Tag: Holivudas

  • Rasputino žudikas pakeitė Holivudą: kodėl filmuose atsirado įspėjimas apie fikciją

    Beveik kiekvieno JAV filmo pradžioje ar pabaigoje matomas įspėjimas, kad kūrinys yra fikcija, atsirado dėl vienos istorinės bylos, susijusios su Grigorijaus Rasputino nužudymu.

    Kaip pasakojama, šio įrašo ištakos siekia 1932 metus, kai kino studiją „MGM“ į teismą padavė Feliksas Jusupovas – aristokratas, laikomas vienu pagrindinių Rasputino nužudymo organizatorių.

    Rasputino mirtis (1869–1916) apaugo legendomis: esą jis buvo nuodytas, sužeistas kelis kartus ir vis tiek dar bandė priešintis. Tačiau, kai 1917 metų sausį jo kūnas buvo rastas Mažosios Nevkos upėje, skrodimas nerodė nei apsinuodijimo, nei nuskendimo požymių – jis buvo pašautas tris kartus, o viena žaizda buvo mirtina.

    Šią „neįmanomo nužudyti“ istoriją labiausiai išpopuliarino pats Jusupovas savo atsiminimuose – jo pasakojimas buvo dramatiškas ir padėjo sukurti mitą, kuris iki šiol persekioja Rasputino įvaizdį populiariojoje kultūroje.

    Kas buvo Feliksas Jusupovas

    Feliksas Jusupovas gimė 1887 metais Sankt Peterburge ir augo išskirtinės prabangos aplinkoje. Jo šeima buvo viena turtingiausių Rusijoje, valdžiusi rūmus, dvarus ir įvairų turtą.

    Jaunystėje jis garsėjo polinkiu šokiruoti: atsiminimuose aprašė ir potraukį skandalams, ir ekscentrišką elgesį. 1908 metais per dvikovą žuvus jo broliui Nikolajui, Feliksas tapo Jusupovų titulo paveldėtoju.

    Vėliau jis susibičiuliavo su didžiuoju kunigaikščiu Dmitrijumi Pavlovičiumi ir vedė kunigaikštytę Iriną Aleksandrovną, turėjusią ryšių su Rusijos imperatoriškąja šeima.

    Rasputino nužudymas ir skandalingas filmas

    Pasak Jusupovo, sąmokslas prieš Rasputiną brendo dėl baimės, kad mistiko įtaka gali pražudyti imperatoriškąją šeimą. Tuo metu Rusija kariavo Pirmajame pasauliniame kare, o Rasputinas, kaip teigiama, ragino siekti taikos su Vokietija.

    Jusupovas rašė, kad jam talkino Dmitrijus Pavlovičius, Sergejus Michailovičius Suchotinas ir politikas Vladimiras Puriškevičius. Rasputinas buvo nušautas Moikos rūmų rūsyje, kūnas suvyniotas ir nuvežtas prie tilto per Mažąją Nevką.

    Sąmokslininkams prastai sekėsi slėpti pėdsakus: radus kūną, kraujas ant rūmų laiptų prisidėjo prie įtarimų. Po 1917 metų vasario revoliucijos Jusupovas su žmona pasitraukė iš Rusijos.

    1932 metais „MGM“ išleido filmą „Rasputin and the Empress“, kuriame, nors Jusupovas tiesiogiai neįvardytas, personažas „princas Paulas“ akivaizdžiai priminė jį. Jusupovas siekė bylinėtis dėl šmeižto, tačiau ieškinį pateikė žmonos Irinos vardu, nes filme ji pavaizduota kaip „princesė Nataša“.

    Didžiausią pasipiktinimą sukėlė siužeto detalė, esą Nataša buvo užhipnotizuota ir užpulta Rasputino – istorinio pagrindo tam, kaip teigiama, nebuvo. Jusupovai su „MGM“ susitarė taikiai, o spaudoje minėta 250 000 JAV dolerių suma.

