Tag: Hnefatafl

  • Airijos gyvenvietėje aptikti XI amžiaus radiniai atskleidė „malonesnę“ viduramžių pusę

    Viduramžiai dažnai įsivaizduojami kaip nuolatiniai karai ir alinantis darbas, tačiau nauji archeologų radiniai Airijoje primena, kad tuomet žmonės turėjo ir laisvalaikio, ir kultūrinių pramogų. Caherconnell Cashel gyvenvietėje aptikti XI amžiaus artefaktai rodo, kad vietos bendruomenė žaidė stalo žaidimus, galėjo rašyti ir, tikėtina, klausėsi muzikos.

    Apie šiuos atradimus rašo „The Conversation“, remdamasis tyrėjų įžvalgomis apie akmeniniais, be skiedinio sumūrytais apskritais mūrais apjuostą kompleksą. Tokie įtvirtinimai paprastai siejami su vienos šeimos ūkiu, kartais apimančiu kelias kartas.

    Šiuo atveju manoma, kad tai buvo pasiturinčios vietos elito grupės gyvenamoji vieta. Tyrėjų vertinimu, gyvenvietė galėjo funkcionuoti nuo X amžiaus pabaigos iki XVII amžiaus pradžios, o tai leidžia kalbėti apie ilgą ir kintančią jos istoriją.

    Radiniai svarbūs ne tik dėl kasdienybės detalių, bet ir dėl platesnio vaizdo: jie parodo, kaip į Airiją keliavo idėjos bei mada, kokią reikšmę turėjo raštas ir kokią vietą kasdienybėje galėjo užimti žaidimai ar muzika.

    Stalo žaidimai ir laisvalaikis

    Vienas ryškiausių radinių – iš elnio rago pagaminta, kruopščiai nupoliruota žaidimo detalė, datuojama XI amžiumi. Ji primena mažą statinaitę, o per išskobtą vidurį eina bronzinis kaištis.

    Archeologai šį daiktą sieja su hnefatafl – strateginiu stalo žaidimu, paplitusiu tarp skandinavų ir anglosaksų. Manoma, kad į Airiją jis atkeliavo maždaug IX ar X amžiuje.

    Be šios detalės, rasta ir daugiau figūrėlių bei žaidimo elementų, pagamintų iš kaulo, rago, metalo, molio ir akmens. Tyrėjų teigimu, toks rinkinys rodo, kad žaidimai galėjo būti svarbi laisvalaikio dalis.

    XI amžiaus plunksna ir rašto pėdsakai

    Kitas netikėtas atradimas – XI amžiumi datuojama plunksna, pagaminta iš kaulo ir bronzos. Viename jos gale yra siaurėjantis antgalis, o pats dirbinys, kaip nurodoma, kol kas neturi aiškių atitikmenų nei Airijoje, nei kituose regionuose.

    Šis radinys svarbus ir rašto istorijai: iki šiol seniausi raštingumo įrodymai Airijoje dažniausiai buvo siejami su vienuolynais ir bažnytiniais centrais. Caherconnell Cashel atradimas leidžia svarstyti, kad raštu galėjo naudotis ir pasaulietinė vietos diduomenė.

    Muzika, dainos ir prestižas

    Gyvenvietėje aptikti ir du styginių instrumentų elementai – kaulo ir bronzos derinimo kaiščiai, taip pat datuojami XI amžiumi. Nors abu priskiriami tam pačiam laikotarpiui, jie skiriasi konstrukcija, todėl spėjama, kad galėjo priklausyti dviem skirtingiems instrumentams.

    Tiksliai nustatyti, kokių instrumentų tai dalys, kol kas sunku – ankstyvųjų viduramžių mediniai instrumentai retai išlieka iki šių dienų. Vis dėlto radiniai gali rodyti, kad buvo naudojami į lyros tipo instrumentus panašūs variantai.

    Tyrėjai neatmeta, kad muzika, dainavimas ir poezija galėjo atlikti įvairias funkcijas: nuo vietos valdovų prestižo pabrėžimo iki paprastos šeimos pramogos prie namų židinio.

    Bendras vaizdas, kurį sudėlioja žaidimų, rašto ir muzikos pėdsakai, primena: viduramžių gyvenimas neapsiribojo vien išgyvenimu. Nors dalis radinių rodo pasiturinčių sluoksnių galimybes, tyrėjai pabrėžia, kad daugelis laisvalaikio veiklų galėjo būti prieinamos ir mažiau turtingiems žmonėms.