CP v2

Tag: Homo erectus

  • Mokslininkai perrašė ugnies istoriją: žmogus ją valdė 700 tūkst. metų anksčiau?

    Mokslininkai perrašė ugnies istoriją: žmogus ją valdė 700 tūkst. metų anksčiau?

    Mokslininkai pateikė naujų įrodymų, kad ugnį žmogaus protėviai galėjo naudoti gerokai anksčiau, nei manyta iki šiol. Tyrimas rodo, kad tai galėjo vykti maždaug prieš 1,8 mln. metų, o ne prieš maždaug 1 mln. metų, kaip ilgą laiką buvo laikoma patikimiausiu datavimu.

    Naujausi duomenys gauti Pietų Afrikoje esančiame Wonderwerk urve, kuris laikomas viena svarbiausių vietų, padedančių suprasti ankstyvąją žmonių evoliuciją. Ten archeologai aptiko kaulų, kuriuose užfiksuoti kaitros pėdsakai, susiję su itin senais nuosėdų sluoksniais.

    Kas rasta Wonderwerk urve

    Tyrėjai praneša identifikavę degimo pėdsakus dviejuose labai senuose archeologiniuose lygiuose. Pabrėžiama, kad šie sluoksniai gali siekti apie 1,8 mln. metų, o tai reikštų maždaug 700 tūkst. metų ankstesnį ugnies naudojimą, nei rodė iki šiol aptarti tvirtesni įrodymai.

    Wonderwerk urvas jau anksčiau minėtas kaip vieta, kurioje aptikti vieni seniausių patikimai interpretuojamų ugnies pėdsakų. 2012 metais publikuotuose tyrimuose iš šio urvo buvo pateikti duomenys apie augalų pelenus ir degintus kaulus, siekiančius maždaug 1 mln. metų.

    Kodėl šis tyrimas svarbus

    Naujajame darbe pritaikytas metodas, leidžiantis aptikti aukštos temperatūros poveikį kaului net tada, kai tradiciniai požymiai nėra akivaizdūs. Rezultatai buvo sutikrinti su spektroskopiniais tyrimais, kurie padeda nustatyti cheminius pakitimus, atsirandančius dėl kaitros.

    Vienas iš argumentų, kodėl degimo pėdsakai gali būti susiję su homininų veikla, yra radinių vieta. Tyrėjai nurodo, kad požymiai aptikti giliai urvo viduje, maždaug 30 metrų nuo įėjimo, todėl mažiau tikėtina, kad ugnis ten pateko atsitiktinai iš išorinių gamtinių gaisrų.

    Ar tai reiškia, kad ugnis buvo įžiebiama?

    Autoriai akcentuoja, kad ankstyvas ugnies naudojimas nebūtinai reiškia gebėjimą ją įžiebti. Labiau tikėtina, kad tuometinės populiacijos galėjo pasinaudoti natūraliai atsiradusia ugnimi, pavyzdžiui, po žaibo sukeltų gaisrų, ir ją kurį laiką išlaikyti.

    Jei tokį ankstyvą datavimą patvirtins ir kiti tyrimai, tai pakeistų diskusiją apie tai, kada ugnis tapo reguliaria žmonių gyvenimo dalimi. Ugnies kontrolė siejama su maisto terminiu apdorojimu, didesniu gaunamos energijos kiekiu ir galimais pokyčiais žmogaus biologinėje raidoje, įskaitant smegenų evoliuciją.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad išvadas dar reikės tikrinti papildomais duomenimis ir nepriklausomais datavimo bei analizės metodais. Tokiuose ankstyvuose laikotarpiuose net ir nedidelė interpretacijos klaida gali reikšmingai pakeisti bendrą evoliucijos chronologiją.

  • 400 000 metų dantys apvertė žmonijos kilmę: netikėtas Homo erectus ryšys su denisoviečiais

    400 000 metų dantys apvertė žmonijos kilmę: netikėtas Homo erectus ryšys su denisoviečiais

    Maždaug 400 000 metų senumo dantų emalyje aptikti baltymai pateikė netikėtą užuominą apie žmonijos giminės istoriją. Mokslininkai nustatė, kad dalis genetinės informacijos, „įrašyta“ baltymuose, sieja Homo erectus su paslaptingais denisoviečiais ir rodo galimus senovinius ryšius.

    Šis rezultatas stiprina pastaraisiais metais vis labiau įsitvirtinantį vaizdą, kad žmogaus evoliucija nebuvo tiesi ir tvarkinga. Eurazijoje ilgą laiką gyveno kelios žmonių giminės grupės, jos galėjo persidengti, konkuruoti ir kartais keistis genetine medžiaga.

    Kas rasta Kinijoje

    Tyrėjai analizavo šešis Homo erectus dantis iš trijų archeologinių vietovių Kinijoje, tarp jų ir Zhoukoudian apylinkėse netoli Pekino. Dantys datuojami maždaug 400 000 metų, todėl įprastai tikėtis išlikusios DNR būtų per drąsu.

    Tačiau dantų emalis yra itin kietas audinys, galintis labai ilgai išsaugoti baltymus. Šie baltymai kartais turi paveldimų variantų, kurie atspindi genetinius skirtumus, panašiai kaip DNR žymenys, tik išlieka gerokai ilgiau.

    Du baltymų variantai ir jų reikšmė

    Analizėje nustatyti du neįprasti emalio baltymo variantai. Vienas jų, kaip nurodoma tyrime, gali būti būdingas būtent Rytų Azijos Homo erectus linijai, nes kituose iki šiol tirtuose homininuose jis nebuvo aptiktas.

    Kitas variantas mokslininkams jau buvo žinomas iš denisoviečių tyrimų. Tai leidžia svarstyti, kad šių grupių istorijoje galėjo būti kontaktų, o genetinės ypatybės galėjo keliauti tarp skirtingų populiacijų per tarpininkaujančias grupes ar tiesioginius susitikimus.

    „Bendros gyvenamosios teritorijos sudaro galimybes sąveikoms“, – teigiama mokslininkų išvadose, pristatytose publikacijoje.

    Kodėl baltymai keičia evoliucijos tyrimus

    Denisoviečiai išlieka viena mįslingiausių žmonių giminės grupių, nes jų fosilijų rasta labai mažai, o duomenys fragmentiški. Būtent todėl baltymų analizė, dar vadinama paleoproteomika, tampa vis svarbesnė: ji leidžia gauti molekulinės informacijos iš itin senų radinių.

    Šis metodas ypač naudingas ten, kur DNR nebeišsilaiko dėl laiko, temperatūrų svyravimų ar cheminės aplinkos. Dantys tokiuose tyrimuose laikomi vienu patikimiausių šaltinių, nes emalis gali išlaikyti informatyvius baltymus šimtus tūkstančių metų.

    Nauji duomenys taip pat dera su ankstesniais genetiniais tyrimais, kurie parodė, kad šiuolaikinių žmonių genomuose kai kuriose pasaulio populiacijose išliko denisoviečių kilmės įnašas. Tai reiškia, kad senovinės sąveikos galėjo turėti ilgalaikių pasekmių žmogaus biologinei įvairovei.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vien šis atradimas denisoviečių paslapties neišsprendžia, tačiau prideda svarbią detalę prie sudėtingo paveikslo. Tolimesni panašūs tyrimai skirtinguose regionuose ir laikotarpiuose gali padėti tiksliau suprasti, kaip kito Homo erectus populiacijos ir su kuo jos susitiko.

    Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale Nature.