    Kaip gimė „tai – fikcija“ įrašas

    Po bylos „MGM“ išėmė filmą iš apyvartos, o jis viešai nerodytas dešimtmečius. Vienas ginčo taškų buvo ir filmo pradžios titrai, teigę, kad pasakojama apie imperijos žlugimą ir kad dalis personažų dar gyvi – tai galėjo sudaryti įspūdį, jog pateikiamas tikslus istorinių asmenų ir įvykių atkūrimas.

    Byloje dirbę teisininkai studijai esą patarė ateityje rinktis priešingą formuluotę – aiškiai pabrėžti, kad filmas ir jo personažai yra fikcija. Netrukus tokie įrašai paplito ir kitose didžiosiose JAV studijose, tapdami įprasta praktika.

    Jusupovas likusį gyvenimą praleido Paryžiuje ir mirė 1967 metais. Senatvėje jis dar kartą viešai pasakojo apie Rasputino nužudymą – taip, kaip ir anksčiau, nevengdamas dramatizmo.

  • Mirė „Soul Food“ ir „The Ladykillers“ žvaigždė Irma P. Hall – jai buvo 91-eri

    Mirė „Soul Food“ ir „The Ladykillers“ žvaigždė Irma P. Hall – jai buvo 91-eri

    Mirė amerikiečių aktorė Irma P. Hall, išgarsėjusi filmuose „Soul Food“ ir brolių Coenų juostoje „The Ladykillers“. Jai buvo 91-eri.

    Apie aktorės mirtį pranešė šeima, tačiau mirties priežastis neatskleidžiama, rašo „Euronews“. Artimųjų pareiškime ji vadinama mylima aktore, autore, poete, pedagoge ir viešąja pranešėja.

    Irma Dolores Player gimė 1935 metų birželio 3 dieną Bomonte, Teksase, augo Čikagoje, vėliau grįžo į Teksasą studijuoti. Daugiau nei du dešimtmečius ji dirbo Dalaso valstybinėse mokyklose, kur dėstė anglų ir užsienio kalbas.

    Į kino pasaulį Hall atvedė poezija: aktorius ir režisierius Raymondas St. Jacquesas ją išgirdo deklamuojančią Dalase ir pakvietė į 1973 metų filmą „Book of Numbers“. Vis dėlto ilgą laiką ji derino pedagoginį darbą ir aktorystę, o pilnu etatu filmuotis pradėjo tik aštuntajame dešimtmetyje.

    Pripažinimas atėjo vėliau

    Reikšmingu lūžiu tapo 1996 metų filmas „A Family Thing“, kuriame Hall suvaidino tetą T. – aklą moterį, padedančią susivokti dviem pusbroliams, kuriuos įkūnijo Jamesas Earlas Jonesas ir Robertas Duvallas. Tuo metu aktorei buvo 60 metų.

    1996 metais interviu naujienų agentūrai AP Hall sakė, kad tiesiog susitelkė į savo amato tobulinimą ir kad kartais žmogus nė pats nesupranta, kurioje „laiptelio“ vietoje iš tiesų yra.

    Didelė dalis žiūrovų ją iki šiol prisimena kaip Josephine „Mother Joe“ Joseph – šeimos ramstį 1997 metų filme „Soul Food“. Šis vaidmuo vėliau atvėrė kelią sugrįžti į ekraną ir televizijos seriale, sukurtame pagal filmą.

    Vaidmenys su didžiausiomis Holivudo žvaigždėmis

    Per karjerą Irma P. Hall pasirodė filmuose „Midnight in the Garden of Good and Evil“, „Beloved“, „Patch Adams“, „Collateral“, taip pat Tylerio Perry kūrinyje „Meet the Browns“.

    Ryškiu įvertinimu tapo 2004 metais pelnytas Kanų kino festivalio žiuri prizas už vaidmenį filme „The Ladykillers“, kuriame ji suvaidino pamaldžią nuomotoją Marvą Munson, o jos partneriu ekrane buvo Tomas Hanksas.

