CP v2

Tag: Hokaido moliūgas

  • Šis bigosas su hokaido moliūgu ir vynuogėmis sušildys labiau nei storas pledas: receptas

    Rudeniui ir žiemai įsibėgėjus vis dažniau renkamės orkaitėje keptas daržoves ir patiekalus, kurie ilgiau troškinami viename puode. Vienas tokių variantų – lengvesnis bigosas iš dviejų kopūstų, kuriame susitinka rauginti kopūstai ir šviežias baltagūžis kopūstas. Keptas hokaido moliūgas sušvelnina rūgštelę, o tamsios vynuogės suteikia netikėtos salstelėjusios natos.

    Nors tradicinis bigosas dažnai siejamas su mėsa ir ilgu troškinimu, ši versija išlieka soti ir aromatinga dėl prieskonių. Skonį kuria mairūnas, lauro lapai, kvapieji pipirai ir kadagio uogos, kurios suteikia pažįstamą, namus primenantį kvapą. Tokį derinį patogu pritaikyti ir vegetariškai, ir kaip garnyrą prie mėsos.

    Svarbus šio recepto niuansas – hokaido moliūgą kepti atskirai. Taip jis neištižta troškinant, išlaiko formą, o orkaitėje įgauna švelniai karamelizuotą skonį. Vynuoges verta trumpai pakepti kartu, nes šilumoje jos suminkštėja ir paleidžia šiek tiek sulčių, kurios praturtina patiekalo padažą.

    Raugintų kopūstų be reikalo neplaukite: jų sultys praverčia baigiant ruošti bigosą, kai norisi tiksliau sureguliuoti rūgštumą. Jei kopūstai itin rūgštūs, pakanka juos trumpai perlieti vandeniu ir gerai nusausinti. Skonį geriau koreguoti pabaigoje, nes troškinant rūgštumas natūraliai sušvelnėja.

    Ingredientai ir paruošimas

    Jums prireiks maždaug 3 stiklinių raugintų kopūstų, apie 5 stiklinių šviežio baltagūžio kopūsto, 1 nedidelio hokaido moliūgo, 2 stiklinių tamsių vynuogių be kauliukų, 1 didelio svogūno ir 2 skiltelių česnako. Taip pat naudokite 3 šaukštus aliejaus, 1–1,5 stiklinės daržovių sultinio, lauro lapus, kvapiuosius pipirus, kadagio uogas, mairūną, rūkytą papriką, druską ir pipirus.

    Moliūgą nuplaukite, išimkite sėklas ir supjaustykite kubeliais, maždaug 2–3 centimetrų dydžio. Sumaišykite su puse aliejaus, rūkyta paprika ir žiupsniu druskos, tuomet kepkite apie 25–30 minučių 200 laipsnių temperatūroje. Vynuoges dėkite ant skardos paskutinėms 12–15 minučių.

    Dideliame puode likusiame aliejuje pakepinkite smulkintą svogūną, kol suminkštės, tuomet trumpai pakepinkite česnaką. Sudėkite smulkintą šviežią kopūstą ir kelias minutes apkepkite maišydami, kad lengvai suminkštėtų. Raugintus kopūstus nuspauskite virš dubens, pasilikite sultis, kopūstus pasmulkinkite ir sudėkite į puodą.

    Įdėkite lauro lapus, kvapiuosius pipirus, lengvai sutraiškytas kadagio uogas ir mairūną, užpilkite stikline daržovių sultinio. Troškinkite uždengę apie 50–60 minučių, prireikus įpilkite likusio sultinio. Pabaigoje trumpam nuimkite dangtį, kad dalis skysčio nugaruotų, ir sureguliuokite skonį druska, pipirais bei keliais šaukštais pasiliktų raugintų kopūstų sulčių.

    Pusę kepto moliūgo ir vynuogių švelniai įmaišykite į puodą, o likusią dalį uždėkite ant viršaus prieš patiekdami. Toks bigosas tinka tiek kaip atskiras patiekalas su riekelės pilno grūdo duonos, tiek kaip garnyras prie keptos kiaulienos sprandinės, antienos ar grikių kotletų. Norint švelnesnio poskonio, patiekiant galima įdėti šaukštą natūralaus tiršto jogurto.

  • Trys populiariausios moliūgų rūšys: kuris tiks sriubai, kepimui ir makaronų pakaitalui?

    Trys populiariausios moliūgų rūšys: kuris tiks sriubai, kepimui ir makaronų pakaitalui?

    Kodėl parduotuvėje lengva suklysti

    Prasidėjus moliūgų sezonui lentynose dažnai matome kelias ryškiai skirtingas rūšis, tačiau jos ne tik atrodo, bet ir virtuvėje elgiasi nevienodai. Nuo pasirinkimo priklauso, ar patiekalas bus kremiškas, ar išlaikys tvirtesnę tekstūrą, o kartais net primins makaronus.

    Dažniausiai pirkėjai renkasi tarp pižminio moliūgo, hokaido ir makaroninio moliūgo. Visi jie tinkami kepimui ar virimui, bet jų skonis, minkštimo struktūra ir paruošimo patogumas skiriasi taip stipriai, kad vieno moliūgo pakeitimas kitu recepte ne visada pasiteisina.

    Pižminis moliūgas: kremiškumo čempionas

    Pižminis moliūgas, dar vadinamas butternut, dažniausiai atpažįstamas iš kriaušę primenančios formos ir šviesios, smėlinės žievės. Jo sėklų ertmė palyginti nedidelė, todėl daugiau dalies sudaro panaudojamas minkštimas.

