Daugelis griebia didelius, pigesnius moliūgo gabalus, o paskui stebisi, kad trinta sriuba gaunasi vandeninga ir prėskoka. Skirtumą dažniausiai lemia ne receptas, o pasirinkta veislė, nes skirtingi moliūgai turi nevienodą vandens ir krakmolo santykį.
Jei norite greitai paruošiamos, natūraliai tirštos sriubos, vienas patikimiausių pasirinkimų yra hokaido moliūgas. Jis nedidelis, ryškiai oranžinis, tvirtesnės struktūros, o skonis dažnai apibūdinamas kaip švelniai riešutinis.
Praktiškiausia tai, kad hokaido žievė paprastai yra valgoma, todėl nereikia vargti lupant. Užtenka moliūgą gerai nuplauti, išskobti sėklas, supjaustyti ir dėti į puodą, o išviręs jis lengvai susitrina į aksominę masę.
Kada verta rinktis sviestinį?
Kitas labai geras variantas sriubai yra sviestinis moliūgas, atpažįstamas iš pailgos formos ir šviesiai rusvos, gelsvos žievės. Jo sėklos dažniausiai telkiasi apatinėje dalyje, todėl gaunama daugiau vientisos, tankios minkštimo dalies.
Šią rūšį įprastai reikia lupti, bet žievė dažniausiai nėra itin stora, tad tai padaryti paprasta daržovių skustuku. Skonis švelniai saldus, primenantis sviestą, o ypač sodri sriuba pavyksta, jei moliūgą prieš tai trumpai iškepsite orkaitėje.
Kodėl sriuba tampa skysta?
Dideli, ryškiai briaunoti muskatiniai ar panašūs stambūs moliūgai neretai turi daugiau vandens, todėl verdant tiesiai sultinyje sriuba gali išeiti per skysta. Tokiu atveju padeda kepimas orkaitėje, nes taip išgarinama dalis drėgmės, tačiau tai pailgina gaminimo laiką.
Ypač vandeningas dažnai būna įprastas didelis moliūgas, kuris parduodamas dideliais gabalais ir gali sverti kelias ar net keliolika kilogramų. Jo minkštimas būna ne tik blankesnio skonio, bet ir linkęs irti į pluoštą, todėl sriubai geriau rinktis hokaido arba sviestinį moliūgą.