    Aktorė taip pat filmavosi dviejuose Wernerio Herzogo filmuose – „The Bad Lieutenant: Port of Call New Orleans“ (2009) ir „My Son, My Son, What Have Ye Done?“ (2009).

    Šeimos pareiškime dukra Irma Hall Crayton sakė, kad jos mama pradėjo kaip mokytoja klasėje, bet galiausiai tapo mokytoja visam pasauliui.

  • Mirė „Prison Break“ ir „Mike Hammer“ žvaigždė Stacy Keach – jam buvo 85-eri

    Mirė „Prison Break“ ir „Mike Hammer“ žvaigždė Stacy Keach – jam buvo 85-eri

    Mirė amerikiečių teatro ir kino aktorius Stacy Keach, labiausiai žinomas iš serialų „The New Mike Hammer“ ir „Prison Break“ bei filmų „Fat City“ ir „The Ninth Configuration“. Jam buvo 85-eri.

    Apie aktoriaus mirtį pranešė jo žmona Małgosia Tomassi, kurios teigimu, vyras mirė po ilgos ir sudėtingos kovos su rimta širdies liga ir širdies nepakankamumu. Kaip skelbia „Euronews“, jis užgeso šeimos namuose Magdalenkoje, Lenkijoje.

    Savo pareiškime Tomassi pabrėžė, kad Keach buvo ne tik plačiai publikai gerai pažįstamas aktorius, bet ir jos mylimas vyras bei šeimos ramstis. Ji pridūrė, kad netektis paliko „neišmatuojamą tuštumą“, tačiau atmintyje liks jo dvasia, balsas ir dosniai dalinta meilė.

    Stacy Keach gimė Savanoje, Džordžijos valstijoje. Jo tėvai taip pat buvo aktoriai, o pats Keach studijavo Kalifornijos universitete Berklyje, kur įgijo anglų kalbos ir dramos meno išsilavinimą.

    Karjera teatre ir kine

    Aktoriaus profesinis kelias prasidėjo scenoje: šeštajame dešimtmetyje jis dirbo Oregono Šekspyro festivalyje ir vaidino tokius personažus kaip Henrikas V, Merkucijus ar lordas Berounas. Vėliau mokėsi Jeilio dramos mokykloje, o kaip Fulbrighto stipendininkas studijavo Londono muzikos ir dramos akademijoje.

    Nors žiūrovai jį dažnai prisimena kaip kiek pašiauštą privatų detektyvą Maiką Hamerį, Keach filmografija buvo gerokai platesnė. Jis dirbo su režisieriumi Johnu Hustonu filme „Fat City“, vaidino „The Life and Times of Judge Roy Bean“, o už Ernesto Hemingway’aus vaidmenį šešių valandų trukmės mini seriale pelnė „Auksinį gaublį“.

    Vėlesniais metais aktorių buvo galima išvysti ir didesniuose kino projektuose – tarp jų „American History X“, „The Bourne Legacy“ ir Alexanderio Payne’o Oskarui nominuotoje dramoje „Nebraska“. Paskutiniu jo vaidmeniu įvardijamas George’o Clooney personažo tėvas filme „Jay Kelly“.

    Skandalas ir sugrįžimas į ekraną

    Keach karjera buvo rimtai sukrėsta 1984 metais, kai, dar vaidindamas seriale apie Maiką Hamerį, jis buvo sulaikytas Londono Hitrou oro uoste – aktorius bandė pervežti kokainą savo bagaže.

    Vėliau savo 2013 metų knygoje „All in All: An Actor’s Life On and Off the Stage“ jis rašė, kad devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė jam buvo „žemiausias gyvenimo momentas“. Keach buvo išsiųstas į Readingo kalėjimą ir po šešių mėnesių paleistas.

    Praėjus metams, jis dar kartą grįžo prie kalėjimo temos ekrane: seriale „Prison Break“, rodytame 2005–2017 metais, Keach vaidino kalėjimo prižiūrėtoją. Aktorius yra pasakojęs, kad kurdamas vaidmenį rėmėsi tikru prižiūrėtoju Anglijoje, kurį prisiminė kaip užjaučiantį ir siekusį padėti kaliniams keistis.

    Šeima

    Stacy Keach buvo vedęs keturis kartus. Jis paliko žmoną Małgosią Tomassi, su kuria susipažino jai pasirodžius seriale apie Maiką Hamerį, taip pat vaikus Shannon ir Karoliną.

  • Steve’as Buscemi patvirtino: „Reservoir Dogs“ Mr. Pink ir „Pulp Fiction“ padavėjas – tas pats

    Praėjus 34 metams po „Reservoir Dogs“ premjeros, aktorius Steve’as Buscemi patvirtino seniai sklandžiusią gerbėjų teoriją apie Quentino Tarantino filmų visatą. Pasak jo, Mr. Pink ir „Pulp Fiction“ pasirodęs Buddy Holly stiliaus padavėjas iš tiesų yra tas pats personažas.

    Apie tai jis prabilo per interviu, skirtą naujam filmui „Wild Horse Nine“, kai žurnalistas Jake’as Hamiltonas („Jake’s Takes“) tiesiai paklausė, ar abu vaidmenys susiję. Buscemi atsakymas buvo nedviprasmiškas – jis patvirtino, kad klausėjas pataikė į dešimtuką.

    „Reservoir Dogs“ Buscemi suvaidintas Mr. Pink buvo vienas ryškiausių ankstyvosios Tarantino kūrybos veikėjų. Filme jis pristatomas kaip profesionalus nusikaltėlis, o siužeto pabaigoje atrodo, kad būtent jis vienintelis iš pagrindinės grupės turi šansą pasprukti.

    Tuo metu „Pulp Fiction“ aktorius trumpam pasirodo kaip penktojo dešimtmečio įvaizdį kopijuojantis padavėjas restorane „Jack Rabbit Slim’s“. Būtent šis epizodas daugelį metų ir maitino spėliones, kad Tarantino filmuose veikėjai gali „keliauti“ iš vienos istorijos į kitą.

    „Galų gale jam tenka slėptis“

    Interviu metu Buscemi teigė, kad toks likimo posūkis Mr. Pink personažui net turi savotiškos ironijos. Jo žodžiais, mintis, kad nusikaltėlis galiausiai „baigia kaip padavėjas“ ir dar priverstas dirbti Buddy Holly įvaizdžiu, puikiai dera prie Tarantino kuriamos stilistikos.

    Šis patvirtinimas svarbus ir dėl to, kad pats Tarantino filmų „bendros visatos“ principas ilgą laiką buvo aptarinėjamas labiau kaip gerbėjų teorija, o ne aiškiai įvardytas faktas. Nors režisieriaus kūryboje yra ne viena užuomina į pasikartojančius vardus bei ryšius, tokie tiesioginiai patvirtinimai pasitaiko retai.

    Kiti ryšiai Tarantino filmuose

    Straipsnyje primenama, kad tai nėra vienintelis Tarantino filmų „kryžminimas“. Pavyzdžiui, anksčiau pats režisierius yra patvirtinęs, jog „Reservoir Dogs“ veikėjas Vic Vega (jį suvaidino Michaelas Madsenas) yra „Pulp Fiction“ personažo, kurį įkūnijo Johnas Travolta, brolis.

    Toks kūrybinis sprendimas leidžia žiūrovams į Tarantino filmografiją žiūrėti kaip į tarpusavyje susijusių istorijų tinklą, kur smulkios detalės ar epizodiniai vaidmenys gali įgyti visai kitą prasmę. Buscemi patvirtinimas šią idėją tik dar labiau sustiprina.

  • Režisierius Curry Barkeris siūlo „Indiana Jones“: norėtų sukurti R reitingo, gerokai tamsesnę versiją

    „Indiana Jones“ personažas Holivude seniai tapo legenda, tačiau iki šiol jį didžiajame ekrane įkūnijo tik vienas aktorius – Harrisonas Fordas. Pats aktorius anksčiau yra davęs suprasti, kad jam pasitraukus šis herojus neturėtų būti „perduotas“ kitam.

    Vis dėlto franšizės ateitis nuolat kelia diskusijų, o dabar jas dar labiau pakurstė režisierius ir scenaristas Curry Barkeris. Kaip rašo „MovieWeb“, jis svarsto galimybę „Indiana Jones“ pasaulį pakreipti visai kitu tonu – daug tamsesniu ir suaugusiesiems skirtu.

    Interviu Barkeris pripažino norintis sukurti „tikrai stipriai iškraipytą“, R reitingo „Indiana Jones“ versiją. Jo idėja – ne dar vienas šeimai pritaikytas nuotykių filmas, o ribas stumiantis pasakojimas, kuriame atsirastų daugiau siaubo elementų.

    Kartu su prodiuseriu Cooperiu Tomlinsonu režisierius kalba apie nuotykį, kuris būtų „beprotiškas“ ir labiau primintų žanro eksperimentą: kas nutiktų, jei į kelionę leistųsi visiškai paprastas žmogus, o nuotykis peraugtų į vis labiau tamsėjantį chaosą.

    R reitingo „Indiana Jones“ idėja

    Barkeris teigė, kad jį domintų galimybė pažodžiui pastumti nuotykių žanro ribas. Pasak jo, būtent tokia kūrybinė laisvė atrodytų smagi ir leistų į franšizę pažiūrėti kitu kampu.

    Kalbėdamas apie galimus orientyrus, jis priminė antrąjį serijos filmą „Indiana Jones and the Temple of Doom“, kuris ir taip laikomas tamsesniu už kitus originalios trilogijos kūrinius. Tiesa, interviu kontekste buvo paminėta, kad kai kurios to filmo temos šiandien atrodytų ypač problemiškos.

    Ar žiūrovai priimtų kitokį Indį?

    Vienas pagrindinių klausimų, kylantis iš tokių svarstymų, – ar publika apskritai priimtų naują „Indiana Jones“ interpretaciją, ypač jei ji būtų ne tik kitokio tono, bet ir potencialiai su kitu aktoriumi.

    Pats Barkeris pripažįsta, kad skeptikų visada bus, tačiau primena, jog kino istorijoje ne kartą skambėjo abejonės dėl ikoniškų vaidmenų, kurios vėliau nepasitvirtino. Jo mintis paprasta: net jei atsirastų nauja versija, tai nepanaikintų ankstesnių filmų vertės.

    Šiandien aišku tik viena: kol kas tai – kūrybinė idėja ir viešai išsakyta vizija, o ne patvirtintas projektas. Tačiau pati diskusija rodo, kad „Indiana Jones“ vardas ir toliau išlieka patrauklus naujiems kūrėjams, ieškantiems netikėtų kelių senoms franšizėms.

  • Bruce’o Williso dukra paviešino naują vaizdo įrašą: matyti, kaip dabar laikosi aktorius

    Bruce’as Willisas pastaraisiais metais pasitraukė iš viešojo gyvenimo, o žinios apie jo sveikatą dažniausiai pasiekia per šeimos narių pasidalijimus.

    Aktorius serga frontotemporaline demencija – tai sunki liga, dėl kurios jo artimieji stengiasi kuo daugiau laiko praleisti kartu ir kurti bendrus prisiminimus.

    Williso dukros retkarčiais socialiniuose tinkluose pasidalija akimirkomis iš kasdienybės, taip leisdamos gerbėjams suprasti, kaip jis jaučiasi.

    Naujame dukros paviešintame vaizdo įraše ypač aiškiai matyti dabartinė aktoriaus būklė ir tai, kaip jis atrodo šiandien.

