų požymių, įvertinant kirminių kiaušinėlių ir lervų kiekį. Nustatyta, kad visi tirtų parametrų rezultatai atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus.

    Tyrimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Klaipėdos skyrius. Kitas vandens mėginių ėmimas Kretingos rajono maudyklose numatytas birželio 9 dieną, o gyventojams rekomenduojama ir toliau sekti savivaldybės bei atsakingų institucijų skelbiamą informaciją, ypač po gausesnių liūčių ar karščių bangų.

  • Varėnos rajono maudyklos patikrintos: Glūko, Glėbo ir kitų ežerų vanduo šiuo metu tinkamas

    Varėnos rajono maudyklos patikrintos: Glūko, Glėbo ir kitų ežerų vanduo šiuo metu tinkamas

    Prasidėjus oficialiam maudymosi sezonui, kuris Lietuvoje tęsiasi nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos, Varėnos rajone atlikti pirmieji šių metų maudyklų vandens kokybės tyrimai. Kartu patikrintas ir paplūdimių smėlis, vertinant, ar jame nėra patogeninių kirmėlių ir jų kiaušinėlių.

    Tyrimai vykdomi pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė. Joje numatyta, kad sezono metu turi būti reguliariai vertinama maudyklų mikrobiologinė tarša, stebimos fizikinės vandens savybės ir galimi taršos šaltiniai, kad poilsis prie vandens būtų saugus.

    Kuriose vietose vanduo tiriamas?

    Varėnos rajone stebimos Glūko, Glėbo, Žiežulio, Kastinio ir Giraitės ežerų maudyklos, taip pat Varėnos I, Stangės, Krivilių III ir Panočių tvenkinių maudymosi vietos. Vandens kokybė vertinama pagal du pagrindinius mikrobiologinius rodiklius: žarnines lazdeles ir žarninius enterokokus.

    Pagal galiojančią tvarką, maudymosi sezono metu mėginiai iš kiekvienos stebimos maudyklos imami reguliariai, o bendras tyrimų skaičius per sezoną paprastai siekia ne mažiau kaip aštuonis kartus. Toks dažnis leidžia greičiau pastebėti galimus vandens kokybės pokyčius po liūčių, karščio bangų ar padidėjusio poilsiautojų srauto.

    Pirmieji rezultatai ir ką jie reiškia

    Pirmųjų šių metų tyrimų rezultatai parodė, kad visų stebimų Varėnos rajono maudyklų vanduo atitinka nustatytus reikalavimus ir šiuo metu yra tinkamas maudytis. Taip pat pranešama, kad smėlio mėginiuose helmintų kiaušinėlių nenustatyta.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vandens kokybė sezono metu gali kisti, todėl svarbu sekti naujausius tyrimų duomenis ir savivaldybių bei visuomenės sveikatos specialistų pranešimus. Po gausių kritulių ar ilgalaikių karščių mikrobiologiniai rodikliai kai kuriose vietose gali suprastėti, ypač jei netoliese yra galimų taršos šaltinių.

    Kada maudynės gali kelti riziką?

    Maudantis mikroorganizmais užterštame vandenyje didėja tikimybė susirgti odos ar akių, ausų infekcijomis, o netyčia nurijus vandens gali pasireikšti virškinamojo trakto sutrikimai, įskaitant gastroenteritą. Didesnė rizika paprastai taikoma vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems nusilpusį imunitetą.

    Jeigu po maudynių atsiranda karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, akių ar ausų skausmas, odos bėrimai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir paminėti, kad neseniai maudėtės atvirame vandens telkinyje. Taip pat patariama nesimaudyti, jei vanduo akivaizdžiai drumstas, matomos gausios dumblių sankaupos ar juntamas neįprastas kvapas.

  • Zarasų rajono maudyklų vandens kokybės stebėsena startavo: ką parodė pirmieji tyrimai

    Zarasų rajono maudyklų vandens kokybės stebėsena startavo: ką parodė pirmieji tyrimai

    Nuo gegužės 21 dienos Zarasų rajono savivaldybėje pradėta oficiali maudyklų vandens kokybės stebėsena. Ji bus vykdoma visą aktyvų maudynių sezoną iki rugsėjo 1 dienos, periodiškai imant vandens mėginius ir vertinant jų atitiktį nustatytiems reikalavimams.

    Stebėsena atliekama pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018, kuri apibrėžia paplūdimių ir maudyklų vandens kokybės vertinimo tvarką. Pagrindinis tikslas yra laiku nustatyti galimą mikrobiologinę taršą ir užtikrinti, kad gyventojai galėtų maudytis saugiai.

    Kokie rodikliai tiriami?

