Tag: Horizon Europe

  • Europa vilioja JAV akademikus: Europos Komisija skiria dar 210 mln. eurų tyrėjų stipendijoms

    Europa vilioja JAV akademikus: Europos Komisija skiria dar 210 mln. eurų tyrėjų stipendijoms

    Europos Komisija paskelbė skirianti papildomus 210 mln. eurų programai „Marie Skłodowska-Curie Actions“ (MSCA), kuri finansuoja doktorantūrą ir podoktorantūros stažuotes visoje ES.

    Kaip rašo „Euronews“, šis sprendimas pristatomas tuo metu, kai dalis JAV akademinės bendruomenės, Donaldui Trumpui pradėjus antrąją kadenciją, kalba apie vis sudėtingesnes sąlygas dirbti dėl biudžeto karpymų, vizų problemų ir politinės įtampos universitetuose.

    Numatoma, kad papildomas finansavimas 2026–2027 metais leis paremti daugiau nei 700 tyrėjų. Vis dėlto pabrėžiama, kad realus poveikis gali būti ribotas, nes paraiškų MSCA konkursams skaičius pastaraisiais metais muša rekordus.

    Vien 2026 metų MSCA podoktorantūros stipendijų kvietimas sulaukė daugiau nei 21 500 paraiškų – tai reiškia, kad konkurencija išlieka milžiniška net ir didinant biudžetą.

    „Choose Europe“: bandymas pritraukti talentus

    Papildomos lėšos yra platesnės ES iniciatyvos „Choose Europe“ dalis, kuri pradėta 2025 metų gegužę. Jos tikslas – paskatinti akademikus ir inovatorius rinktis Europą kaip alternatyvą darbui už Atlanto.

    Ši kryptis ypač siejama su tuo, kad dalis tyrėjų JAV ėmė svarstyti apie išvykimą reaguodami į pokyčius akademinėje sistemoje, įskaitant finansavimo mažinimą ir politikos poslinkius.

    Tačiau diskusija Europoje sukasi ne tik apie tai, kaip pritraukti mokslininkus, bet ir apie tai, ar žemynas gali pasiūlyti aiškų, patrauklų ir ilgalaikį kelią mokslininko karjerai.

    Kritika: trūksta koordinacijos ir vieningos krypties

    Buvusi Europos mokslinių tyrimų tarybos prezidentė Helga Nowotny iniciatyvas vertina kaip gerų ketinimų, bet nepakankamai suderintą bandymą konkuruoti dėl talentų.

    Jos teigimu, strategija buvo pernelyg fragmentuota: valstybės narės, universitetai ir ES institucijos veikė tarsi atskirai, o kartais – net tarpusavyje konkuruodamos.

    H. Nowotny taip pat pabrėžia, kad Europa turėtų ypač koncentruotis į jaunus tyrėjus, nes jų padėtis JAV, jos vertinimu, tampa vis sunkesnė.

    Kartu ji įspėja, kad akademinė laisvė Europoje nėra savaime garantuota – kylant radikalesnėms politinėms jėgoms kai kuriose šalyse, mokslinės vertybės ir institucinės apsaugos turi būti nuolat ginamos.

    Atvykti neužtenka: kaip išlaikyti mokslininkus Europoje?

    Airijos University College Dublin prezidentė Orla Feely atkreipia dėmesį, kad tyrėjų pritraukimas tėra pirmas žingsnis. Norint juos išlaikyti, svarbūs ir praktiniai dalykai – nuo leidimų gyventi iki aiškių karjeros kelių, įskaitant ryšį su pramone.

    Pasak jos, Europa turi stiprų mokslą, tačiau susiduria su iššūkiu šias žinias greitai paversti inovacijomis ir konkurenciniu pranašumu.

    Tuo metu Portugalijos profesorius ir buvęs mokslo, technologijų ir aukštojo mokslo ministras Manuelis Heitoras teigia, kad pagrindinė problema yra ne idėjų stoka, o investicijų spraga, kuri galiausiai virsta ir inovacijų atotrūkiu.