  • Cate Blanchett treniruotė, kuri pakeitė kūną: 20 minučių rutina, kurią ji darė prieš filmavimus

    Cate Blanchett – viena ryškiausių Holivudo aktorių, garsėjanti ne tik vaidmenimis, bet ir sportiška forma. Ji ne kartą yra sakiusi, kad kasdienybėje stengiasi judėti, o artėjant filmavimams treniruotes dažnai suintensyvina.

    Ruošiantis darbui kino aikštelėje, aktorė bendradarbiavo su treneriu Luku Zocchi, kuris taip pat dirbo su Chrisu Hemsworthu filmui „Thor“. Pasak trenerio, Blanchett rinkosi trumpas, bet itin intensyvias treniruotes, pritaikytas prie įtempto filmavimo grafiko.

    „Treniravau Chrisą vaidmeniui, kai filmavimo aikštelėje pasirodė Cate. Pamačiusi, kokios formos jis yra, ji paprašė, kad dirbčiau ir su ja“, – sakė Luke Zocchi.

    Esminis principas buvo paprastas: 20 minučių trukmės intensyvus ratas, kur derinamas kardio ir jėgos darbas. Tokios treniruotės remiasi aukštu tempu, trumpomis poilsio pauzėmis ir viso kūno įdarbinimu, todėl per trumpą laiką leidžia išlaikyti pulsą ir raumenų apkrovą.

    „Tai buvo baisu, labai sunku. Intensyvi ratinė treniruotė su kardio ir jėgos pratimais, bet tik 20 minučių, nes ją reikėjo įsprausti tarp scenų. Ir vis dėlto man keistai patiko keltis šeštą ryto ir sportuoti tas 20 minučių, kol dar nepabudo vaikai“, – pasakojo Cate Blanchett.

    Ekspertai pabrėžia, kad trumpos aukšto intensyvumo treniruotės gali būti efektyvios, jei jos pritaikytos žmogaus fiziniam pasirengimui ir atliekamos techniškai taisyklingai. Tokiu režimu dažniausiai lavinama ištvermė, gerinama bendra kondicija, o jėgos pratimai padeda palaikyti raumenų tonusą.

    Be intensyvių ratų, Blanchett yra minėjusi ir pilatesą, kurį laiko ypač tinkamu aktorių kūnui, nes jis padeda lavinti laikyseną, mobilumą ir giliuosius raumenis. Aktorė yra pabrėžusi, kad jai labiau tinka individualios treniruotės, kur instruktorius gali prižiūrėti techniką ir krūvį.

    Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojamas holistinis požiūris į formą: ne vien kalorijų deginimas, bet ir judesių kokybė, lankstumas, atsigavimas bei nuoseklumas. Blanchett pavyzdys atitinka šią kryptį, kai trumpas intensyvumas derinamas su kūną stiprinančiu ir saugesniu ilgojo laikotarpio darbu.

  • Liamo Neesono naujas veiksmo trileris „The Mongoose“ skęsta kritikoje: tik 25 proc.

    Aktorius Liamas Neesonas, beveik du dešimtmečius laikomas vienu ryškiausių Holivudo veiksmo trilerių veidų, į ekranus grįžta su nauju filmu „The Mongoose“. Vis dėlto pirmosios reakcijos rodo, kad ši premjera gali tapti vienu skaudžiausių pastarųjų metų aktoriaus karjeros smūgių.

    Remiantis „Rotten Tomatoes“ duomenimis, „The Mongoose“ startavo su 25 proc. kritikų įvertinimu. Ankstyvuoju etapu jis sudarytas iš palyginti nedidelio skaičiaus recenzijų, tačiau toks rezultatas jau įstumia filmą į prasčiausiai vertinamų Neesono projektų gretas.

    Kas pasakojama filme

    „The Mongoose“ pagrindiniu herojumi tampa Ryanas „Fang“ Flanaganas, buvęs specialiųjų pajėgų kapitonas, kurį persekioja praeitis. Siužetas įsibėgėja tuomet, kai jis apkaltinamas smurtiniu nusikaltimu ir, mėgindamas išsigelbėti, įsivelia į per visą šalį nusidriekiančias gaudynes.