    Vertinant mėginius, daugiausia dėmesio skiriama dviem mikrobiologiniams rodikliams: žarniniams enterokokams ir žarninėms lazdelėms (Escherichia coli). Šie rodikliai laikomi svarbiausiais, nes leidžia spręsti apie galimą fekalinę taršą, kuri didina virškinamojo trakto ir kitų infekcijų riziką.

    Pagal higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų koncentracija maudyklų vandenyje turi neviršyti 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių rodiklis turi būti ne didesnis kaip 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens.

    Atliekama ir vizuali patikra

    Be laboratorinių tyrimų, maudyklų vanduo vertinamas ir vizualiai. Tikrinama, ar vandenyje ir pakrantėje nėra dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ar kitų atliekų, kurios gali kelti pavojų poilsiautojams.

    Tokios apžiūros padeda greičiau pastebėti taršos požymius po liūčių, intensyvesnio poilsiautojų srauto ar kitų aplinkybių, kai į vandenį gali patekti teršalai.

    Pirmieji 2026 metų sezono rezultatai

    Skelbiama, kad 2026 metų gegužės 21 dieną paimtų Zarasų rajono maudyklų vandens mėginių mikrobiologinių tyrimų rezultatai atitiko HN 92:2018 reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal pagrindinius mikrobiologinius rodiklius vandens kokybė vertinama kaip tinkama maudynėms.

    Vis dėlto specialistai primena, kad vandens kokybė per sezoną gali kisti, ypač po smarkių kritulių ar karščių, todėl stebėsena tęsiama iki rugsėjo 1 dienos, o gyventojams rekomenduojama sekti naujausią skelbiamą informaciją.

  • Trakų rajono maudyklų vandens kokybė: gegužės 22 dieną paskelbti naujausi tyrimų rezultatai

    Trakų rajono maudyklų vandens kokybė: gegužės 22 dieną paskelbti naujausi tyrimų rezultatai

    Vanduo tinkamas maudynėms

    Trakų rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metų gegužės 22 dieną paskelbti maudyklų vandens kokybės stebėsenos rezultatai rodo palankią situaciją: tirtų paplūdimių ir maudyklų vanduo atitinka higienos reikalavimus ir yra tinkamas maudytis.

    Vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018, kuri apibrėžia, kokie mikrobiologiniai rodikliai ir aplinkos švaros kriterijai turi būti užtikrinami paplūdimiuose.

    Kokie rodikliai vertinami?

    Tiriant maudyklų vandenį daugiausia dėmesio skiriama dviem mikrobiologiniams rodikliams: žarniniams enterokokams ir žarninėms lazdelėms. Būtent jie padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą ir su ja susijusias rizikas sveikatai.

    Pagal nurodytą normą, žarninių enterokokų ribinė vertė yra 100 ksv per 100 ml, o žarninių lazdelių – 1 000 ksv per 100 ml. Taip pat vertinama, ar pakrantėje ir vandenyje nėra plūduriuojančių atliekų, stiklo, plastiko ar kitų pavojingų nuolaužų.

    Kuriose vietose tirta?

    Skelbiamuose stebėsenos duomenyse nurodoma, kad mėginiai paimti 2026 metų gegužės 20 dieną, o rezultatai pateikti iš kelių populiarių Trakų rajono maudyklų. Tarp jų minimi Akmenos ežeras, Galvės ežeras, Totoriškių ežeras, Lentvario ežeras, Vilkokšnio ežeras, taip pat Aukštadvario HE tvenkinys ir kitos vietos.

    Rezultatuose pažymima, kad daugelyje mėginių bakterijų rodikliai buvo labai maži arba jų apskritai nerasta. Taip pat nurodoma, kad plūduriuojančių šiukšlių, dervų likučių, stiklo, plastiko ar gumos tirtose vietose nefiksuota.

    Kodėl situacija gali keistis?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir geri tyrimų rezultatai negarantuoja, jog vandens kokybė nepasikeis staiga. Po intensyvių liūčių ar audrų į vandens telkinius gali patekti daugiau paviršinių nuotekų, o karščiai gali paspartinti biologinius procesus, dėl kurių dalyje telkinių didėja taršos ar vandens „žydėjimo“ rizika.

    Dėl to maudyklų stebėsena šiltuoju sezonu vykdoma periodiškai, o gyventojai raginami sekti naujausius savivaldybės ir visuomenės sveikatos specialistų pranešimus, ypač jei pastebimas pakitęs vandens kvapas, spalva ar susikaupusios dumbliai.

    Informaciją apie Trakų rajono maudyklų vandens kokybę pateikė Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius.