CP v2

Tag: Hongqi

  • „Hongqi“ meta iššūkį BYD: pristatė bateriją, kuri iki beveik pilnos įkraunama per 8 minutes

    „Hongqi“ meta iššūkį BYD: pristatė bateriją, kuri iki beveik pilnos įkraunama per 8 minutes

    Kinijos elektromobilių rinka vis labiau primena technologijų sprintą: gamintojai lenktyniauja, kas pasiūlys trumpiausią įkrovimo laiką. FAW grupei priklausantis prabangių automobilių prekės ženklas „Hongqi“ paskelbė apie eksperimentinę bateriją, kuri laboratorinėmis sąlygomis nuo 10 iki 97 proc. įkraunama maždaug per 8 minutes.

    Skelbiama, kad nuo 10 iki 70 proc. ši baterija įkraunama per 3 minutes ir 41 sekundę. Bandymas atliktas esant maždaug 25 laipsnių temperatūrai, o tai svarbu, nes įkrovimo greitį smarkiai veikia šaltis, baterijos paruošimas ir aušinimo sistemos pajėgumas.

    Kas slypi už skaičių

    „Hongqi“ technologiją kūrė kartu su baterijų gamintoju „Lishen“. Teigiama, kad pasiektas iki 12C pikas, o tai reiškia labai didelę momentinę įkrovimo galią, kuri realiame automobilyje priklausytų nuo baterijos talpos, chemijos ir įkroviklio galimybių.

    Gamintojas nurodo, kad paspartinti įkrovimą padėjo nauji anodo ir elektrolito sprendimai bei anglies dangos technologija, mažinanti vidinę varžą. Taip pat akcentuojamas skysčiu aušinamas paketas, leidžiantis kontroliuoti temperatūrą, nes būtent perkaitimas dažniausiai priverčia įkrovimą sulėtėti.

    Kol kas neatskleidžiama nei baterijos talpa, nei jos cheminė sudėtis, nei tiksliai įvardijama pikinė galia kilovatais. Dar svarbiau tai, kad nepatvirtinta, kuriame serijiniame modelyje ir kada ši technologija galėtų pasirodyti, todėl dabartiniai rezultatai vertinami kaip vienkartinis bandymas kontroliuojamoje aplinkoje.

    Kinijoje įkrovimo „ginklų lenktynės“

    „Hongqi“ pranešimas įsilieja į platesnį Kinijos gamintojų varžymąsi. BYD jau demonstravo megavatinio lygio įkrovimą savo platformoje, o kitos grupės, įskaitant „Geely“ valdomus prekės ženklus, viešai rodė bandymus, kai iki aukštos įkrovos ribos priartėjama per mažiau nei 10 minučių.

    Į kovą aktyviai įsitraukia ir baterijų gamintojai. Pavyzdžiui, „CATL“ yra skelbusi apie trečiosios kartos LFP sprendimus, kurių teoriniai įkrovimo laikai taip pat matuojami minutėmis, tačiau pramonėje pabrėžiama, kad vien laboratorinių skaičių neužtenka: svarbiausia pakartojamumas, ilgaamžiškumas ir suderinamumas su realia infrastruktūra.

    Ko dar trūksta iki proveržio Europoje

    Net jei baterija gali priimti itin didelę galią, ją turi suteikti įkrovimo stotelė ir elektros tinklas. Tokie greičiai paprastai siejami su 800 ar net 1 000 voltų architektūromis, storesniais kabeliais, pažangiu aušinimu ir didelės galios stotelių tinklu, kuris daugelyje rinkų dar tik plečiamas.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į kompromisus: ypač greitas įkrovimas gali didinti baterijos degradacijos riziką, todėl gamintojai dažnai riboja pikinę galią iki trumpo intervalo ir didelę reikšmę teikia baterijos temperatūros valdymui. Dėl to galutinis vartotojo patyrimas priklausys nuo to, ar tokie rezultatai bus pasiekiami ne tik demonstraciniuose bandymuose, bet ir kasdienėje eksploatacijoje.

  • Kinijos gamintojai taikosi į „Stellantis“ gamyklas Europoje: derybos dėl perėmimo ar bendros gamybos

    Kas derasi su „Stellantis“

    Kinijos automobilių gamintojai ieško būdų įsitvirtinti Europoje ne vien per eksportą, bet ir per vietinę gamybą. Skelbiama, kad „Dongfeng“ ir „Hongqi“ tariasi su „Stellantis“ dėl galimo kai kurių gamyklų perėmimo arba pajėgumų dalijimosi.

    Derybos, kaip nurodoma tarptautiniuose pranešimuose, apima kelias lokacijas skirtingose šalyse. Toks modelis leistų kinų gamintojams greičiau pradėti gamybą ir sumažinti rizikas, susijusias su prekybos apribojimais.

    Kurios gamyklos minimos

    „Dongfeng“ interesų lauke įvardijamos „Stellantis“ gamyklos Madride, Cassino Italijoje ir Rennes Prancūzijoje, taip pat viena iš gamyklų Vokietijoje. Teigiama, kad „Stellantis“ šiose vietose susiduria su nepilnai išnaudojamais gamybos pajėgumais.

    „Hongqi“, siejama su prabangos segmentu, svarsto galimybę perimti vieną iš „Stellantis“ gamyklų Ispanijoje. Šios markės pavadinimas verčiamas kaip raudona vėliava, o prekės ženklas Kinijoje turi aiškų reprezentacinį statusą.

    Kodėl sandoriai tapo aktualūs

    Derybų foną stipriai veikia Europos Sąjungos politika Kinijoje pagamintų automobilių atžvilgiu, įskaitant importo tarifus. Vietinė gamyba Europoje kinų gamintojams būtų praktiškas būdas mažinti tarifų poveikį galutinei automobilio kainai ir tiekimo grandinėms.

    „Stellantis“ motyvacija taip pat suprantama: Europoje koncernui tenka spręsti mažesnės paklausos, per didelių pajėgumų ir kaštų klausimus. Tokiose situacijose dalies gamyklų nuomos, bendros gamybos ar dalinio perleidimo scenarijai tampa realistiška išeitimi.

    Lygiagrečiai minima ir „Leapmotor“ kryptis, nes „Stellantis“ jau turi 20 proc. šios bendrovės akcijų ir yra įsitraukęs į „Leapmotor International“ plėtrą už Kinijos ribų. Tai rodo, kad „Stellantis“ santykiai su Kinijos sektoriumi nėra vien teoriniai ir gali peraugti į platesnį pramoninį bendradarbiavimą.

    Pranešimuose taip pat figūruoja galimi pokalbiai su kitais Kinijos technologijų ir automobilių rinkos žaidėjais, įskaitant „Xiaomi“ ir „Xpeng“. Minimi ne tik gamyklų klausimai, bet ir platesni scenarijai, susiję su europinių prekės ženklų ateitimi.

    Kinijos gamintojams tai būtų spartus kelias į Europos rinką su vietoje pagamintais automobiliais, o „Stellantis“ atveju tai galėtų tapti priemone stabilizuoti gamybos apimtis. Vis dėlto galutiniai sprendimai priklausys nuo politinio konteksto, reguliavimo ir pačių derybų sąlygų.

    Separčiai pranešama, kad panašių sprendimų ieško ir kiti gamintojai: aptariama ir „Ford“ kryptis, kur galėtų būti svarstoma Kinijos įmonių gamyba Valensijoje. Tai rodo, kad Europoje prasideda platesnė kova dėl gamyklų pajėgumų, kurie pastaraisiais metais ne visur išnaudojami pilnai.