    Filme pabrėžiama automobilių ir greičio estetika, o gaudynės pateikiamos kaip viešai stebimas reginys. Kritikai būtent čia įžvelgia problemą: įspūdingas veiksmas, jų teigimu, užgožia istoriją ir personažų motyvus.

    Kritikų verdiktas

    Dalis recenzentų akcentuoja, kad filmas labiau primena techninį triukų rinkinį nei įtemptą, dramatiškai pagrįstą trilerį. Vertinimuose kartojasi mintis, kad kūrėjai daug dėmesio skyrė transporto priemonėms ir kaskadinėms scenoms, tačiau paliko per mažai vietos charakteriams.

    „Tai kvailokas veiksmo kino bandymas, kuriame konfliktai nupiešti primityviai, tarsi siekiant sukurti naują klasikinio kelio filmo versiją vyresnei auditorijai“, – sakė Brianas Orndorfas.

    „Kūrėjams, regis, labiau rūpėjo, kiek skirtingų transporto priemonių jie gali panaudoti, nei žmonės istorijos centre“, – sakė Markas Dujsikas.

    „Tai ypač nuobodu ir slegiančiai prasta net pagal pastarųjų metų Neesono filmografijos standartus“, – sakė Robertas Kojderis.

    Ar publika gali išgelbėti filmą?

    Nepaisant kritikos, keli apžvalgininkai pripažino, kad filmas gali patikti žiūrovams, ieškantiems paprasto, intensyvaus veiksmo. Taip pat minimas režisieriaus kaskadininko patirties privalumas, leidęs sukurti dinamiškas vairavimo ir susidūrimų scenas.

    „Nesuklyskite, tai blogas filmas, bet tinkamos nuotaikos žiūrovui jis gali suteikti neblogą laiką“, – sakė Alexas Harrisonas.

    Galutinį rezultatą gali pakeisti žiūrovų reakcija ir vėlesni įvertinimai, tačiau startinis 25 proc. signalas rinkai yra aiškus. Veiksmo trilerių segmente, kur sėkmę vis dažniau lemia ne tik žvaigždė, bet ir stiprus scenarijus bei išskirtinė idėja, vien Neesono charizmos gali nebepakakti.

  • Brado Pitto trileris sutriuškino Tomo Cruiseo klasiką: štai kiek uždirbo kino teatruose

    Brado Pitto išgyvenimo trileris „Heart of the Beast“ per kelias savaites tapo vienu ryškiausių sezono netikėtumų: filmas išlaikė stabilų lankomumą ir pasaulinėse pajamose aplenkė Tomo Cruiseo veiksmo klasiką „Days of Thunder“. Tokie atvejai Holivude vadinami miegamuoju hitu, kai sėkmę sukuria geri žiūrovų atsiliepimai ir ilgalaikis susidomėjimas.

    Skaičiuojama, kad „Heart of the Beast“ visame pasaulyje surinko apie 157 000 000 eurų, o tai leido pralenkti „Days of Thunder“ bendras istorines pajamas, kurios siekia maždaug 144 000 000 eurų. Filmo startas buvo santūrus, tačiau kritinis įvertinimas ir žiūrovų reakcija padėjo jam išsilaikyti repertuare kelias savaites iš eilės.

    Prie ištvermės prisidėjo ir palyginti nedidelis pajamų kritimas antrąjį savaitgalį, rodantis, kad auditorija filmą atrado per rekomendacijas. Kino rinkoje tai itin svarbu, nes po pandemijos žiūrovų elgesys pasikeitė: dažniau laukiama atsiliepimų, o sprendimus neretai lemia bendras triukšmas internete.

    Kaip gimė Cruiseo klasika

    1990 metais pasirodęs „Days of Thunder“ buvo kuriamas kaip didelis vasaros projektas, pasinaudojant Tomo Cruiseo populiarumu po „Top Gun“. Filmas startavo sėkmingai ir galiausiai pasiekė maždaug 144 000 000 eurų pasaulines pajamas, nors kritikų ir žiūrovų nuomonės tuomet išsiskyrė.