    Diskusijos dėl finansavimo ypač aktualios dabar, kai ES tariasi dėl 2028–2034 metų Daugiametės finansinės programos. Tarp svarstomų klausimų – ir „Horizon Europe“ biudžetas, kurio siūlomas dydis kai kurių universitetų kritikuojamas kaip mažesnis nei tikėtasi.

  • Europos inovacijų taryba 2027-aisiais skirs 1,8 mlrd. eurų startuoliams: dėmesys gynybai ir moterims

    Europos Komisija patvirtino 2027 metų Europos inovacijų tarybos (EIC) darbo programą, kurioje numatyta 1,8 mlrd. eurų parama „DeepTech“ startuoliams, sparčiai augančioms įmonėms ir mokslininkams visoje Europoje.

    Kaip skelbia portalas EU-Startups, šiuo finansavimo paketu siekiama padėti perspektyvioms technologijoms greičiau pereiti kelią nuo ankstyvųjų tyrimų iki komercializavimo ir kartu didinti investicijų prieinamumą moterų vadovaujamiems bei gynybos technologijų (DefenceTech) verslams.

    Programa yra paskutinis EIC finansavimo paketas pagal „Horizon Europe“ 2021–2027 metų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą. Todėl 2027-ieji matomi kaip užbaigiantys šio laikotarpio prioritetus – nuo kapitalo pritraukimo iki administracinės naštos mažinimo.

    Lietuvos startuoliams ir tyrėjams tai reiškia, kad išlieka didelės apimties europinės priemonės, skirtos ne tik idėjų vystymui, bet ir realiam augimui bei pirmajam pardavimui rinkoje – srityse, kuriose dažnai prireikia didžiausio finansinio postūmio.

    Kapitalas augimui ir „Scaleup Europe Fund“

    Didelė programos dalis nukreipta į augimo kapitalo didinimą. Tarp svarbiausių elementų – užbaigiamas 1 mlrd. eurų įsipareigojimas „Scaleup Europe Fund“, kuris buvo pradėtas 2026 metais ir yra valdomas investicijų bendrovės EQT.

    Nurodoma, kad fondas siekia pritraukti bent 4 mlrd. eurų iš kitų investuotojų, o investicijų vidurkis turėtų viršyti 100 mln. eurų – tai signalas apie orientaciją į vėlesnio etapo, greitai augančias technologijų įmones.

    Lygiagrečiai EIC tęs startuolių rėmimą per „STEP Scale Up“ schemą, kuri taikoma įmonėms, kuriančioms strategines technologijas.

    Papildomas dėmesys gynybos technologijoms

    2027 metų programoje taip pat užbaigiami dar 2026 metais įvesti finansavimo krepšeliai: 200 mln. eurų gynybos investicijoms ir 25 mln. eurų „Advanced Innovation Challenges“ bandomajam projektui.

    Akcentuojama, kad parama dvejopo naudojimo ir gynybos technologijoms išlieka EIC veiklos dalimi – tai atspindi ES siekį stiprinti technologinius pajėgumus strategiškai svarbiuose sektoriuose.

    Dvigubai didesnės „Women TechEU“ dotacijos

    Programa plečia paramą moterų vadovaujamiems startuoliams: pertvarkytoje „Women TechEU“ iniciatyvoje individualios dotacijos padvigubinamos iki 150 tūkst. eurų.

    Taip pat numatoma įsteigti naują Europos prizą moterims novatorėms kvantinėse technologijose – jis papildys jau egzistuojantį Europos prizą moterims novatorėms ir bus skirtas kvantinių technologijų verslus kuriančioms moterims.

    Be finansavimo priemonių, EIC iškelia tikslą padėti remiamoms įmonėms rasti pirmuosius klientus: planuojamos naujos jungtys su viešaisiais ir privačiais pirkėjais, kad startuoliai galėtų išbandyti kuriamas technologijas ir įvertinti jų komercinį pritaikymą.