    Didžiausias šios rūšies privalumas yra švelnus, truputį salstelėjęs skonis ir itin kremiška tekstūra po kepimo ar virimo. Dėl to jis ypač tinka sriuboms kremams, tyrelei, padažams, įdarams ir rizotui, kai norisi vientisos, aksominės konsistencijos.

    Minusas paprastas: žievė dažnai būna kieta, todėl prieš gaminant ją patogiau nulupti. Praktikoje lengviausia moliūgą perpjauti, išimti sėklas, supjaustyti dalimis ir tuomet lupti aštriu peiliu arba skustuku.

    Hokaido: greita, patogu ir su žieve

    Hokaido moliūgas paprastai yra mažesnis, apvalesnis, su intensyvia oranžine ar rausva žieve. Būtent žievė ir yra jo didžiausias pranašumas kasdienėje virtuvėje, nes dažniausiai jos lupti nereikia.

    Iškepta ar išvirta hokaido žievė suminkštėja ir tampa valgoma, todėl sutrumpėja paruošimo laikas. Skonis paprastai ryškesnis nei pižminio moliūgo, dažnai apibūdinamas kaip salstelėjęs, su lengva riešutine nata, o minkštimas išlieka kiek tvirtesnis.

    Hokaido ypač tinka kepti gabalėliais kaip garnyrą, taip pat troškiniams, užkepėlėms, karį tipo patiekalams ir rizotui, kai norisi, kad dalis gabalėlių išlaikytų formą. Sriubai kremui jis taip pat tinka, tik skonis bus intensyvesnis.

    Makaroninis moliūgas: efektas lėkštėje

    Makaroninis moliūgas atrodo visai kitaip: dažniausiai jis pailgas, ovalus, o žievė gali būti gelsva, kreminė ar žalsva. Jo išskirtinumas atsiskleidžia tik po terminio apdorojimo.

    Iškeptas arba išvirtas makaroninis moliūgas skyla į ilgas skaidulas, primenančias spagečius. Skonis dažniausiai švelnus ir gana neutralus, todėl jis gerai sugeria padažus ir prieskonius, tačiau būtent tekstūra čia yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės jį renkasi.

    Tokį moliūgą patogiausia kepti perpjautą pusiau, o vėliau minkštimą atskirti šakute ir patiekti su pomidorų padažu, pesto, sviestu ir žolelėmis, sūriu ar daržovėmis. Sriubai kremui jis paprastai nėra geriausias pasirinkimas, nes pluoštinė struktūra labiau tinka patiekalams, kuriuose ji turi išlikti.

    Jei recepte siekiate glotnios tyrelės ar padažo, saugiausias pasirinkimas dažniausiai bus pižminis moliūgas, o greitam kepimui ir patogiam paruošimui dažnai laimi hokaido. Kai norisi netikėto, lengvai paruošiamo patiekalo su makaronų įspūdžiu, verta rinktis makaroninį moliūgą.

  • Visi perka šį moliūgą, bet sriuba išeina skysta: štai kurią rūšį rinktis puodui

    Daugelis griebia didelius, pigesnius moliūgo gabalus, o paskui stebisi, kad trinta sriuba gaunasi vandeninga ir prėskoka. Skirtumą dažniausiai lemia ne receptas, o pasirinkta veislė, nes skirtingi moliūgai turi nevienodą vandens ir krakmolo santykį.

    Jei norite greitai paruošiamos, natūraliai tirštos sriubos, vienas patikimiausių pasirinkimų yra hokaido moliūgas. Jis nedidelis, ryškiai oranžinis, tvirtesnės struktūros, o skonis dažnai apibūdinamas kaip švelniai riešutinis.

    Praktiškiausia tai, kad hokaido žievė paprastai yra valgoma, todėl nereikia vargti lupant. Užtenka moliūgą gerai nuplauti, išskobti sėklas, supjaustyti ir dėti į puodą, o išviręs jis lengvai susitrina į aksominę masę.

    Kada verta rinktis sviestinį?

    Kitas labai geras variantas sriubai yra sviestinis moliūgas, atpažįstamas iš pailgos formos ir šviesiai rusvos, gelsvos žievės. Jo sėklos dažniausiai telkiasi apatinėje dalyje, todėl gaunama daugiau vientisos, tankios minkštimo dalies.

    Šią rūšį įprastai reikia lupti, bet žievė dažniausiai nėra itin stora, tad tai padaryti paprasta daržovių skustuku. Skonis švelniai saldus, primenantis sviestą, o ypač sodri sriuba pavyksta, jei moliūgą prieš tai trumpai iškepsite orkaitėje.

    Kodėl sriuba tampa skysta?

    Dideli, ryškiai briaunoti muskatiniai ar panašūs stambūs moliūgai neretai turi daugiau vandens, todėl verdant tiesiai sultinyje sriuba gali išeiti per skysta. Tokiu atveju padeda kepimas orkaitėje, nes taip išgarinama dalis drėgmės, tačiau tai pailgina gaminimo laiką.

    Ypač vandeningas dažnai būna įprastas didelis moliūgas, kuris parduodamas dideliais gabalais ir gali sverti kelias ar net keliolika kilogramų. Jo minkštimas būna ne tik blankesnio skonio, bet ir linkęs irti į pluoštą, todėl sriubai geriau rinktis hokaido arba sviestinį moliūgą.