    „Days of Thunder“ išskirtinumas buvo didelė komanda už kadro: režisierius Tony Scottas, prodiuseris Jerry Bruckheimeris, o muziką kūrė Hansas Zimmeris. Tokie vardai ilgainiui padėjo filmui įsitvirtinti kaip popkultūrinė epochos ikona, net jei pirminis priėmimas nebuvo vienareikšmis.

    Kas laukia toliau?

    Tuo metu Tomas Cruise’as ruošiasi „Days of Thunder 2“, kurio premjera planuojama 2028 metais, praėjus 38 metams po originalo. Skelbiama, kad projekte turėtų pasirodyti ir Anne Hathaway, o filmas žymi dar vieną Holivudo bangą, kai grįžtama prie senų franšizių ir kultinių pavadinimų.

    Bradą Pittą su autosporto tematika sieja ir kitas projektas: jis vaidina lenktynių dramoje „F1“, kurios sėkmė paskatino kalbas apie tęsinius ir galimus kūrybinius tiltus tarp skirtingų lenktynių filmų. Vis dėlto kol kas oficialiai patvirtinta tik tai, kad Pittas „Days of Thunder 2“ aktorių sudėtyje neminimas.

  • Ryanas Goslingas grįžta į muziką po 17 metų: prieš Heloviną pristatė naują dainą

    Holivudo žvaigždė Ryanas Goslingas po 17 metų pertraukos netikėtai sugrįžo į muziką ir prieš Heloviną pristatė naują kūrinį. Naujoji daina „Lost in the Night“ išleista kartu su grupe „Dead Man’s Bones“, su kuria aktorius muzikavo dar prieš įsibėgėjant jo kino karjerai.

    „Dead Man’s Bones“ Ryanas Goslingas įkūrė 2007 metais kartu su prodiuseriu Zachu Shieldsu. Grupė dėmesį patraukė tamsesne, gotikine estetika ir polinkiu į siaubo pasakojimus, o 2009 metais išleistas bendravardis albumas tapo kultiniu tarp alternatyvios muzikos gerbėjų.

    Naujajame single atsisakyta ankstesniam skambesiui būdingo vaikų choro, o vietoje jo pasirinkti retro sintezatoriai ir kino atmosferą kurianti aranžuotė. Kūrinys sąmoningai taikosi į Helovino nuotaiką, išlaikydamas romantikos ir paslapties derinį, kuriuo grupė išsiskyrė ir anksčiau.

    Kartu su daina pasirodė ir muzikinis vaizdo klipas, kuriame vaidina kylantys aktoriai Noah Jupe ir Rain Spencer. Nespalvotu formatu nufilmuotas vaizdas primena trumpametražį filmą: jauna pora išeina iš kapinių ir klaidžioja mieste, o vizualinė stilistika sąmoningai artima klasikiniam siaubo kinui.

    Grupės sugrįžimas sutapo su itin įtemptu abiejų kūrėjų darbų grafiku kine. Ryanas Goslingas pastaraisiais metais dar labiau išplėtė savo auditoriją po pasirodymo filme „Barbė“, kur jo atliktas muzikinis numeris „I’m Just Ken“ tapo vienu ryškiausių projekto akcentų ir sustiprino aktoriaus, kaip atlikėjo, įvaizdį.

    Šįkart studijoje Goslingas ėmėsi ne tik vokalo, bet ir grojo pianinu bei bosine gitara, o Zachas Shieldsas rūpinosi būgnais ir gitara. Muzikos industrijoje vis dažniau matomi aktorių sugrįžimai į įrašus ar koncertinę veiklą, tačiau „Dead Man’s Bones“ atvejis išsiskiria tuo, kad tai ne vienkartinis projektas, o seniai puoselėtas kūrybinis tandemas, dabar vėl atgaivintas naujam etapui.