    Europos Komisija taip pat deklaruoja siekį mažinti administracinį sudėtingumą ir didinti finansavimo prieinamumą skirtinguose inovacijų raidos etapuose.

    EIC buvo įsteigta pagal „Horizon Europe“ 2021 metais, o viso 2021–2027 metų laikotarpio jos biudžetas viršija 10 mlrd. eurų. Per šį laiką, nurodoma, EIC parėmė daugiau nei 800 įmonių ir beveik 700 mokslinių tyrimų projektų.

    EIC investicijų padalinys – EIC fondas – jau yra investavęs beveik 2 mlrd. eurų į daugiau nei 375 „deep tech“ startuolius, o kartu pritraukta apie 3,5 karto daugiau bendro finansavimo (co-investment).

  • Kanada kviečiama tapti pirmąja ES asocijuota nare: ką tai keičia Europai ir Otavai?

    Kanada kviečiama tapti pirmąja ES asocijuota nare: ką tai keičia Europai ir Otavai?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2026 metais Strasbūre, kalbėdama apie Europos Sąjungos padėtį, paskelbė, kad Kanada pakviesta tapti pirmąja ES asocijuota nare. Tai būtų visiškai naujas statusas, kurio taisyklės dar nėra iki galo apibrėžtos.

    Pranešimas nuskambėjo geopolitinės įtampos fone, kai Kanada siekia glaudesnių ryšių su Europa, o prekybiniai ginčai ir tiekimo grandinių rizikos verčia Vakarų partnerius ieškoti stabilesnių alternatyvų. Į posėdį atvyko ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney.

    Kas yra asocijuota narystė?

    ES asocijuotos narystės sąvoka iki šiol nebuvo taikoma kaip atskiras, aiškiai apibrėžtas modelis, todėl pagrindiniai klausimai lieka atviri. Svarbiausia intriga, ar Kanada turėtų kokias nors teises dalyvauti ES sprendimų priėmime ir kokia apimtimi.

    Europos praktikoje jau yra keli artimos integracijos formatai, bet be pilnos narystės. Norvegija dalyvauja bendrojoje rinkoje per Europos ekonominę erdvę, Šveicarija turi daug dvišalių susitarimų, o Jungtinė Karalystė po „Brexit“ bendradarbiauja pagal plataus masto prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą.

    Šie pavyzdžiai rodo bendrą principą: šalys gali gauti prieigą prie rinkos ar programų, bet neturi balsavimo teisės ES institucijose. Dėl to Kanados atvejis būtų precedentas, ypač jei Otavai būtų pasiūlytas nors ir ribotas, bet labiau institucionalizuotas vaidmuo.

    Nuo CETA link naujo aljanso

    U. von der Leyen kalboje akcentavo vertybinį artumą ir pasiūlė santykius plėsti nuo CETA prie platesnės, ateičiai orientuotos partnerystės. CETA yra ES ir Kanados prekybos susitarimas, kuriuo siekta mažinti muitus ir palengvinti prekybą bei investicijas.

    Pasak Europos Komisijos vadovės, naujoji darbotvarkė galėtų apimti technologijų plėtrą, energetiką, kritines žaliavas, gynybą ir Arkties projektus. Pastaraisiais metais ES vis daugiau dėmesio skiria žaliavų tiekimo diversifikavimui ir energetiniam saugumui, todėl Kanada, turinti didelius išteklius, tampa strategiškai svarbi.

    Taip pat minėta, kad svarstomas glaudesnis įsitraukimas į ES programas, tokias kaip „Erasmus+“ ir „Horizon Europe“, bei profesinių kvalifikacijų pripažinimo mechanizmai. Tokie instrumentai paprastai didina studentų ir specialistų judumą, o mokslo programos leidžia finansuoti bendrus tyrimus ir inovacijas.

    Kodėl tai svarbu ir kas toliau?

    Politinis signalas aiškus: ES siekia stiprinti ryšius su patikimais partneriais, ypač kai globalios sąjungos persigrupuoja, o saugumo ir prekybos klausimai vis dažniau sprendžiami kartu. Kanada, nors ir nėra Europos valstybė, vertybiškai ir instituciškai artima ES.

    Vis dėlto naujas statusas neišvengiamai pareikalaus aiškaus teisinio pagrindo ir atsakymų dėl įsipareigojimų bei teisių, įskaitant galimą prieigą prie kai kurių ES fondų ar programų ir dalyvavimo formą instituciniuose formatuose. Plačiau šiuos klausimus turėtų konkretinti derybos, o politiniai sprendimai tikėtini artėjančiame ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikime Monrealyje spalį.

    „Mes dalijamės viena jūra, viena vertybių sistema ir panašiu pasaulio matymu. Dabar kursime ir bendrą ateitį“, – sakė Ursula von der Leyen.

    „Europa ir Kanada tiki demokratija. Galia nepriklauso stipriausiam, turtingiausiam ar garsiausiam, ji priklauso mums visiems“, – pabrėžė ji.

  • Vengrija artėja prie grįžimo į „Horizon Europe“: valdžia žada atverti įšaldytas ES mokslo lėšas

    Vengrija artėja prie grįžimo į „Horizon Europe“: valdžia žada atverti įšaldytas ES mokslo lėšas

    Vengrija skelbia pašalinusi teisinius barjerus, kurie pastaraisiais metais ribojo šalies dalyvavimą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizon Europe“. Šis žingsnis galėtų atverti kelią vėl naudotis ES finansuojamais projektais ir tarptautinėmis partnerystėmis.

    Vengrijos mokslo ir technologijų ministras Zoltán Tanács teigė, kad šalis pakeitė aukštojo mokslo valdymo modelį taip, kad jis atitiktų su Europos Komisija suderintus techninius kriterijus. Pasak jo, pertvarka turėjo panaikinti struktūras, kėlusiais interesų konflikto rizikas.

    „Teisiškai mes jau sugrįžome“, – sakė Zoltán Tanács.

    Europos Komisijos atstovas nurodė, kad Briuselis dar nėra oficialiai gavęs pranešimo apie užbaigtus pokyčius. Tai reiškia, kad sprendimai dėl praktinio dalyvavimo ir finansavimo atnaujinimo priklausys nuo formalaus vertinimo ir administracinių procedūrų.

    Vengrijos galimybės pilnai dalyvauti „Horizon Europe“ buvo apribotos 2022 metais, kai ES institucijos išreiškė susirūpinimą dėl vadinamųjų viešojo intereso patikos fondų, per kuriuos buvo valdoma dalis universitetų. Šios struktūros, pasak ES, galėjo sudaryti sąlygas interesų konfliktams ir nepakankamai skaidriam sprendimų priėmimui, todėl Vengrija buvo iš dalies atskirta nuo daugelio ES finansuojamų mokslinių konsorciumų.

    „Horizon Europe“ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų programa 2021–2027 metų laikotarpiui, kurios bendra biudžeto apimtis siekia apie 95 milijardus eurų. Programoje finansuojami tiek fundamentiniai tyrimai, tiek taikomieji projektai, orientuoti į pramonės konkurencingumą, sveikatą, klimatą, energetiką ir skaitmeninę transformaciją.

    Ministro teigimu, dėl apribojimų Vengrijos mokslo institucijos patyrė didelių nuostolių, nes buvo prarastos galimybės dalyvauti bendruose Europos projektuose, pritraukti tarptautines komandas ir užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Jis prognozavo, kad lėšų atlaisvinimas galėtų įvykti iki metų pabaigos, jei administracinės procedūros bus užbaigtos sklandžiai.

    Vengrija taip pat sieja sugrįžimą į ES programas su ambicijomis stiprinti dirbtinio intelekto kryptį. Pasak Zoltán Tanács, šalis svarsto steigti šimtus naujų profesūrų ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, kad DI tyrimai ir kompetencijos vystymas vyktų kartu su Europos partneriais.

    Politinis kontekstas taip pat svarbus: po premjero Péter Magyar pergalės 2026 metais Budapeštas viešai deklaruoja siekį normalizuoti santykius su Briuseliu ir susigrąžinti užstrigusį finansavimą. ES signalizuoja, kad progresas vertinamas per realiai įgyvendinamas reformas, o ne vien viešus pažadus, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar pakeitimai bus laikomi tvariais ir įgyvendintais praktikoje.

  • Jonavoje aptarti išmanieji kaimai: kokius skaitmeninius įrankius regionams kuria „FUTURAL“

    Jonavoje aptarti išmanieji kaimai: kokius skaitmeninius įrankius regionams kuria „FUTURAL“

    Jonavoje praėjusią savaitę vyko tarptautinė „FUTURAL“ projekto savaitė, subūrusi savivaldos, mokslo, bendruomenių ir inovacijų kūrėjus iš įvairių Europos šalių. Jonavos kultūros centre surengtas antrasis forumas, skirtas kaimiškoms vietovėms pritaikomoms inovacijoms, taip pat įvyko projekto partnerių susitikimai.

    Forumas Nuo išmaniųjų kaimų link išmanios ateities: Baltijos regiono patirtys daugiausia dėmesio skyrė vadinamajai išmaniųjų kaimų krypčiai. Diskusijose akcentuota, kad skaitmeniniai sprendimai regione turi veikti kaip praktiniai įrankiai: stiprinti paslaugų prieinamumą, didinti bendruomenių įsitraukimą ir padėti savivaldybėms priimti duomenimis grįstus sprendimus.

    Išmanieji sprendimai ir reali nauda

    Renginyje pristatyti „FUTURAL“ kuriami sprendimai apima kelias kryptis: piliečių įsitraukimo platformas, pažintinių takų ir viešosios infrastruktūros priežiūros skaitmeninimą bei aplinkos stebėseną. Taip pat kalbėta apie biologinės įvairovės vertinimą, laukinės gamtos stebėseną, prieinamumo ir gyvenimo kokybės rodiklius, bioekonomikos taikymus bei hidrologinį modeliavimą.

    Tokie įrankiai, pasak renginio dalyvių, gali tapti atsaku į dažnus regionų iššūkius: ribotus administracinius resursus, didesnius atstumus iki paslaugų ir sudėtingesnį duomenų surinkimą. Praktinis tikslas išlieka aiškus: greitesnis problemų identifikavimas, tikslesnės investicijos ir patogesnis gyventojų grįžtamasis ryšys.

    Jonavos vaidmuo projekte

    Jonavos rajono savivaldybė projekte dalyvauja kaip partnerė ir testavimo vieta, kurioje planuojama pritaikyti du konkrečius sprendimus. Vienas jų skirtas laukinės gyvūnijos stebėsenai, kitas – gyventojų įtraukimui ir kasdienių miesto problemų sprendimui, sudarant aiškesnį kanalą pasiūlymams ir pastaboms.

    Renginio metu pabrėžta, kad tokios platformos efektyvios tik tada, kai yra orientuotos į vietos poreikius ir turi aiškų veikimo modelį: kas reaguoja į gyventojų signalus, kaip greitai, kaip matuojamas rezultatas. Jonavos atveju žadama, kad daugiau informacijos apie gyventojų įtraukimo sprendimą bus pateikta artimiausiu metu.

    „Horizon Europe“ finansuojamas projektas

    „FUTURAL“ yra pagal „Horizon Europe“ programą finansuojamas projektas, startavęs 2023 metais birželį. Jo tikslas – stiprinti kaimiškų vietovių bendruomenes kuriant, testuojant ir diegiant socialines, technologines ir verslo inovacijas.

    Projekte numatyta sukurti ir pritaikyti aštuonis skaitmeninius sprendimus, skirtus spręsti regionams aktualius klausimus, susijusius su atsparumu, švietimu, gyventojų įsitraukimu, bioekonomika ir klimato kaita. Partneriai akcentuoja, kad sėkmę lems ne vien technologija, bet ir gebėjimų stiprinimas bei tvarūs diegimo modeliai savivaldybėse.